110 metų, kai Panevėžyje „Saulės“ švietimo draugijos narių iniciatyva 1915 10 01 pradėjo veikti pirmoji Lietuvos istorijoje lietuviška vidurinė mokykla – Panevėžio gimnazija su atskiromis berniukų ir mergaičių klasėmis. Direktore paskirta Marija Geigaitė-Putramentienė-Giedraitienė.

110 metų, kai Smiltynės kaime (Panevėžio r.) 1915 10 01 pradėjo veikti mokykla. Vėliau – Berčiūnų pagrindinė mokykla. 2020 08 31 uždaryta.

25 metai, kai 2000 10 04 atidaryta Panevėžio miesto savivaldybės įstaiga „Panevėžio apskrities turizmo informacijos centras“. Dabar – VšĮ Panevėžio plėtros agentūra „PanevėžysNow“.

100 metų, kai 1925 10 04 įkurtas muzikos ir teatro draugijos „Daina“ Panevėžio skyrius. Vadovas – Mykolas Karka. Veikė iki 1940.

70 metų, kai Panevėžyje 1955 10 05 gimė architektas Alfredas Žalys. 1978 baigė Lietuvos dailės institutą. 1978–1989 dirbo Miestų statybos projektavimo institute Vilniuje. Vilniuje įkūrė individualias architektūrines bendroves „AZ architektai“, „Archikadas“, buvo jų projektų vadovas. Suprojektavo gyvenamųjų, visuomeninių, prekybinių ir biurų pastatų.

95 metai, kai Vilniuje 1930 10 05 gimė lengvaatletė, pedagogė Romantė Kryževičienė. 1954 baigusi Kauno kūno kultūros institutą, dirbo Telšiuose. Nuo 1967 gimnastikos trenerė Panevėžio sporto mokykloje-internate. Ilgametė kūno kultūros mokytoja Panevėžio J. Balčikonio gimnazijoje ir „Žemynos“ vidurinėje mokykloje. Lietuvos, SSRS, taip pat tarptautinių gimnastikos varžybų teisėja. Lietuvos rekordininkė. Mirė 2007 09 02 Panevėžyje.

125 metai, kai Jovaišuose (Panevėžio r.) 1900 10 05 gimė Lietuvos savanoris, politinis veikėjas, žurnalistas Jonas Karutis. 1919 Lietuvos kariuomenės savanoris Panevėžio atskirajame batalione. 1919 rudenį paleistas į atsargą, nuo 1922 dirbo Karo muziejuje. 1923 Klaipėdos sukilimo dalyvis. Už dalyvavimą voldemarininkų veikloje ištremtas į Panevėžio apskritį, gyveno Ramygaloje. 1935 baigė Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultetą. 1932–1934 faktinis laikraščio „Tautos balsas“ redaktorius ir leidėjas. Rašė laikraščiams „Tautos kelias“, „Bendrasis žygis“, „Tėvų žemė“. Aktyviai dalyvavo Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos, Lietuvos laisvės kovų dalyvių invalidų sąjungos veikloje, buvo Lietuvos karo invalidams šelpti komiteto pirmininkas. Apdovanotas 1-ojo (1919) ir 2-ojo (1921) laipsnio Vyčio kryžiais. Mirė 1943 04 11 Kaune, palaidotas Ramygalos (Panevėžio r.) kapinėse.

70 metų, kai Naujamiestyje (Panevėžio r.) 1955 10 06 gimė Lietuvos dailės istorikas, muziejininkas Osvaldas Daugelis. Panevėžio 5-ojoje vidurinėje mokykloje baigė 5-ias klases, mokslą tęsė Kauno Juozo Naujalio vidurinėje meno mokykloje, grafikos skyriuje. 1979 baigė Lietuvos dailės institutą. Nuo 1979 dirbo M. K. Čiurlionio dailės muziejuje (dab. Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus), nuo 1992 – jo direktorius. Paskelbė straipsnių apie M. K. Čiurlionio kūrybą, Lietuvos kultūros paveldą, užsienio dailę. Parengė parodų ekspozicijų, sudarė katalogų. Visuotinės lietuvių enciklopedijos bendradarbis. Apdovanotas DLK Gedimino ordino Riterio kryžiumi (2005), Norvegijos, Lenkijos, Belgijos, Nyderlandų, Latvijos valstybiniais apdovanojimais. Mirė 2020 07 19 Kaune.

