30 metų, kai Berčiūnuose (Panevėžio r.) įkurta (1994) nevalstybinė aukštesnioji mokykla – Šv. Kazimiero kolegija. Steigėjai Panevėžio vyskupija ir Lietuvos ateitininkų federacija. Veikė iki 1995 09 01.

165 metai, kai Panevėžyje gimė (1859) teisininkas, politikas Bernardas Fridmanas. 1886–1915 dirbo advokatu Biržuose ir Panevėžyje. 1923 LR ministras be portfelio žydų reikalams. Nuo 1925 Panevėžio apygardos teismo narys. Parašė ir išleido (rusų kalba) mokslo darbų teisės klausimais. Mirė 1929 10 22 Panevėžyje.

85 metai, kai Panevėžyje gimė (1939) penkiakovininkas, treneris, teisėjas Stasys Šaparnis. 1947–1958 mokėsi Panevėžio 2-ojoje vidurinėje mokykloje (dab. Panevėžio V. Žemkalnio gimnazija). 1963 baigė Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultetą. 1965–1972 Maskvos CASK instruktorius, 1972–1974 treneris. 1992–2000 dirbo Lietuvos teisės akademijoje. Nuo 1976 tarptautinės kategorijos teisėjas. 1961–1963 ir 1971–1972 Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės čempionas. 1968 Meksiko olimpinių žaidynių vicečempionas (su SSRS rinktine). SSRS nusipelnęs sporto meistras (1972). LSSR nusipelnęs treneris (1983). Apdovanotas Gedimino 4-ojo laipsnio ordinu (1996), Lietuvos tautinio olimpinio komiteto Olimpine žvaigžde (2004).

105 metai, kai Ramygaloje (Panevėžio r.) gimė (1919) dailininkas keramikas, doc. Mykolas Vrubliauskas. 1945–1950 studijavo Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute. Nuo 1962 dėstė Vilniaus dailės institute. Nuo 1950 dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje. Sukūrė buitinės dekoratyvinės ir architektūrinės keramikos dirbinių, lauko keramikos. Mirė 1992 12 17 Vilniuje.

135 metai, kai Miškiniuose (Rokiškio r.) gimė (1889) pedagogas, rašytojas, vertėjas Matas Grigonis. 1908–1914 ir 1918–1925 mokytojavo Panevėžyje. 1920–1925 Panevėžio apskrities mokyklų inspektorius. Panevėžyje rengė lietuviškus vakarus, režisavo, vaidino. 1918–1925 Panevėžio berniukų gimnazijos mokytojas, vienas moksleivių literatų sambūrio „Meno kuopa“ įkūrėjų. Išleido daugiau kaip 40 knygų vaikams – eiliuotos kūrybos, apsakymų, vertimų. Apdovanotas Gedimino 4-ojo laipsnio ordinu (1928). Mirė 1971 01 07 Vilniuje.

105 metai, kai Panevėžyje gimė (1919) farmacininkė, liaudies kanklininkė Regina Daniūnienė. Įgijo aukštesnįjį medicininį išsilavinimą, dirbo provizoriaus padėjėja. Kanklėmis grojo įvairiuose ansambliuose. Asociacijos „Bitės namai“, siekiančios Panevėžyje Zitos g. išsaugoti G. Petkevičaitės-Bitės memorialinį muziejų, narė. Iš lenkų kalbos išvertė norvegų rašytojos V. Henriksen romaną „Vikingų duktė“, spaudai parengė O. Mikulskienės dienoraštį apie Čiurlionio ansamblio veiklą 1940–1949, bendradarbiavo Panevėžio spaudoje. R. Daniūnienės rūpesčiu Krekenavoje įamžintas kanklininkų Onos ir Stasio Rudžių atminimas. Mirė 2013 09 09 Panevėžyje.

60 metų, kai Anykščiuose gimė (1964) sportininkas, sporto organizatorius Pavelas Fedorenka. 1982–1983 mokėsi Panevėžio internatinėje sporto mokykloje. 1993–1997 studijavo Panevėžio konservatorijoje. Panevėžio kūno kultūros ir sporto centro treneris. Daugkartinis Lietuvos bėgimo čempionas įvairiose distancijose, dukart Baltijos šalių bėgimo čempionas, Lietuvos rekordininkas, dalyvavo XXVI olimpinėse žaidynėse Atlantoje (1996).

