Lietuvos politinis veikėjas, diplomatas, vertėjas.

Gimė 1896 03 13 Šeteniuose (Kėdainių r.) – mirė 1991 04 30 Kaune.

1905–1907 m. gyveno Zaosėje (Panevėžio r.). 1907–1914 m. mokėsi Panevėžio realinėje mokykloje. 1915–1916 m. studijavo Rygos politechnikos institute. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui 1916 m. mobilizuotas į Rusijos kariuomenę. 1917 m. baigė Čiugujevo (Ukraina) karo mokyklą, išsiųstas į frontą.

1918 10 grįžo į Lietuvą, mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas į Panevėžio batalioną (nuo 1919 m. – 4-tas pėstininkų pulkas), jame tarnavo iki 1920 04.  Nuo 1920 m. su pertrauka tarnavo Generaliniame kariuomenės štabe, buvo Operacijų skyriaus viršininko pavaduotojas.

Nuo 1922 m. dirbo Lietuvos diplomatinėje tarnyboje: Lietuvos pasiuntinybės Berlyne Konsulinio skyriaus vedėjas, 1927–1933 m. – pasiuntinybės Paryžiuje I sekretorius. 1933–1934 m. – nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Rygoje, nuo 1934 m. – Užsienio reikalų ministerijos Politikos departamento direktorius, nuo 1936 m. – ministerijos generalinis direktorius, nuo 1938 12 – užsienio reikalų ministras. Jam dirbant vadovaujantį darbą ministerijoje Lietuvai teko priimti Lenkijos ultimatumą, nacių Vokietija užgrobė Klaipėdos kraštą, Lietuva patyrė SSRS agresiją. 1940 m. SSRS okupavus Lietuvą su žmona ištremtas į Tambovą. 1941 m. prasidėjus SSRS–Vokietijos karui suimtas, be teismo kalintas Rusijos kalėjimuose. 1943–1944 m. parašė J. Stalinui adresuotus du memorandumus dėl Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. 1952 m. nuteistas 25 metus kalėti. 1956 m. grįžo į Lietuvą, gyveno Kaune. Aktyviai reiškėsi atkuriant Lietuvos nepriklausomybę.

Pulkininkas leitenantas (1991).

Nuo 1921 m. bendradarbiavo lietuviškoje ir užsienio spaudoje, rašė politinėmis, socialinėmis, kultūros temomis. Parašė knygas: „Medžiaga Vilniaus ginčo diplomatinei istorijai“ (1933), „Lietuva lemtingaisiais 1939–1940 metais“ (1988, rusų k. 1989, italų k. 1990; 1990; 1990 išleista pavadinimu „Atsiminimai“). Iš prancūzų kalbos išvertė G. Duhamelio „Salavino dienoraštis“ (1930), G. Flobero „Jausmų ugdymas“ (1959),  A. R. Lesažo „Šlubas velnias“ (1961), R. Rolano „Kola Brenjonas“ (1966), Moljero „Tartiufas“, „Šykštuolis“, „Miestelėnas-bajoras“, „Tariamasis ligonis“ ir kitas komedijas (visos 1967), A. Prevo „Manona Lesko“ (1968),  P-A. de Bomaršė „Figaro vedybos“ (1972).

Įvertinimas
Lietuvos nepriklausomybės medalis (1928).
Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino 4-ojo laipsnio ordinas (1928).
Vytauto Didžiojo 4-ojo laipsnio ordinas (1932).
Latvijos Trijų žvaigždžių 1-ojo laipsnio ordinas (1935).
Švedijos Poliarinės žvaigždės 2-ojo laipsnio ordinas (1935).
Čilės Orden de Merito 3-iojo laipsnio ordinas (1935).
Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino 2-ojo laipsnio ordinas (1936).
Estijos Baltosios žvaigždės 1-ojo laipsnio ordinas (1938).
Šaulių žvaigždės medalis (1939).
Šventojo Sosto Šv. Grigaliaus 1-ojo laipsnio ordinas (1940).

