85 metai, kai Panevėžyje gimė (1938) gydytojas infektologas, biomedicinos m. habil. dr., prof. Alvydas Laiškonis. 1956 baigė Panevėžio 1-ąją vidurinę mokyklą (dab. Panevėžio J. Balčikonio gimnazija). 1956–1962 studijavo Kauno medicinos institute (KMI). 1962–1968 dirbo Naujamiesčio (Panevėžio r.) ligoninėje. 1968–1970 KMI Mikrobiologijos katedros darbuotojas, 1973–1991 KMI Infekcinių ligų katedros asistentas, 1991–2002 Kauno medicinos universiteto Infekcinių ligų klinikos vadovas, nuo 2008 Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Infekcinių ligų klinikos profesorius. 1992–2012 LR Sveikatos apsaugos ministerijos vyriausiasis infektologas. Lietuvos infektologų draugijos narys. Paskelbė per 500 publikacijų Lietuvos ir užsienio moksliniuose leidiniuose, monografijų, mokomųjų leidinių autorius ir  bendraautoris. Apdovanotas LDK Gedimino ordino Karininko kryžiumi (2004), Lietuvos nusipelnęs gydytojas (2007).

110 metų, kai Panevėžyje Respublikos g. pastate Nr. 77, kuris priklausė S. Montvilos mielių ir spirito fabrikui, iškilmingai atidaryta (1913) teatro salė. 1941–1967 veikė dramos teatras. Dabar pastatas priklauso Šaulių sąjungos Panevėžio rinktinei.

100 metų, kai Vabalninke (Biržų r.) gimė (1923) žurnalistas, rašytojas, visuomenės veikėjas Vladas Būtėnas. 1939 baigė Panevėžio berniukų gimnaziją. 1946–1949 Flensburge (Vokietija) baigė mokytojų kursus ir mokytojavo. Nuo 1949 gyveno JAV. 1967–1978 dirbo laikraščio „Draugas“ spaustuvėje, 1978–1991 radijo stotyje „Amerikos balsas“. Dalyvavo Lietuvių fronto bičiulių veikloje: 1962–1963 Čikagos apygardos pirmininkas, 1965–1967 centro valdybos vicepirmininkas. 1962–1965 JAV Lietuvių bendruomenės Kultūros fondo vicepirmininkas. 1973–1978 Lietuvių fondo valdybos narys informacijai. Lietuvių žurnalistų sąjungos narys. Bendradarbiavo „Drauge“, „Dirvoje“, „Tėviškės žiburiuose“. Knygų autorius. Pelnė Lietuvių katalikų mokslų akademijos žurnalistikos premiją (1973). Mirė 1993 11 07 Čikagoje (JAV).

85 metai, kai atidarytas (1938) Panevėžio–Joniškėlio geležinkelis ir Panevėžio–Pasvalio–Biržų plentas.

130 metų, kai Gustoniuose (Pasvalio r.) gimė (1893) Lietuvos kariuomenės pulkininkas leitenantas Antanas Stapulionis. 1914 baigė Kauno „Saulės“ draugijos mokytojų seminariją ir mobilizuotas į Rusijos kariuomenę. Dalyvavo Pirmojo pasaulinio karo kovose. Grįžęs į Lietuvą, mokytojavo Joniškėlyje. Nuo 1919 Joniškėlio atskirojo partizanų bataliono vadas. Dalyvavo nepriklausomybės kovose Pasvalio, Vaškų, Krinčino, Daujėnų ir Linkuvos valsčiuose, Biržų krašte. Vėliau tarnavo įvairiuose Lietuvos kariuomenės pėstininkų pulkuose. 1922 baigė Aukštuosius karininkų kursus. 1928 pakeltas į pulkininkus leitenantus. 1939 paskirtas Panevėžio apskrities komendantūros komendantu. 1940 iš kariuomenės atleistas. Vokiečių okupacijos metais dirbo valdininku Panevėžio miesto savivaldybėje, nuo 1941 Panevėžio apskrities apsaugos viršininkas, 1941–1943 Panevėžio apskrities mokesčių inspektorius. Nuo 1949 gyveno JAV. 1952–1954 Lietuvos karių veteranų sąjungos „Ramovė“ Bostono skyriaus pirmininkas. Apdovanotas Vyčio kryžiaus 5-ojo laipsnio (1920), Vytauto Didžiojo 4-ojo laipsnio (1938), DLK Gedimino 3-iojo laipsnio (1929), Šaulių žvaigždės (1938) ordinais, Savanorių (1928), Lietuvos nepriklausomybės (1928), Šaulių žvaigždės (1939) medaliais. Mirė 1978 07 03 Floridoje (JAV), 1995 05 27 perlaidotas Joniškėlyje (Pasvalio r.).