130 metų, kai Velželyje (Panevėžio r.) gimė (1894) kunigas, poetas Antanas Janonis. 1912 baigė Panevėžio gimnaziją ir įstojo į Kauno kunigų seminariją. 1919 įšventintas į kunigus. Kunigavo Raudėnuose, Šiluvoje, Dotnuvoje, Naujamiestyje ir kt. Atsisakęs kunigystės baigė Kėdainių matininkų kursus, dirbo matininku. 1940 atgavo kunigo pareigas. Nuo 1948 klebonavo Žiobiškyje. Periodiniuose leidiniuose įvairiais slapyvardžiais publikavo eiliuotus ir neeiliotus satyrinius kūrinius. 2013 išleista jo pasakėčių rinktinė „Dulkių sauja“. Mirė 1963 06 26 Žiobiškyje (Rokiškio r.).

85 metai, kai Jurbarke gimė (1939) inžinierius elektrikas, technikos m. dr., prof. Kiprijonas Kastytis Šarkauskas. 1963 baigė Kauno politechnikos institutą, nuo 1965 jame dirbo. 1998–2003 Kauno technologijos universiteto Panevėžio instituto Technologijos fakulteto docentas. Paskelbė per 100 mokslinių straipsnių, 3 išradimų autorius.

65 metai, kai Joniškyje gimė (1959) dailininkas Eugenijus Marcinkevičius. Mokėsi Panevėžio 4-ojoje vidurinėje mokykloje, Panevėžio dailės mokykloje. 1982 baigė Šiaulių pedagoginį institutą. Nuo 1982 dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje. Dalyvavo daugelyje jungtinių parodų, meno projektų, surengė per 10 personalinių parodų. Sukūrė per 30 skulptūrinių objektų iš akmens ir medžio.

80 metų, kai Panevėžyje įkurta (1944) Panevėžio muzikos mokykla. Nuo 2014 09 01 Panevėžio Vytauto Mikalausko menų gimnazija.

115 metų, kai Tomske (Rusija) gimė (1909) gydytojas anatomas, antropologas, biomedicinos m. dr., doc. Artūras Jurgutis. Baigė Panevėžio berniukų gimnaziją, joje besimokydamas buvo vienas aktyviausių Panevėžio skautų. 1939 baigė Vytauto Didžiojo universitetą. Nuo 1939 Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas, 1944–1967 Anatomijos katedros vedėjas. Bendradarbiavo spaudoje, parašė knygų apie žmogaus anatomiją. Mirė 1967 03 17 Kaune.

80 metų, kai Panevėžyje gimė (1944) tautodailininkas kalvis Vytautas Kryževičius. Dirbo Tiksliosios mechanikos gamykloje Panevėžyje, vėliau – suvenyrų gamybos įmonėje „Tulpė“, žemės ūkio profesinėje technikos mokykloje. Dalyvavo kuriant memorialą masinių žudynių vietai atminti Panevėžio Staniūnų miškelyje, Raganų kalną Juodkrantėje. Nukalė kryžių Panevėžio Švč. Trejybės bažnyčiai, jo kryžių bei kitų darbų yra Panevėžio Marijonų koplyčioje, Naujamiesčio, Pandėlio bažnyčiose, Kryžių kalne, Krekenavoje ir kt. 2011 pelnė Lietuvos kalvių kalvio titulą. Nuo 1975 Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys. Mirė 2011 08 09 Dieveniškėse (Šalčininkų r.), palaidotas Panevėžyje.

105 metai, kai Gulbinuose (Biržų r.) gimė (1919) poetas, pedagogas Paulius Drevinis (Drevinskas). 1941 baigė Panevėžio berniukų gimnaziją, 1943 Vilniaus pedagoginį institutą. 1948–1956 kalėjo tremtyje Sibire. 1958 baigęs Vilniaus universitetą mokytojavo Klaipėdoje. Išleido šešis poezijos rinkinius, paskelbė poezijos vaikams. Mirė 1990 11 22 Klaipėdoje, palaidotas Daumėnuose (Biržų r.).

105 metai, kai Aptiekos gatvėje (dab. Elektros g.) atidaryta (1919) Panevėžio žydų ligoninė. Vedėjas Š. Meras. Vėliau ligoninė perkelta į pastatą Ramygalos g. 41 (dab. Respublikinės Panevėžio ligoninės Infekcinių ligų korpusas, Ramygalos g. 25).

