Kunigas, pedagogas, rašytojas, literatūros kritikas.

Gimė 1872 11 15 Dovyduose (Pasvalio r.) – mirė 1934 12 02 Panevėžyje.

Mokėsi Joniškėlio pradinėje mokykloje, privačiai namuose, Kuldigoje (Latvija) ir Panevėžyje. 1891 m. baigė keturias Kuldigos vokiškos gimnazijos klases. 1893–1898 m. mokėsi Kauno kunigų seminarijoje. Ją baigęs įšventintas kunigu.

Kunigavo Latvijoje – Skaistkalnėje, Pilbergėje, Livberzėje, Alūkstoje. 1911–1914 m. vikaravo Varniuose. Per I pasaulinį karą mokytojavo Jekaterinoslave (Ukraina). 1918 m. grįžo į Lietuvą. Vyskupijos kurijos vėl paskirtas į Latviją – Kurmenę, 1919 m. tapo Skaistkalnės parapijos klebonu.

Nuo 1922 m. – Panevėžio berniukų gimnazijos mokytojas, 1925 m. – gimnazijos inspektorius, nuo 1926 m. – laikinasis direktorius, nuo 1929 m. iki mirties – direktorius. Panevėžio gimnazijoje atsiskleidė J. Lindės-Dobilo pedagoginis talentas. Kaip pats yra pripažinęs – darbas Panevėžio gimnazijoje buvo laimingiausias jo gyvenimo laikotarpis. Vienas iš Panevėžio lietuvių moksleivių sambūrio „Meno kuopa“ įkūrėjų, vėliau tapęs pagrindiniu jos globėju ir siela. Kuopos susirinkimuose perskaitė apie 80 paskaitų meno, literatūros temomis. Mokinių buvo ypatingai gerbiamas ir mylimas už asmenybės žavesį, erudiciją, humanizmą, tėvišką rūpestingumą.

Išleido romaną „Blūdas, arba Lietuva buvusios Rusijos revoliucijos mete“ (1912, 1990; pirmasis lietuvių psichologinis romanas). Sukūrė dramų: „Širdis neišturėjo“ 1921), „Kur laimė?“ (1930), apsakymų – „Juodnugaris“, „Kūčios“, „Valiutė“, studiją „Ar paseno Tenas: jo „Meno filosofijos“ kritika“ (1927). Bendradarbiavo spaudoje. Parašė straipsnių apie literatūrą, estetiką, rašytojus – A. Strazdą, A. Vienažindį, Vydūną, A. Baranauską, V. Kudirką, V. Mykolaitį-Putiną. 1996 m. išleistas jo publicistikos rinkinys „Į slėpiningąjį dvasios pasaulį“. Publicistikai būdinga filosofinė, kultūrologinė problematika, aukšto dvasinio polėkio apibendrinimai, intelektuali kalba.

Aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje, buvo Panevėžio mokyklų tarybos pirmininkas, Panevėžio miesto tarybos narys ir Švietimo komisijos pirmininkas, Kalinių globos draugijos pirmininkas. Dalyvavo Panevėžio šaulių organizacijos veikloje: nuo 1925 m. jų įsteigtame liaudies universitete plačiajai visuomenei skaitė paskaitas, ilgą laiką buvo Šaulių rinktinės Garbės teismo pirmininkas, 1933 m. išrinktas garbės nariu.

Įvertinimas
Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino 3-iojo laipsnio ordinas (1928).
Lietuvos nepriklausomybės medalis (1928).
Skautų garbės ženklas – Svastikos ordinas (1931).
Šaulių žvaigždė (1932).

Atminimas
1935 m. „Meno kuopos“ nariai prie Piniavos (Panevėžio r.) pasodino pušaičių miškelį ir pavadino „Lindės-Dobilo šileliu“. „Meno kuopa“ pavadinta jos globėjo vardu ir iki egzistavimo pabaigos (1944 m.) vadinosi „J. Lindės-Dobilo meno kuopa“. Kuopos moksleiviai, remiami mokytojų, 1936 m. išleido prisiminimų ir kūrybos almanachą „Mūšos Dobilas“, skirtą globėjo atminimui. Jame – M. Dagilėlio, M. Grigonio, S. Nėries, B. Rutkausko, S. Šneiderio eilėraščiai, skirti J. Lindei-Dobilui. Panevėžio berniukų gimnazijos jaunųjų literatų laikraštėlis pavadintas „Dobilo žiedu“, leidimas nutrūko 1940 m., 1992 m. Juozo Balčikonio gimnazijos atnaujintas, leistas iki 2009 m. 1988 m. gimtosios J. Lindės-Dobilo sodybvietės Dovydų kaime vietoje pastatytas paminklinis akmuo (aut. V. Gudonis). Nuo 1998 m. Panevėžyje rengiamame tarptautiniame literatūros festivalyje „Panevėžio literatūrinė žiema“ teikiama Panevėžio miesto savivaldybės įsteigta J. Lindės-Dobilo literatūrine premija. J. Lindės-Dobilo vardu pavadintos gatvės Panevėžyje, Grūžiuose (Pasvalio r.). Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijos kiemelyje 2002 m. atidengta atminimo lenta (aut. V. Tallat-Kelpša). J. Lindės-Dobilo kapas Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros kapinėse įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (antkapinio paminklo aut. V. Žigas).