115 metų, kai Pavižonyse (Rokiškio r.) 1910 10 06 gimė karininkas, pokario partizanas Petras Blieka. Tarpukariu gyveno Panevėžyje, tarnavo Pirmojo artilerijos pulko 4 baterijos būrio vadu. 1941 m. Birželio sukilimo dalyvis. Nuo 1945 m. – laisvės kovotojų būrio, veikusio Raguvos, Ramygalos ir Vadoklių valsčiuose, vadas. 1947 03 03 dalyvavo Ažagų kautynėse. Žuvo 1947 11 13 Jotainėliuose (Panevėžio r.).

125 metai, kai Raukštoniuose (Panevėžio r.) 1900 10 06 gimė kunigas Kazimieras Rankelė. Mokėsi Ramygalos pradžios mokykloje ir Panevėžio progimnazijoje. 1920 įstojo į Kauno kunigų seminariją, vėliau mokslus tęsė Vokietijoje. Grįžęs į Lietuvą vadovavo Kauno ateitininkams, kunigavo Rokiškyje, Kamajuose, Palėvenėlėje. Mirė 1937, palaidotas Ramygaloje (Panevėžio r.).

85 metai, kai Panevėžyje 1940 10 10 gimė keramikė Elvyra Teresė Šeštakauskaitė-Petraitienė. 1960–1964 ir 1966–1967 studijavo keramiką Lietuvos dailės institute. 1967–1977 Vilniaus, 1977– 1979 Kauno kombinato „Dailė“ dailininkė. Nuo 1980 Lietuvos dailininkų sąjungos narė. Nuo 1970 dalyvavo parodose. Pagrindinė kūrybos sritis – architektūrinė keramika. Apipavidalino interjerų Lietuvoje ir užsienyje. Parengė leidinį „Pažadintas Merkinės molis“ (2011).

140 metų, kai Kupiškyje 1885 10 10 gimė medikė, kraštotyrininkė, kultūros veikėja Stefanija Glemžaitė. 1906 išvyko į Sankt Peterburgą, 1909 grįžo į Kupiškį, platino kupiškėnų studentų atvežtą nelegalią literatūrą. 1911–1919 vėl gyveno Sankt Peterburge, 1914 baigė imperatorienės M. Fiodorovnos akušerijos mokyklą. Grįžusi į Kupiškį dirbo akušere. 1924–1925 tėvų namuose savo lėšomis įrengė butą gimdyvėms. 1927–1932 dirbo Panevėžio apskrities ligoninėje. Nuo 1933 – akušerė Šimonyse, 1936–1957 – Kupiškyje. Nuo 1963 gyveno Kaune. Rinko etnografinius eksponatus, užrašinėjo liaudies medicinos papročius, dainas, kitą tautosaką. Įdainavo daugiau kaip 200 liaudies dainų. Išleido leidinių apie Kupiškio krašto etnografiją. Mirė 1974 08 26 Kaune, palaidota Kupiškyje.

65 metai, kai 1960 10 11 įkurta teritorinė vandentiekio ir kanalizacijos valdyba. Pradėtas centralizuotas vandens tiekimas miestui. Nuo 1995 – AB „Aukštaitijos vandenys“.

75 metai, kai Kruopinėje (Pasvalio r.) 1950 10 11 gimė fotomenininkas Saulius Saladūnas. 1969 baigė Panevėžio hidromelioracijos technikumą. 1979–1991 Lietuvos fotografijos meno draugijos Panevėžio skyriaus atsakingasis sekretorius. Nuo 1989 Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys. Nuo 1978 dalyvauja respublikinėse ir tarptautinėse parodose. Išleido 2 fotoalbumus. „Metų panevėžietis“ (2015).

