Pamenu, savo kelią buvau pasirinkusi jau seniai, dar studijuodama Vilniaus kultūros mokykloje. Turėjau parašyti kursinį darbą ir jį rašyti grįžau namo į Panevėžį. Reikėjo medžiagos… Kadangi apie kompiuterius dar nebuvome girdėję, pėdinau į Bitės biblioteką. Būtent ten tikėjausi surasti tai, ko man reikėjo.
Nusiteikiau ilgam, rimtam darbui. Esu būsima bibliotekininkė – toji mintis guodė, kad sugebėsiu viską susirasti pati. Kaip nustebau, kai skaitykloje dirbusi bibliotekininkė Albina Saladūnaitė vos per 10 ar 15 minučių man surinko visą reikiamą medžiagą! Kursinį darbą parašiau per porą valandų ir laiminga išėjau iš bibliotekos vis galvodama apie TĄ bibliotekininkę ir dar labiau pasitikėdama savo teisingu pasirinkimu. Tąkart labai norėjau būti panaši į JĄ.
Kartą, jau po daugelio metų, su dukra ėjome Respublikos gatve ir kitoje gatvės pusėje pamatėme einančią moterį. Dukra nulėkė, apkabino, pasisveikino, o grįžusi man pasakė: „Tai pati geriausia bibliotekininkė. Dėl jos einu į Bitės biblioteką“. Tik tada pažinau, kad tai ta pati bibliotekininkė Albina Saladūnaitė.
Bibliotekos per 20 metų labai pasikeitė. Pasikeitėme ir mes, dirbantys joje, bet tikrosios vertybės išliko ir dar ilgai išliks. Šios vertybės – biblioteka, knyga ir mūsų profesionalumas.
Rūta Juzėnienė
Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka
