Knygnešys, pirmojo lietuviško knygyno Panevėžyje įkūrėjas.
Gimė 1864 03 06 Prastavoniuose (Radviliškio r.) – mirė 1940 03 26 Panevėžyje.
Baigė pradinę mokyklą, švietėsi savarankiškai.
Iki 1888 m. dirbo tėvų ūkyje, vėliau susirado darbą Panevėžyje, seserų Jokubauskaičių prekybos namuose. Įgijęs patyrimo, pradėjo kurti savo verslą. Su dėde Vincu Kuzma vertėsi prekyba. Priklausė slaptai Garšvių knygnešių draugijai, artimai bendradarbiavo su draudžiamos lietuvių spaudos platintojais, kurie atgabendavo knygas. Lietuviškomis knygomis aprūpindavo smulkiuosius prekiautojus ir patys slapta prekiavo per atlaidus, turgaus dienomis. Už nelegalią prekybą caro valdžios net du kartus ištremtas į Rusiją.
Panaikinus lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis draudimą, lietuviškomis knygomis pradėjo prekiauti legaliai. 1905 m. Panevėžyje, Bajorų g. atidarė savo knygyną „Juozo Masiulio knygynas, galanterijos ir rašomųjų daiktų sankrova“. Tai buvo pirmasis lietuviškas knygynas mieste. Prekiauta įvairia literatūra, devocionalijomis, kanceliarinėmis ir kitomis prekėmis. 1912 m. knygynas turėjo per 1 000 pavadinimų spaudinių lietuvių ir kitomis kalbomis. Palaikė prekybos ryšius su Zavackių, M. Piaseckaitės-Šlapelienės, S. Banaičio, kitais knygynais. Pirmojo pasaulinio karo metais su šeima pasitraukė į Rusijos gilumą, gyveno Smolenske. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, grįžo į Panevėžį. 1919 m. suimtas bolševikų, davus išpirką, iš kalėjimo paleistas. Tęsė savo knygyno veiklą. Užmezgė ryšius su Latvijos, Prancūzijos, Vokietijos, kitų šalių knygynais. 1940 m. knygyno veiklą nutraukė sovietinė okupacija. Vokiečių okupacijos metais knygynas kurį laiką dar dirbo. 1945 m. sovietų galutinai nacionalizuotas. Sovietmečiu veikė kaip valstybinis knygynas. 1992 m. knygynas atkurtas senuoju Juozo Masiulio knygyno vardu, savininkas – sūnus Jonas Masiulis, po jo mirties 1995 m. – anūkė Karolina Masiulytė-Paliulienė.
Juozo Masiulio knygynas išleido panevėžiečio poeto J. Čerkeso-Besparnio eilėraščių rinkinius „Birbynė“ (1910), „Vamzdys“ (1911), M. Grigonio „Vaikų žaidimai“ (1912), „Smagūs žaidimai“ (1914), religinio turinio knygelę „Trys legendos apie kūdikėlį Jėzų“ (1913), , leido „Panevėžio kalendorių“ (1913, 1914, 1915), nepriklausomybės metais išleido keletą atvirukų tautinėmis temomis.
J. Masiulis dalyvavo Panevėžio politiniame gyvenime. 1931 m. išrinktas į miesto Tarybą. Dalyvavo įvairių draugijų ir organizacijų veikloje – Panevėžio savitarpinės paskolos draugijos, draugijos skautams remti. Buvo tretininkų pirmininku, Lietuvos banko diskonto komisijos nariu. 1931 m. išrinktas Panevėžio miesto savanorių ugniagesių draugijos valdybos nariu. Užsiėmė mecenatyste – prisidėjo prie Panevėžio Šv. Stanislovo bažnyčios (dabar Kristaus Karaliaus katedra) statybos, buvo Šv. Vincento Pauliečio labdaros ir paramos vargdieniams draugijos valdybos narys, jos veiklą rėmė savo lėšomis. 1938 m. ant kunigo J. Karbausko kapo Panevėžio Šv. Petro ir Povilo bažnyčios kapinėse pastatydino antkapinį paminklą.
Atmintis
Jo vardu pavadintas knygynas Panevėžyje. 2004 ir 2005 m. ant Juozo Masiulio knygyno sienos atidengtos atminimo lentos. 2007 m. šalia knygyno atidengtas koplytstulpis, skirtas J. Masiulio ir visų knygnešių atminimui. 2007 m. J. Masiulio kapas Panevėžio Kristaus Karaliaus kapinėse įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.
Nuotraukoje Juozo Masiulio portretas. Nežinomas autorius. Prieiga internete: https://paneveziokrastas.pavb.lt/istorijos-puslapiai/knygnesys-ir-knygininkas-juozas-masiulis/
Svarbesnė literatūra apie J. Masiulį
- Čiplytė, Joana Viga. Juozas Masiulis : knygnešys ir knygininkas. Vilnius : Žara, 2005. 125, [2] p. : iliustr.
- Markuckytė, Elena. Knygnešys, pirmojo lietuviško knygyno įkūrėjas Panevėžyje Juozas Masiulis : nacionalinių vertybių rinkimai 2014 / Elena Markuckytė, Donatas Pilkauskas. Iliustr. // Respublika. 2014, geg. 2, p. 10.
- Raguotienė, Genovaitė. Masiulis Juozas // Knygotyra, 2003, t. 40, p. 389.
- Vitaitė, Žydrūnė. Knygnešys ir knygininkas Juozas Masiulis bei jo veikla / Žydrūnė Vitaitė, Miglė Liberytė. Bibliogr.: str. gale // Krašto paveldas. Panevėžys : Reklamos forma, 2011. P. 106–108.