95 metai, kai Panevėžyje gimė (1928) gydytoja akušerė-ginekologė, biomedicinos m. dr., doc., visuomenės veikėja Alina Elena Čekanauskaitė-Šaulauskienė. 1947 baigė Panevėžio mergaičių gimnaziją (dab. Panevėžio V. Žemkalnio gimnazija), 1953 – Kauno medicinos institutą. 1958–1995 dirbo Vilniaus universiteto (VU) klinikinėje ligoninėje, 1968–1976 – VU Akušerijos ir ginekologijos klinikoje. Nuo 1976 VU akušerijos-ginekologijos katedros asistentė, nuo 1980 – docentė, nuo 1993 Vilniaus universitetinės ligoninės moterų klinikos ir Vilniaus perinatalinio centro vadovė. Paskelbė per 120 mokslinių straipsnių, vadovėlio bendraautorė. Ilgametė žurnalų „Sveikata“ ir „Sveikatos mokslai“ redakcinės kolegijos narė. Išrinkta Lietuvos akušerių-ginekologų draugijos garbės nare (2001), Pasaulio gydytojų federacijos „Už žmogaus gyvybę“ Lietuvos asociacijos Garbės pirmininke (2013), daug kartų apdovanota Vilniaus miesto savivaldybės ir Sveikatos apsaugos ministerijos padėkos raštais. Mirė 2016 01 22.

130 metų, kai Kretuonyse (Švenčionių r.) gimė (1893) gydytojas, Lietuvos kariuomenės pulkininkas leitenantas Kazys Gudelis. 1919 baigė Petrogrado karo medicinos akademiją. Pirmojo pasaulinio karo metais mobilizuotas į carinės Rusijos kariuomenę. 1920 grįžo į Lietuvą ir dirbo karo gydytoju įvairiuose Lietuvos kariuomenės pulkuose Kaune, Vilkaviškyje, 1924‒1926 ir 1930–1940 Panevėžyje. Nuo 1930 Panevėžio apskrities ligoninės Akušerijos ir ginekologijos skyriaus gydytojas, vėliau – vedėjas. 1936 suteiktas sanitarijos pulkininko leitenanto laipsnis. 1940 iš kariuomenės atleistas. Nuo 1940 ligonių kasų gydytojas. 1941–1948 Panevėžio apskrities ligoninės vedėjas, direktorius. 1944–1949 Respublikinės Medicinos seserų mokyklos Panevėžyje direktorius. Parengė medicinos mokykloms skirtą vadovėlį. Apdovanotas Vytauto Didžiojo ordinu ir medaliais. Mirė 1951 pavasarį Panevėžyje.

100 metų, kai atidaryta (1923) Panevėžio apskrities ligoninė. Dabar – Respublikinė Panevėžio ligoninė.

30 metų, kai įkurtas (1993) Panevėžio muzikinis teatras.

125 metai, kai Nociagaloje (Panevėžio r.) gimė (1898) karininkas, prekybininkas Antanas Pabedinskas. 1918 baigė Panevėžio realinės gimnazijos 7 klases. 1919 savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę, tarnavo Panevėžio apsaugos būryje, vėliau – Ketvirtajame pėstininkų Karaliaus Mindaugo pulke. 1919 liepą baigė Karo mokyklą, suteiktas leitenanto laipsnis. 1919–1920 dalyvavo nepriklausomybės kovose. 1922 baigė Aukštuosius karininkų kursus, 1923 – Sen Syro aukštąją karo mokyklą Prancūzijoje. 1923 paskirtas į Generalinio kariuomenės štabo Karo mokslo ir švietimo skyrių statutų projektų rengėju. 1924 perkeltas į Karo mokyklą vyr. karininku. Nuo 1928, išėjęs į atsargą, gyveno Kaune, užsiėmė durpynų eksploatacija, steigė prekybos įmones. Antrojo pasaulinio karo metais tarnavo Vietinėje rinktinėje, 1944 pakeltas į majorus. 1953 emigravo į Kanadą. Apdovanotas Vyčio kryžiaus 5-ojo laipsnio ordinu (1919), Savanorių (1929) ir Lietuvos nepriklausomybės (1928) medaliais. Mirė 1957 10 28 Toronte (Kanada).

110 metų, kai Upytėje (Panevėžio r.) gimė (1913) kompozitorius, vargonininkas, dirigentas, pedagogas Antanas Belazaras. 1934–1942 mokėsi Kauno konservatorijoje. 1939–1942 mokytojavo, vadovavo chorams Marijampolės gimnazijoje ir Mokytojų seminarijoje, Kauno 5-ojoje gimnazijoje. 1942–1944 dėstė Panevėžio muzikos kursuose. Nuo 1944 dirbo Muzikos mokykloje (dab. V. Mikalausko menų mokykla), 1949–1950 ir 1964–1970 – šios mokyklos direktorius. 1950–1965 Muzikinės dalies vedėjas Panevėžio dramos teatre. 1949–1970 (su pertraukomis) – savo paties įkurto kamerinio orkestro dirigentas. Nuo 1948 Lietuvos kompozitorių sąjungos narys. Parašė vokalinių ir instrumentinių kūrinių, sukūrė muziką dramos spektakliams ir kino filmams, kūrinių fortepijonui, choro ir solo dainų, harmonizavo lietuvių liaudies dainų. LSSR nusipelnęs meno veikėjas (1963). Mirė 1976 11 15 Panevėžyje.