115 metų, kai Raišiuose (Rokiškio r.) 1910 10 11 gimė rašytojas, vertėjas, pedagogas Juozas Povilonis. Studijavo VDU lietuvių kalbą ir literatūrą, filosofiją ir psichologiją. Nuo 1936 dirbo Kretingos gimnazijos mokytoju. 1939 paskirtas Panevėžio berniukų gimnazijos inspektoriumi. Antrojo pasaulinio karo metais dirbo Pasvalio gimnazijoje. 1950 suimtas, kalėjo lageryje. 1955 grįžęs iš tremties dirbo kalbų katedros vedėju Veterinarijos akademijoje Kaune. Nuo 1932 bendradabiavo spaudoje – spausdino novelių, literatūros kritikos. 1935 dirbo „Naujosios Romuvos“ redakcijoje, bendradarbiavo „Ateityje“, „Židinyje“, „Dienovidyje“. Išleido novelių rinkinį, atsiminimų iš Sibiro tremties, į lietuvių kalbą išvertė prancūzų rašytojų kūrinių. Mirė 1999 04 28 Kaune.

415 metų, kai 1610 10 11 gimė religinių raštų rengėjas, Biblijos vertėjas Jonas Božimovskis (vyresnysis). Mokėsi Kėdainiuose, Slucke, 1632–1637 studijavo Utrechto, Leideno universitetuose. 1638–1652 Naujamiesčio evangelikų reformatų kunigas. Mirė 1673 01 08 Kėdainiuose.

100 metų, kai Panevėžyje 1925 10 14 gimė poetas, vertėjas Zigmuntas Laurinavičius (Zygmunt Lawrynovicz). Mokėsi Panevėžio lenkų, vėliau lietuvių gimnazijose. Po karo gyveno Didžiojoje Britanijoje. Išleido eilėraščių rinkinių, į lenkų kalbą išvertė Kristijono Donelaičio „Metus“. Mirė 1987 10.

55 metai, kai Panevėžyje 1970 10 16 gimė ekonomistas, diplomatas Rolandas Kriščiūnas. 1978–1989 mokėsi Panevėžio 7-ojoje vidurinėje mokykloje. 1989–1993 studijavo Vytauto Didžiojo universiteto Informatikos fakultete, 1994–1996 – Ohio (JAV) valstijos universiteto Ekonomikos fakultete, 2008 – Švedijos universitete vadybą. 1993–1998 dirbo LR Užsienio reikalų ministerijoje, 1998–2001 – LR ambasadoje Vašingtone (JAV). 2009–2012 LR finansų viceministras. 2012–2015 LR užsienio reikalų viceministras. Nuo 2015 Lietuvos ambasadorius JAV. Nuo 2021 – LR Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas. Apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi (2004).

55 metai, kai Panevėžyje 1970 10 18 gimė dailės istorikas, humanitarinių mokslų dr. Marius Iršėnas. 1997 baigė Vilniaus dailės akademijos menotyros magistrantūrą, 2003 – Vilniaus dailės akademijos ir Kultūros, filosofijos ir meno instituto doktorantūrą. Nuo 2002 dirba Vilniaus dailės akademijos Dailėtyros institute, nuo 2008 VDA leidyklos direktorius, nuo 2014 VDA prorektorius mokslui. Nuo 2003 Lietuvos dailės istorikų draugijos narys. Mokslinių interesų sritis – Baltijos regiono priešistorinė dailė. Rengia leidinius, informacinius terminalus, muziejų ekspozicijas.

85 metai, kai Alovėje (Alytaus r.) 1940 10 20 gimė gydytojas ortopedas-traumatologas Darius Staugaitis. 1941–1959 augo tremtyje Sibire. 1971 baigė Kauno medicinos institutą ir pradėjo dirbti Panevėžio ligoninėje gydytoju internistu, nuo 1972 – gydytoju ortopedu-traumatologu. Nuo 1986 – Traumatologijos skyriaus vedėjas. 2000 jo pastangomis ligoninėje įkurtas Ortopedijos-traumatologijos skyrius. Iki 2004 – šio skyriaus vadovas, 2004–2009 – gydytojas ortopedas-traumatologas, 2009–2015 Panevėžio konsultacijų poliklinikos gydytojas ortopedas-traumatologas. 1999 suteiktas Nusipelniusio panevėžiečio vardas, 2011 – Lietuvos Nusipelniusio gydytojo vardas. Nuo 2008 – Lietuvos gydytojų sąjungos Garbės narys. 2007–2013 – Panevėžio miesto savivaldybės Tarybos narys. Mirė 2021 12 27 Panevėžyje.

95 metai, kai Panevėžyje 1930 10 20 gimė kompozitorius, pianistas, pedagogas Vytautas Mikalauskas. 1949 baigė Panevėžio 1-ąją vidurinę mokyklą. Studijavo Lietuvos konservatorijoje. 1954–1973 dėstė Panevėžio muzikos mokykloje, 1961–1965 jos direktorius. 1972–1973 Biržų muzikos mokyklos, 1973–2000 Karoliniškių muzikos mokyklos mokytojas. Nuo 1976 Lietuvos kompozitorių sąjungos narys. Koncertavo kaip solistas ir su ansambliais. Sukūrė kūrinių chorams, vokalui, fortepijonui, lietuvių liaudies ir kitiems instrumentams, muzikos radijo spektakliams. Mirė 2004 04 23 Vilniuje.

105 metai, kai Pasvalyje 1920 10 20 gimė Lietuvos kariuomenės leitenantas, pokario partizanas Vladas Juozokas (Juzokas). 1940 baigė Kauno karo mokyklą. Antrojo pasaulinio karo metais veikė nelegalioje Lietuvos laisvės armijoje, telkė kovotojus Žemaitijoje. 1944 tapo Vietinės rinktinės kariu. Nuo 1945 Žaliosios girios rinktinės vadas. Žuvo 1946 02 13 Ažagų miške, prie Dragonių (Panevėžio r.).

70 metų, kai Gurkliuose (Tauragės r.) 1955 10 21 gimė choreografė Zita Rimkuvienė. Nuo 1968 mokėsi Panevėžio internatinėje sporto mokykloje. Klaipėdos universiteto menų fakultete įgijo choreografės specialybę ir atvyko dirbti į Panevėžį. Vaikų ir jaunimo liaudiškų šokių ansamblio „Grandinėlė“, vyresniųjų liaudiškų šokių kolektyvo „Miestelėnai“ ir liaudiškų šokių ansamblio „Linas“ vadovė. Respublikinių ir pasaulio lietuvių dainų švenčių baletmeisterė. Lietuvos kultūros žymūnė, Tarptautinės liaudies meno organizacijos IOV prie UNESCO narė, Lietuvos choreografų sąjungos narė. „Metų panevėžietė“ (2009, 2012).

150 metų kai Gailioniuose (Pakruojo r.) 1875 10 22 gimė Lietuvos vyskupas Kazimieras Paltarokas. 1902 baigė Sankt Peterburgo dvasinę akademiją. 1911–1922 Kauno kunigų seminarijos dėstytojas, profesorius, vicerektorius. 1922–1926 Kauno universiteto teologijos ir filosofijos fakulteto profesorius. 1926 konsekruotas vyskupu ir paskirtas valdyti Panevėžio vyskupiją. 1949–1957 valdė Panevėžio vyskupiją ir Vilniaus arkivyskupiją. Parengė ir išleido teologijos, sociologijos knygų, tikybos vadovėlių. Mirė 1958 01 03 Vilniuje, palaidotas Panevėžyje. Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje saugomas jo rankraščių fondas.

105 metai, kai Subačiaus vienkiemyje (Kupiškio r.) 1920 10 23 gimė rašytoja, pedagogė Agnė Lukšytė-Meiliūnienė. 1939 baigė Panevėžio mergaičių gimnaziją. 1939–1943 Vytauto Didžiojo universitete ir Vilniaus universitete studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. 1941–1944 mokytojavo Gardino lietuvių gimnazijoje. 1944 pasitraukė į Vakarus. Nuo 1950 gyveno ir dirbo Australijoje. Nuo 1993 Lietuvos rašytojų sąjungos narė. Išleido novelių rinkinį, romaną, spausdino apsakymus periodikoje. Mirė 2007 11 23 Sidnėjuje (Australija).

85 metai, kai Panevėžyje 1940 10 24 gimė poetė Ineza Juzefa Janonė-Buitkuvienė. Baigė Panevėžio 4-ąją vidurinę mokyklą. Mokėsi Juozo Miltinio dramos teatro studijoje. Vilniaus pedagoginiame institute studijavo lituanistiką. Dirbo mokytoja Žaslių, Panevėžio J. Balčikonio, Kauno ir kitose vidurinėse mokyklose. Taip pat dirbo Kauno menininkų namuose renginių organizatore, Petro Cvirkos memorialiniame muziejuje, žurnaliste Panevėžio, Kauno, Vilniaus laikraščių redakcijose, Kauno medicinos universiteto laikraščio redaktore. 1990–1997 m. kartu su vyru buvo įsteigusi individualią leidybos įmonę „Akcentai“, kuri leido savaitraščius „Akcentai“, „Atšvaitai“, įvairius mėnesinius priedus, pažintinio šviečiamojo pobūdžio knygas. Nuo 2002 Lietuvos rašytojų sąjungos narė. Išleido poezijos, apsakymų, atsiminimų knygų.