115 metų, kai Deglėnuose (Pasvalio r.) gimė (1909) kompozitorius, dirigentas, poetas, pedagogas Alfonsas Mikulskis. Mokėsi Klaipėdos, Kauno, Vilniaus muzikos mokyklose ir Kauno konservatorijoje. 1938–1943 Pedagoginio instituto Klaipėdoje, Panevėžyje ir Vilniuje muzikos lektorius ir studentų choro vadovas. 1939 Panevėžyje įkūrė šaulių vyrų chorą, jam vadovavo. 1943 nuo vokiečių okupacinės valdžios slapstėsi pas Panevėžio marijonus, ten subūrė chorą „Aukuras“. Po karo gyveno JAV, dalyvavo lietuvių kultūrinėje veikloje, dėstė muziką ir dainavimą Klyvlendo lituanistinėse mokyklose. Apdovanotas Gedimino 3-iojo laipsnio ordinu (1936), Baltimorės miesto (JAV) garbės pilietis (1965). Mirė 1983 10 14 Klyvlende (JAV).

90 metų, kai Kaune gimė (1934) agronomas, politikas Virmantas Velikonis. 1954–1959 studijavo Lietuvos žemės ūkio akademijoje. 1962–1968 Kėdainių rajono žemės ūkio valdybos viršininkas. 1968–1971 dirbo Lietuvos žemdirbystės instituto Dotnuvos parodomajame ūkyje, 1971–1977 Lietuvos hidrotechnikos ir melioracijos moksliniame tyrimų institute. 1977–1992 Panevėžio rajono Ramygalos kolūkio pirmininkas. 1992–1996, 1996–2000 ir 2000–2004 LR Seimo narys. Nuo 1997 Panevėžio rajono savivaldybės tarybos narys. Nuo 1990 Lietuvos žemdirbių sąjungos pirmininkas. Dalyvavo Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio veikloje. Parašė per 250 straipsnių, knygų autorius. Panevėžio rajono garbės pilietis (2008). Mirė 2012 02 15 Panevėžyje, palaidotas Ramygaloje (Panevėžio r.).

95 metai, kai Ariogaloje gimė (1929) pedagogė, socialinių m. dr., doc. Teresė Bukauskienė. 1949–1954 Vilniaus universitete studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. 1954–1958 Griežpelkių (Pagėgių r.) mokyklos mokytoja, Vilkyškių gimnazijos (Pagėgių r.) direktorė. 1958–1962 Panevėžyje mokytojavo 3-iojoje vidurinėje ir 2-ojoje vakarinėje mokyklose. 1966–1977 vadovavo Panevėžio miesto savivaldybės Švietimo skyriaus metodiniam kabinetui. 1977–1987 Pedagogikos instituto mokslinė darbuotoja, 1987–1999 Respublikinio mokytojų tobulinimosi instituto dėstytoja. Parengė darbų iš Lietuvos švietimo ir kultūros istorijos, kultūros pedagogikos. Mirė 2001 11 30 Vilniuje. Panevėžio a. G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje saugomas T. Bukauskienės rankraščių fondas (F178).

165 metai, kai Tetirvinuose (Pasvalio r.) gimė (1859) knygnešys Kazys Gumbelevičius. Dirbo knygrišiu. 1878 pradėjo platinti lietuvių spaudą. Garšvių knygnešių draugijos narys. Mirė 1941 07 09 Pasvalyje.

85 metai, kai Panevėžyje gimė (1939) technologijos inžinierius, technologijos m. habil. dr., prof. Gediminas Beržinskas. 1963 baigė Kauno politechnikos institutą. Nuo 1977 Vilniaus universiteto dėstytojas. Išleido knygų, 14 išradimų autorius.

90 metų, kai Panevėžyje gimė (1934) trimitininkas, dirigentas, pedagogas, doc. Algirdas Kazimieras Radzevičius. 1949–1956 mokėsi Panevėžio muzikos mokykloje. 1959–1961 Panevėžio 2-osios vidurinės mokyklos mokytojas. 1963 baigė Lietuvos konservatoriją. 1963–1977 dėstė Vilniaus J. Tallat-Kelpšos aukštesniojoje muzikos mokykloje. 1973–1980 Lietuvos konservatorijos Klaipėdos fakultetų Orkestrinio dirigavimo katedros vedėjas. 1980–1988 Kauno politechnikos instituto Pedagogikos ir estetinio lavinimo katedros vedėjas. 1992–2005 dėstė Lietuvos muzikos akademijoje. 1989–2012 LR Vidaus reikalų ministerijos reprezentacinio pučiamųjų orkestro meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas. Parengė B. Jonušo maršų pučiamųjų orkestrui rinktinę. Apdovanotas Gedimino ordino Riterio kryžiumi (1998). Mirė 2014 07 18 Vilniuje.