J. Lindė-Dobilas – apie savo darbą Panevėžyje:
„Pakviestas šį tą parašyti Lietuvos Aido numeriui, skirtam Panevėžiui, suprantama, pirmučiausia prisiminiau tuos šiame mieste savo pergyvenimus, kurie smarkiau ir giliau yra man įstrigę į širdį ir atmintį. Tai, be abejo, mūsų nepriklausomybės romantizmo laikai; tada aš čia savo darbą pradėjau. […] Esu laimingas, kad grįžau į tėvynę tuo metu, kada ji gyveno gražiausias savo dienas. Ji gali susilaukti garsesnių, bet gražesnių nesusilauks. […]
Atmenu, mokęsis vokiečių gimnazijoje ir menkai rusiškai teišmokęs, atvažiavau į Panevėžį rusų kalbos pasimokyti. Dažnai eidavau pro tuos pačius gimnazijos mūrus, kur dabar jau dvylikti metai dirbu. […] Ir jei man tada būtų atėjusi mintis į galvą, kad aš tuose mūruose dirbsiu pedagogo darbą ir net įstaigos šeimininku būsiu, pats save būčiau bepročiu pavadinęs.
Laikraščiai rašė apie mane, kad aš, nors ir susilaukęs gražaus amžiaus, bet turįs jauną sielą. Tai padarė tos aplinkybės, apie kurias anksčiau kalbėjau: sugrįžau į tėvynę, ir dar tokiu išimtinai gražiu, brangiu metu, ir gavau dirbti mylimą darbą. Užtat, kiek dar gyvensiu, dažnai minėsiu tuos laikus, taip pat ir asmenis – mokinius ir kolegas pedagogus – su kuriais dirbau, su didžiausiu malonumu, sakyčiau, net su pietizmu. Ir tai nebus perdėta: mus visus buvo tada apėmusi dvasia, kuri čia retai tepasirodo. […]“ (Dobilas J. Kaip aš pradėjau Panevėžyje dirbti // Lietuvos aidas. 1933, rugs. 16, p. 7)

Nuotraukoje Julijonas Lindė-Dobilas. 1930. Prieiga internete: https://www.vle.lt/Straipsnis/Julijonas-Linde-Dobilas-16465

---

Svarbesnė literatūra apie J. Lindę-Dobilą

1. Baliūnas, Vytautas. Julijonas Lindė-Dobilas. Portr. // Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazija, 1727–2002. Panevėžys : UAB „Nevėžio sp.“, 2002. Panevėžys, 2002 P. 122–129.
2. Baliūnas, Vytautas. Pasvalio krašto šviesulys Panevėžio gimnazijoje : Julijono Lindės-Dobilo 130-osioms gimimo metinėms. Iliustr. // Šiaurietiški atsivėrimai. 2002, nr. 2, p. 26–27.
3. Brazauskas, Juozas. Skaisčios širdies žmogus – Julijonas Lindė-Dobilas : biografinė apybraiža. Panevėžys : [D. Rudžio individuali įmonė], 2018. 79, [1] p. : iliustr., faks., portr.
4. Būtėnas, Petras. A. a. kunigo Julijono Lindės-Dobilo, Panevėžio valdžios berniukų gimnazijos direktoriaus turto, likusio Panevėžy, Povilo Puzino g-vės Nr. 9 vėlionies bute, aprašymas  / Petras Būtėnas, Oskaras Liudvigas // Laiškai / Julijonas Lindė Dobilas. Vilnius : Vaga, [1999]. P. 317–338.
5. Daujotytė-Pakerienė, Viktorija. „Nekenčiu aš šablono…“ : rašytojo, pedagogo, kunigo Julijono Lindės-Dobilo kūrybiniai ir žmogiškieji horizontai. Iliustr.. Bibliogr. išnašose // Šiaurietiški atsivėrimai. 2017, nr. 2, p. 12–17. Prieiga internete: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2018-02-22-nekenciu-as-sablono-julijono-lindes-dobilo-kurybiniai-ir-zmogiskieji-horizontai/168470 [žiūrėta 2020 m. vasario 14 d.].
6. Julijonas Lindė-Dobilas : mokslinės konferencijos „Literatūros esmių ir laisvių architektas“, skirtos Julijono Lindės-Dobilo 130-osioms gimimo metinėms, medžiaga / [sudarytojas Ramutis Karmalavičius]. Vilnius : Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2003. 219, [1] p.
7. Lelis, Jonas. J. Lindė-Dobilas – pedagogas didžiąja raide. Iliustr. // Mokiniai, mokytojai ir garsenybės. Vilnius : Agora, 2003. P. 59–66.
8. Lindė-Dobilas Julijonas. Portr. // Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos inst., 2008, [t.] 13, p. 402.
9. Mūšos Dobilas : Panevėžio valstybinių gimnazijų kun. J. Lindės-Dobilo vardo „Meno kuopos“ leidinys kuopos steigėjui ir jos sielai atminti. Panevėžys : [Panevėžio valstybinių gimnazijų kun. J. Lindės-Dobilo vardo „Meno kuopa“], 1936. 111, [1] p. : portr. Prieiga internete: https://www.epaveldas.lt/paieska?p_p_id=searchresultsportlet_WAR_searchresultsportlet10SNAPSHOT&q=m%C5%AB%C5%A1os%20dobilas&t=1 [žiūrėta 2020 m. vasario 14 d.].
10. Saladūnaitė, Albina. J. Lindė-Dobilas ir Panevėžio kraštas // Toj šaly, kur krito gilės. [Panevėžys] : Panevėžio m. švietimo sk. : Lietuvių kalbos d-jos Panevėžio sk., 1996. P. 17–18.
11. Šaltenis, Rapolas. Tarp dangaus ir žemės : Dobilo gyvenimo ir darbų pėdsakais : biografinė apybraiža. Vilnius : Vaga, 1990. 187, [2] p. : iliustr.