105 metai, kai Radviliškyje 1920 10 24 gimė aktorius Stasys Paska. 1940 baigė J. Miltinio dramos studiją. 1940–1945 Panevėžio dramos teatro, 1945–1949 Žemaičių dramos teatro Telšiuose, 1949–1981 Šiaulių dramos teatro aktorius. Sukūrė vaidmenų kine, režisavo spektaklių. Mirė 1981 11 25 Šiauliuose.

130 metų, kai Berštininkuose (Šilutės r.) 1895 10 24 gimė Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas, ekonomistas, poetas Gustavas Juozupaitis. Tautinio lietuvių banko Klaipėdoje steigėjas (1919), iki 1938 – direktorius. Donelaičio draugijos Klaipėdoje pirmininkas (1921–1930) ir iždininkas, 1921 – „Santaros“ pirmininkas ir iždininkas, vienas „Aukuro“ draugijos steigėjų (1922). 1924–1925 leido laikraštį „Pajūrio sargas“, 1924–1926 – dienraštį „Klaipėdos žinios“. Iš Klaipėdos 1939 persikėlė į Panevėžį, dirbo buhalteriu. Spaudoje paskelbė eilėraščių, straipsnių prekybos ir ekonomikos klausimais. Mirė 1954 04 15 Panevėžyje.

230 metų, kai 1795 10 24 įvyko trečiasis Lietuvos – Lenkijos padalijimas ir Panevėžys, priskirtas Vilniaus gubernijai, atiteko Rusijai.

115 metų, kai Geležiuose (Panevėžio r.) 1910 10 26 gimė kunigas, Lietuvos pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui dalyvis Jonas Buliauskas. 1934 baigė Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos-filosofijos fakultetą. Dirbo sielovados darbą įvairiose parapijose. 1941–1945 Rokiškio gimnazijos kapelionas. Sovietų valdžios metais platino partizanų spaudą, Rokiškio gimnazijos mokiniams organizavo religines konferencijas, pamaldas. 1947 sovietų valdžios suimtas ir nuteistas 10 metų lagerio. 1956 grįžo į Lietuvą. Nuo 1962 Krinčino, vėliau Lėno (Ukmergės r.) parapijų altaristas. Aktyviai gynė Bažnyčios ir tikinčiųjų teises. Mirė 1987 01 18 Linkuvoje.

120 metų, kai Jekaterinoslave (dabar Dnepropetrovskas, Ukraina) 1905 10 26 gimė aktorius Stasys Petraitis. 1922–1924 Panevėžyje įsteigė mėgėjų dramos ir muzikos kuopelę, jai vadovavo, režisavo jos spektaklius. 1929 baigęs Valstybės teatro Vaidybos mokyklą iki 1952 vaidino Kauno dramos teatre. 1952–1957 Kauno jaunojo žiūrovo, 1957–1967 Lietuvos akademinio dramos teatro aktorius. 1945–1948 dėstė Kauno dramos teatro vaidybos studijoje, 1957–1959 Lietuvos konservatorijoje, 1963–1976 M. K. Čiurlionio menų mokykloje Vilniuje. Vaidino kine. Mirė 1976 12 16 Vilniuje.

120 metų, kai Grajauskuose (Raseinių r.) 1905 10 27 gimė poetė Bronė Butrimaitė-Rupainienė. Baigė lenkišką pradinę mokyklą Rygoje. Nuo 1965 iki mirties gyveno Panevėžyje. Išleisti du jos eilėraščių rinkiniai. Mirė 1994 08 23 Panevėžyje.

