Panevėžio viešojoje bibliotekoje (dabar Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka), Abonemento skyriuje pradėjau dirbti nuo 1977 07 01. Patyrusi skyriaus vedėja paskyrė man darbą – sutvarkyti fondą pagal abėcėlę. Manau, kad tai buvo gera pažintis su esamu fondu. Niekada nereikia bijoti paprastų darbų, juk viskas slypi paprastume. Aš manau, kad geru vadovu tampama susipažinus su visais skyriaus darbais.
Pradėjus dirbti Vaikų literatūros skyriuje, viskas buvo įdomu. Nustebino bibliotekos vadovo požiūris į aprangą. Gavau pastabą, kad į darbą negalima eiti su džinsais. Šiandien tai kelia šypseną. Tada man, dar jaunai jaunai specialistei, tai buvo nesuprantama. Jei kalbėtume apie darbuotojų aprangą, tai tikrai prieš 20 metų nebuvo jokio stiliaus ir jokio požiūrio tuo klausimu. Todėl tie bibliotekos darbuotojų stereotipai visada egzistavo.
Tuo metu Jaunimo literatūros skyriuje* ant knygų lentynų buvo sukeltos vazoninės gėlės. Bandžiau įrodyti, kad laistant bus sugadintos knygos, likau nesuprasta. Šiaip, pati vaikų biblioteka buvo neseniai pastatyta ir gana jauki.
Prisimenu mažųjų skaitytojų eiles prie knygų išdavimo. Kiek daug buvo rašymo ranka. Darbuotoja, dirbanti su mažaisiais skaitytojais, neturėjo laiko kada bendrauti. Todėl ilgus dešimtmečius ir išliko bibliotekininko stereotipas – prie stalo sėdinti ir knygas užrašanti bibliotekininkė. O kaip sunku buvo iššifruoti skirtingu braižu užrašytus knygų autorius ir pavadinimus. Knygų katalogai ir jų kortelės – kitas kruopštumo reikalaujantis darbas bibliotekininkėms.
Prieš 40 metų Jaunimo literatūros skyriaus fondas buvo labai didelis. Gaudavome iki 25 egzempliorių vieno pavadinimo knygų. Rūsys buvo pilnas praktiškai nenaudojamos literatūros. O kiek buvo ideologinės literatūros… Tik po kokių 20 metų pradėjome kreipti dėmesį į fondų atranką ir atrankos kriterijus. Ypatingai tai aktualu pasidarė po 2000-ųjų metų.
Nuo 2000 m. prasidėjo projektų rašymo era. Prisimenu, kai 2013 m. Vaikų ir jaunimo literatūros centras laimėjo „grandiozinį“ projektą – konkursą „Gyventojų skaitmeninio raštingumo mokymo bibliotekose stiprinimas“. Jauniesiems skaitytojams buvo nupirkti 4 nešiojami kompiuteriai ir projektorius. Tai buvo tikrai didelis įvykis. Atidaryme dalyvavo atstovai iš Kultūros ministerijos ir miesto savivaldybės.
Atsirasdavo daug norinčiųjų dirbti prie kompiuterių. Viena skyriaus darbuotoja reguliuodavo vaikų eiles. Vaikai iš pradžių žaisdavo tik kompiuterinius žaidimus. Patys skaitytojai savo sugebėjimais tuo metu buvo išmanesni už darbuotojas. Jaunimas padėdavo išspręsti ir kai kuriuos darbuotojams iškilusius klausimus. Per 20 metų situacija labai keitėsi. Kompiuterių skaičius skaitytojams išaugo iki 15. Išaugo ir darbuotojų kompiuterinis raštingumas.
Prisimenu metodinį darbą – išvykas į regiono bibliotekas. Tikrindavome darbą su skaitytojais vaikais. Kiek streso būdavo abiems pusėms. Juk ne tokios „pagalbos“ reikėjo. Kiek ta sritis dabar patobulėjusi, matome visi.
*Jaunimo literatūros skyrius įsteigtas 1978 m., Vaikų literatūros skyrius lieka kaip atskiras padalinys.
Gema Dromantienė
