Teatro ir kino aktorius.

Gimė 1921 04 09 Pilviškiuose (Vilkaviškio r.) – mirė 1975 10 21 Panevėžyje.

Mokėsi Žaliosios pradinėje mokykloje, Pilviškių progimnazijoje. 1938–1940 m. Kaune lankė Darbo rūmų vaidybos studiją (vadovas J. Miltinis).

1940–1975 m. – Panevėžio dramos teatro aktorius. Buvo vienas pagrindinių Juozo Miltinio suburtos teatro trupės, su kuria režisierius pastatė geriausius savo spektaklius, aktorių. Teatre sukūrė daugiau kaip 90 vaidmenų; svarbesni: Klitandras, Sotanvilis ir Tomas Diafuarus (Moljero „Žoržas Dandenas“, 1947 ir „Tariamasis ligonis“, 1950), Gurmanas (I. Franko „Pavogtoji laimė“, 1949), Trigorinas ir Borkinas (A. Čechovo „Žuvėdra“, 1954 ir „Ivanovas“, 1960), Asesorius Brakas (H. Ibseno „Heda Gabler“, Bartolo P-A. de Bomaršė „Sevilijos kirpėjas“, abu 1957), Nonankūras (E. Labišo „Šiaudinė skrybėlaitė“, 1959), Žaliūgas (B. Sruogos „Pavasario giesmė“, 1965), Šlavėjas (V. Borcherto „Lauke, už durų“, 1966), Niutonas ir Frankas V (F. Diurenmato „Fizikai“ ir „Frankas V“, 1967, 1969), Kurtas (A. Strindbergo „Mirties šokis“, 1973), Adomas Brundza ir Pijus (J. Grušo „Adomo Brundzos paslaptis“ ir „Pijus nebuvo protingas“, abu 1974).

Kine debiutavo 1953 m. Sukūrė per 30 vaidmenų įvairių kino studijų filmuose: „Paskutinė atostogų diena“ (1964), „Niekas nenorėjo mirti“ (1965), „Beprotybė“ (1968), „Ave, vita!“ (1969), „Visa teisybė apie Kolumbą“ (1970), „Paskutinis „Albatroso“ reisas“ (1971), „Bajoro Čertopchanovo gyvenimas ir mirtis“ (1972), „Tas saldus žodis – laisvė“ (1973), „Velnio nuotaka“ (1974), „Sadūto-tūto“ (1974) ir kt.

Įvertinimas
LSSR nusipelnęs artistas (1954).
LSSR liaudies artistas (1965).

Atmintis
1976 m. Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros kapinėse ant B. Babkausko kapo pastatytas antkapinis paminklas „Liūdinti mūza Melpomenė“ (aut. J. Lebednykas). Kapas įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. 1993 m. Panevėžyje prie namo Anykščių g. 3, kuriame 1961–1975 m. aktorius gyveno, atidengta atminimo lenta su bareljefu (aut. J. Jagėla). Apie B. Babkauską sukurtas dokumentinis kino filmas „Per gyvenimą ir per mirtį“ (rež. A. Šiuša, 1995).

 

Nuotraukoje Bronius Babkauskas. PAVB FKV-456/34

---

Svarbesnė literatūra apie B. Babkauską

1. Babkauskas Bronius. Portr. // Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos inst., 2002, [t.] 2, P. 411–412.
2. Babkauskas Bronius. Iliustr. // Lietuvos kinematografininkai. Vilnius : „Krantų“ redakcija, 2017. P. 34–35.
3. Bielskytė, Vida. Nepaisant visko, gyvenimas yra gražus : Broniaus Babkausko 95-mečiui. Aurimo Babkausko 70-mečiui. Iliustr. // Senvagė. 2016, nr. 1, p. 15–29.
4. Petuchauskas, Markas. Bronius Pirmasis : [apie vaidmenis Panevėžio dramos teatre] // Santarvės kaina. Vilnius : Versus aureus, 2009. P. 133–136.
5. Rukšėnaitė-Žalakevičienė, Gražina. Azalija, arba Margutis : Bronių Babkauską prisimenant. Iliustr.. Santr. angl., p. 96 // Kultūros barai. 2006, nr. 4, p. 86–87.
6. Tapinas, Laimonas. Medyje angelas verkia : aktoriaus Broniaus Babkausko gyvenimo ir kūrybos kronika. Vilnius : Vaga, 1991. 351, [1] p. : iliustr.
7. Zabarauskas, Vitalius. Bronius Babkauskas. Vilnius : LTSR teatro draugija, 1973. 87, [1] p. : iliustr.
8. Virtuali paroda „Kino ir teatro aktorius Bronius Babkauskas. Gyvenimo ir kūrybos štrichai“. Prieiga internete: https://paneveziokrastas.pavb.lt/virtuali-fotoparoda/kino-ir-teatro-aktorius-bronius-babkauskas-gyvenimo-ir-kurybos-strichai/