120 metų, kai Bartkūnuose (Panevėžio r.) gimė (1904) pedagogas, publicistas, redaktorius Petras Maldeikis. 1932 baigė Karo mokyklą, 1933 Vytauto Didžiojo universitetą. Mokytojavo Marijampolėje, Kaune. 1941–1944 Kauno mokytojų seminarijos direktorius. 1949 apsigyveno JAV. Bendradarbiavo spaudoje, rašė pedagoginiais, psichologiniais, kultūriniais ir politiniais klausimais, išleido 6 knygas pedagogikos temomis. Redagavo žurnalą „Švietimo gairės“. Mirė 1993 11 11 Ričardsone (JAV).

80 metų, kai Pumpėnuose (Pasvalio r.) gimė (1944) operos solistė Vitalija Šiškaitė. 1962 baigė Panevėžio 6-ąją vidurinę mokyklą, 1972 Lietuvos konservatoriją. 1972–1975 Lietuvos filharmonijos, 1976–1999 Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistė. Sukūrė apie 50 vaidmenų, surengė apie 250 solinių koncertų. Dalyvavo tarptautiniuose muzikos festivaliuose Lietuvoje ir užsienyje.

135 metai, kai Juodžiūnuose (Kupiškio r.) gimė (1889) pedagogas, kalbininkas Jonas Murka. 1909 baigė Panevėžio mokytojų seminariją. Iki 1915 mokytojavo Auksučiuose, 1918–1921 Šiaulių gimnazijoje, 1921–1922 Dotnuvos žemės ūkio mokykloje, nuo 1922 Šiaulių mokytojų seminarijoje. Parengė keletą mokyklinių vadovėlių, bendradarbiavo spaudoje. Apdovanotas Gedimino 4-ojo laipsnio ordinu (1928). Mirė 1945 11 13 Šiauliuose.

100 metų, kai Naujarodžių k. (Panevėžio r.) gimė (1924) kunigas Povilas Svirskis. 1938–1943 mokėsi Panevėžio berniukų gimnazijoje. 1943–1949 studijavo Kauno kunigų seminarijoje. 1948 įšventintas kunigu. Vikaravo Saločiuose, Ramygaloje, Krekenavoje, Dusetose. Vėliau – klebonas Spirakiuose, Bubiškyje, Suoste, Aviliuose, Onuškyje, Sudeikiuose, Pakruojyje, Šimonyse. Sovietinės valdžios persekiotas ir 1964 nuteistas už neteisėtą vaikų katechizavimą. 1997 jo iniciatyva pastatyta koplyčia Juodpėnuose. Nuo 1998 – kunigas jubiliatas. Nuo 2008 – Utenos Dievo Apvaizdos parapijos rezidentas, talkina pastoracijoje.

100 metų, kai Panevėžyje gimė (1924) JAV lietuvių žurnalistas, visuomenininkas Algimantas Dragūnevičius. Mokėsi Kaune ir Vilniuje. 1949 apsigyveno JAV. Nuo 1959 iki mirties dirbo JAV lietuvių radijo laidoje „Tėvynės garsai“, 1960–1988 jai vadovavo. Lietuvių fondo įgaliotinis Hartforde, JAV Lietuvių bendruomenės Hartfordo apylinkės, vėliau Connecticuto apygardos valdybos pirmininkas, Lietuvių veteranų sąjungos „Ramovė“ narys. Mirė 1990 08 25 Hartforde (JAV).

100 metų, kai Panevėžyje gimė (1924) inžinierius, technikos m. dr., prof. Česlovas Jakimavičius. 1943 baigė Panevėžio berniukų gimnaziją. 1943–1946 dirbo Lietuvos geležinkelio Panevėžio skyriuje kasininku ir buhalteriu. 1946–1951 studijavo Kauno politechnikos institute, 1952–1994 jame dėstė. Išleido mokomųjų knygų apie medieną. Mirė 2009 10 07 Kaune.

35 metai, kai įkurtas (1989) „Maironiečių“ draugijos Panevėžio skyrius.