Atmintis
1990 m. suteiktas Kėdainių krašto garbės piliečio vardas. 1991 m. suteiktas Kauno miesto garbės piliečio vardas. 1992 m. Kaune V. Putvinskio g. 54–2 esančiame bute įrengtas memorialinis kambarys. 1996 m. J. Urbšio vardas suteiktas Kauno 29-ajai vidurinei mokyklai (dab. Juozo Urbšio katalikiška pagrindinė mokykla), 1997 m. – Kėdainių rajono Tiskūnų pagrindinei mokyklai. 1999 m. balandžio 30 d. Kaune Dainavos rajone, ant namo Kovo 11-osios g. 2 atidengta memorialinė lenta su bareljefu (skulpt. P. Bartulis, archit. J. Lukšė).  2009 m. kovo 16 d. Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje pradėjo veiklą naujas padalinys – Juozo Urbšio visuomeninės minties ir kultūros centras, įkurtas Zaosės vienkiemyje, kur vaikystėje gyveno J. Urbšys. Vienkiemyje restauruoti sodybos pastatai, įrengta ekspozicija, vyksta renginiai. 1996 m. sodyboje pastatytas J. Urbšio ir jo šeimos atminimui skirtas stogastulpis (aut. A. Urbšys). 1996 m. sodyba ir stogastulpis įtraukti į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. 2020 m. ant Panevėžio J. Balčikonio gimnazijos pastato (Respublikos g. 47) sienos atidengtas J. Urbšio bareljefas. 2009 m. Aloyzas Urbšys savilaidos būdu išleido J. Urbšio „Raštų“ tomą. J. Urbšio vardu pavadintos gatvės Vilniuje, Panevėžyje, Kėdainiuose. Apie J. Urbšį sukurti dokumentiniai kino filmai: „Kėdainių krašto garbės piliečiai. Juozas Urbšys“ (2009, išleido Kėdainių r. savivaldybė), „Lik, kur esi… Juozas Urbšys“ (1996, A. Pročkys, A. Kaušinis, J. Čergelis. F. Latėnas). 1997 m. J. Urbšio kapas Kauno Petrašiūnų kapinėse įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.

 

Nuotraukoje Juozas Urbšys. Prieiga internete: https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/paskutinis-tarpukario-lietuvos-diplomatijos-vadovas-juozas-urbsys-1940-aisiais-pasipriesinimas-jau-nebuvo-imanomas-582-1041428

---

Svarbesnė literatūra apie J. Urbšį

1. Bitautas, Algis. Urbšys Juozas / Algis Bitautas, Mindaugas Tamošaitis. Portr.. Bibliogr. str. gale // Lietuvos Respublikos 1918–1940 m. vyriausybių ministrų biografinis žodynas. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras : Lietuvos edukologijos universitetas, 2016. P. 453–459.
2. Bukelevičiūtė, Dalia. Juozas Urbšys ir Lietuvos valstybingumo saulėlydis 1938–1940 m.. Portr.. Bibliogr. išnašose // Istorijos ženklų skaitymo pamokos. Panevėžys : Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka, 2016. P. 9–19.
3. Čaplinskas, Antanas Rimvydas. Urbšys Juozas : (1896 02 29 – 1991 04 30). Iliustr. // Vilniaus atminimo knyga. Vilnius : Charibdė, 2011. P. 435.
4. Dabar ir visados: Juozo Urbšio laikas ir asmenybė / sudarė R. Norkus. Kaunas : Spindulys, 1993. 366 p. : iliustr.
5. Juozas Urbšys, 1896–1991. Panevėžys : Sagra, 1996. 27 p. : iliustr.
6. Juozas Urbšys mūsų atmintyje. Kaunas : Atmintis, 1996. 15 p. : iliustr.
7. Juozas Urbšys: gyvenimu liudiju istoriją : karininkas, diplomatas, kultūros veikėjas / Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka ; sudarytojas Vilius Kavaliauskas. Vilnius : Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, 2017. 199, [1] p. : iliustr. (Nepriklausomybės archyvai; 1).
8. Juozas Urbšys – laiškai Elenai / sudarė  Arvydas Valionis. Vilnius : UAB „Akreta“, 2001. 273 p. : iliustr.
9. Juozas Urbšys. Iliustr. // Kėdainių krašto knygiai. Kėdainiai : Kėdainių M. Daukšos viešoji biblioteka, 2004, kn. 3, p. 93–94.