125 metai, kai Akmeniuose (Lazdijų r.) 1900 10 27 gimė karininkas, kartografas, literatas Antanas Maksimaitis (Maksimavičius). 1920 baigė Marijampolės mokytojų seminariją, 1924 – Karo mokyklą Kaune, 1927 – Lietuvos universitetą. Mokytojavo įvairiose Lietuvos vietose. 1923 dalyvavo Klaipėdos sukilime. Nuo 1934 gyveno Panevėžyje, tarnavo Pirmajame artilerijos pulke. Antrojo pasaulinio karo metais tarnavo Rusijos armijoje. Bendradarbiavo spaudoje, paskelbė eilėraščių, išvertė rusų poetų kūrybos. Žuvo 1943 07 26 Oriole (Rusija), 1954 palaikai perlaidoti Panevėžyje.

135 metai, kai Puknioniuose (Pakruojo r.) 1890 10 27 gimė kunigas Povilas Šidlauskas. 1911–1916 studijavo Kauno kunigų seminarijoje, 1924–1926 – Lietuvos universiteto teologijos-filosofijos fakultete Kaune. 1926–1931 ėjo Panevėžio vyskupijos kurijos kanclerio pareigas. 1932–1944 Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros klebonas, nuo 1933 Panevėžio Vincento Pauliečio draugijos pirmininkas, nuo 1937 Panevėžio šv. Zitos draugijos pirmininkas. 1937–1944 rūpinosi Berčiūnų Jėzaus Širdies bažnyčios statyba. 1950 sovietų valdžios areštuotas, kalėjo Sibire. 1954 grįžo į Lietuvą ir iki 1962 dirbo pastoracinį darbą prie Panevėžio katedros. Mirė 1973 05 22 Kulautuvoje (Kauno r.), palaidotas Panevėžyje. Panevėžio a. G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje saugomas P. Šidlausko fondas (F177).

140 metų, kai Palaukiuose (Panevėžio r.) 1885 10 27 gimė vienuolis dominikonas, bažnytinės teisės dr. Jurgis Bonaventūra Pauliukas. Nuo 1907 gyveno JAV. 1920 baigė kunigų seminariją, 1929 – katalikų universitetą Vašingtone. 1932 grįžo į Lietuvą. Atkūrė lietuvių dominikonų Angelo Sargo provinciją Raseiniuose. 1941 išvyko į Vokietiją, ten kunigavo. Nuo 1947 gyveno JAV, dirbo kapelionu, dėstė religiją ir lotynų kalbą, religiniais klausimais rašė straipsnius į spaudą. Mirė 1956 07 13 Naujajame Orleane (JAV).

135 metai, kai Navapolyje (Radviliškio r.) 1890 10 28 gimė fotografas Tadas Bajarūnas. Apie 1920 apsigyveno Krekenavoje (Panevėžio r.) ir įsirengė fotoateljė. Fotografavo Krekenavoje, jos apylinkėse. Didžioji dalis jo fotografinio palikimo saugoma Panevėžio kraštotyros muziejuje. Mirė 1945 03 13.

145 metai, kai Valeikiuose (Zarasų r.) 1880 10 30 gimė kunigas, filosofijos m. dr. Juozapas Čepėnas. 1905 baigė Žemaičių kunigų seminariją. Nuo 1905 dirbo sielovados darbą, daugiausia Panevėžio vyskupijos bažnyčiose. 1908–1910 Kėdainių mokyklų kapelionas. 1920–1924 studijavo Fribūro ir Miuncheno universitetuose. 1924–1926 Zarasų progimnazijos kapelionas, 1926–1928 jos direktorius, mokytojų kursų vedėjas. Bendradarbiavo spaudoje. Parašė pamokslų, atsiminimų. Mirė 1976 01 24 Pasvalyje.

165 metai, kai Minske 1860 10 31 gimė inžinierius mechanikas, technikos mokslų dr., prof. Platonas Jankauskas. 1883 baigė Sankt Peterburgo universitetą, 1886 – Sankt Peterburgo kelių inžinierių institutą, 1889–1921 jame dėstė. 1887–1894 Rusijos uostų statybos inžinierius. 1921 grįžęs į Lietuvą dėstė Aukštuosiuose kursuose, 1922–1934 – Vytauto Didžiojo universitete. Nuo 1934 gyveno Daniliškyje (Panevėžio r.). 1888 sukūrė statinių smėlinių pagrindų eksperimentinio tyrimo metodą. Tyrė hidraulines turbinas ir išcentrinius siurblius. Parašė vadovėlių, kitų mokomųjų priemonių. Mirė 1941 11 27 Daniliškyje.