120 metų, kai Pazūkuose (Panevėžio r.) gimė (1903) inžinierius, visuomenės veikėjas Juozas Barisas. Mokėsi Panevėžio gimnazijoje. 1925 baigė Kauno aukštesniąją technikos mokyklą. Buvo Panevėžio amatų mokyklos vicedirektoriumi ir elektronikos skyriaus vedėju. Jo pastangomis 1928 Panevėžyje įvyko pirmasis Lietuvos jaunimo eucharistininkų kongresas, 1937 – pirmasis Lietuvoje vyrų eucharistininkų kongresas. Aktyvus Panevėžio katalikų veiklos centro narys, ateitininkų, senelių, kalinių globos organizacijų veikėjas, verslininkų ir miesto valdybos narys. Mirė 1987 12 11 Kaune.

95 metai, kai Gakūnuose (Panevėžio r.) gimė (1928) kalbininkas, dialektologas, žodynininkas, humanitarinių m. dr., prof. Aloyzas Vidugiris. 1943–1944 mokėsi Panevėžio berniukų gimnazijoje. 1954 baigė Vilniaus pedagoginį institutą. 1954–2001 dirbo Lietuvių kalbos institute. Tyrė lietuvių kalbos paribio ir už Lietuvos sienų esančias lietuvių tarmes. Išleido knygų, paskelbė straipsnių dialektologijos, kalbos kultūros klausimais. Pelnė Lietuvos mokslo premiją (1994, su kitais), J. Basanavičiaus premiją (1994), apdovanotas LDK Gedimino ordino Karininko kryžiumi (2002). Mirė 2016 03 05 Vilniuje.

100 metų, kai Juostininkuose (Anykščių r.) gimė (1923) žurnalistas Alfonsas Dagelis. 1944 baigė Panevėžio gimnaziją, 1958 – Vilniaus pedagoginį institutą. 1946–1949 Kupiškio apskrities laikraščio „Stalino keliu“ redaktorius. 1949–1953 laikraščio „Tiesa“ korespondentas Šiaulių srityje. 1953–1956 laikraščio „Panevėžio tiesa“ redakcijos skyriaus vedėjas, 1956–1982 redaktorius. Parašė keletą leidinių apie Panevėžį. LSSR nusipelnęs žurnalistas (1973). Mirė 1982 02 01 Panevėžyje.

60 metų, kai Panevėžyje įvestos (1963) gamtinės dujos.

105 metai, kai pradėtas steigti (1918) Panevėžio srities apsaugos būrys, vėliau išaugęs į Panevėžio batalioną.

35 metai, kai pasirodė (1988) Panevėžio laikraštis „Laisvas žodis“ – Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio Panevėžio tarybos leidinys (anksčiau leistas „Sąjūdžio žodis“). Leistas iki 1993.

130 metų, kai Vabalninke (Biržų r.) gimė (1893) kunigas, poetas Vincas Stonis (tikr. Kazimieras Žitkevičius, Žitkus). Mokėsi Panevėžyje. 1919 baigė Kauno kunigų seminariją, įšventintas kunigu. Paskirtas Kauno Šančių bažnyčios vikaru. 1920–1921 dirbo „Ateities“ redakcijoje. Vėliau kunigavo Antalieptėje, dėstė tikybą Kauno Kazimieriečių mergaičių gimnazijoje ir S. Daukanto mokytojų seminarijoje. 1932–1940 moksleivių ir studentų ateitininkų kapelionas. 1937 pedagoginį darbą nutraukė. Kurį laiką Kaune buvo altarista, vėliau Benediktinių bažnyčios rektorius, Prisikėlimo bažnyčios klebonas. 1953–1959 Kauno kunigų seminarijos rektorius. Nuo 1958 Kauno kapitulos kanauninkas, nuo 1965 Vilijampolės parapijos altarista. Spausdino eilėraščius „Ateityje“, „Draugijoje“, „Pavasaryje“, „Naujojoje Romuvoje“. Išleido poezijos rinkinių, parengė tikybos vadovėlių, išvertė rusų literatūros klasikų kūrinių, parašė atsiminimų apie B. Sruogą, V. Mykolaitį-Putiną. Mirė 1986 02 24 Kaune.