Skulptorius, pedagogas.
Gimė 1881 11 18 Paliukuose (Panevėžio r.) – mirė 1944 11 10 Kaune.
1899 m. baigė Pumpėnų keturmetę mokyklą. 1904–1906 m. mokėsi Ivano Trutnevo piešimo mokykloje, Juzefo Montvilos privačioje piešimo ir braižybos mokykloje Vilniuje, 1907–1910 m. – Dailės skatinimo draugijos mokykloje Sankt Peterburge. Nuo 1910 m. studijavo Peterburgo dailės akademijoje, ją baigė 1916 m. ir tapo pirmuoju profesionaliu lietuvių skulptoriumi.
1915–1917 m. tarnavo Rusijos kariuomenėje. 1917–1918 m. mokytojavo G. K. Štembergo gimnazijoje ir realinėje mokykloje Sankt Peterburge. 1918 m. su šeima grįžo į Lietuvą. 1919–1921 m. dėstė piešimą Panevėžio mokytojų seminarijoje, 1919–1928 m. – Panevėžio valstybinėje gimnazijoje. 1928–1940 m. – Kauno meno mokyklos dėstytojas, vadovavo skulptūros studijai. 1940–1944 m. dėstė Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute. Skulptūros ir keramikos fakulteto dekanas. Materialiai rėmė nepasiturinčius Meno mokyklos studentus, rūpinosi jų stipendijomis.
Profesorius (1944).
Artėjant antrajai sovietinei okupacijai trys J. Zikaro sūnūs – Teisutis, Vaidutis ir Vainutis – pasitraukė iš Lietuvos. Sovietinės represinės struktūros persekiojo Lietuvoje likusius šeimos narius. 1944 m. lapkričio 10 d. J. Zikaras, neištvėręs saugumo tardymų, pasitraukė iš gyvenimo, išgerdamas mirtiną morfijaus dozę.
J. Zikaras – vienas žymiausių ir vienas produktyviausių XX a. I pusės lietuvių skulptorių. Jo kūryba, apėmusi beveik visas svarbiausias to meto skulptūros sritis, atspindėjo epochos idėjas ir menines nuostatas. Sukūrė portretinių biustų (J. Basanavičiaus, 1923, V. Kudirkos, S. Daukanto, abu 1927), reljefų (paminklas žuvusiems už Lietuvos laisvę Kaune, 1921), figūrinių kompozicijų („Moderniška madona“, 1928, „Liūdesys/Sielvartas“, 1930), religinių skulptūrų (Kristus Karalius Kristaus Karaliaus katedrai Panevėžyje, 1929), skulptūrų, antkapinių paminklų (paminklas Nepriklausomybės kovų savanoriams Panevėžyje, 1930; M. K. Čiurlioniui Vilniuje, 1931), skulptūrų ir reljefų interjerams (12 atlantų Lietuvos banko Panevėžio skyriaus rūmams, 1931) bei eksterjerams, medalionų, medalių (Lietuvos nepriklausomybės medalis, 1928), monetų (lito ir cento monetų serija; 1924, 1936). Nepriklausomos Lietuvos simboliais tapo jo sukurtos dekoratyvinės skulptūros „Laisvė“ (1921, pastatyta 1928), „Knygnešys“ (1939).
Aktyviai dalyvavo Lietuvos meniniame gyvenime. Pradėjęs nuo pirmųjų lietuvių dailės parodų, eksponavo savo kūrinius daugelyje svarbiausių parodų. 1906–1944 m. dalyvavo 37 bendrose parodose.
Lietuvių dailės draugijos, Lietuvių meno kūrėjų draugijos narys. Vienas Lietuvos dailininkų draugijos įkūrėjų (nuo 1932), jos pirmininkas (1932–1938). Lietuvos dailininkų sąjungos Realistų sekcijos narys (nuo 1935).
Skulptoriaus kūrinių turi Lietuvos dailės, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejai.
Įvertinimas
Lietuvos nepriklausomybės medalis (1928).
Pasaulinės parodos Paryžiuje aukso medalis už lietuviškos sodybos maketą (1937).
Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino 2-ojo laipsnio ordinas.
Panevėžio miesto garbės pilietis (2012).
Atmintis
1966 m. prie J. Zikaro namo Kaune (J. Zikaro g. 3) pritvirtinta atminimo lenta, 1988 m. lapkričio 18 d. atidengta nauja memorialinė lenta su bareljefu. 1972 m. skulptoriaus gimtajame name Paliukų kaime atidarytas memorialinis muziejus. Namas 1993 m. įtraukas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. 1991 m. Paįstrio mokyklai (Panevėžio r.) suteiktas Juozo Zikaro vardas (dabar Paįstrio Juozo Zikaro gimnazija). Gimnazijoje eksponuojama O. Neniškio skulptūra „Juozas Zikaras“. 1991 m. lapkričio 18 d. Kaune prie J. Zikaro namo pastatytas paminklinis biustas. Kauno meno mokykloje buvusi skulptoriaus dirbtuvė pavadinta Juozo Zikaro klase. 1995 m. nugriauto J. Zikaro namo Panevėžyje atminimui pastatytas paminklinis ženklas, 2018 m. atnaujintas (aut. A. Vytėnas). 1996 m. skulptoriaus marti Aldona Zikarienė įsteigė J. Zikaro 1 000 Lt premiją, skirtą premijuoti geriausius Kauno aukštesniosios meno mokyklos moksleivių diplominius darbus. 1997 m. Panevėžyje įkurtas Juozo Zikaro fondas. 2001 m. skulptoriaus namuose Kaune (J. Zikaro g. 3) atidarytas memorialinis muziejus, kuris dukros Alytės rūpesčiu namo pusrūsyje esančioje tėvo dirbtuvėje neoficialiai veikė nuo 1959 m. 2001 m. Lietuvos paštas išleido J. Zikarui skirtą pašto ženklą (dail. M. Kairaitienė) ir voką. 2009 m. Kauno kolegijos Justino Vienožinskio menų fakultete atidaryta J. Zikaro vardo auditorija. Prie jos durų atidengta stiklo plaketė, kurioje įamžintas J. Zikaro parašas (aut. A. Rimkevičius). Juozo Zikaro pavadinimas suteiktas Kauno, Panevėžio, Gegužinės (Panevėžio r.), Gaižėnėlių (Kauno r.), Vilniaus gatvėms. 1998 m. ant Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijos fasado J. Zikarui atidengta paminklinė lenta. Gimnazijos kiemelyje atidengtas bareljefas (aut. V. Tallat-Kelpša). Gimnazijos istorijos muziejuje parengta J. Zikarui skirta ekspozicija. 2018 m. Panevėžyje J. Zikaro gatvės pradžioje atidengta atminimo lenta. Jo darbai „Laisvė“, „Knygnešys“, „12 atlantų“ ir kt. įtraukti į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registrą. Apie skulptorių sukurtas dokumentinis filmas „Laisvės paminklo kūrėjas Juozas Zikaras“ (2018, rež. L. Mikuta). 1992 m. J. Zikaro kapas Kauno Petrašiūnų kapinėse įtrauktas į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registrą.
Nuotraukoje Juozas Zikaras. Prieiga internete: https://www.alfa.lt/straipsnis/50321818/panevezio-zydai-susirupino-solidesniu-lietuviu-skulptoriaus-j-zikaro-iamzinimu
Svarbesnė literatūra apie J. Zikarą
1. Baliūnas, Vytautas. Juozui Zikarui – 125. Iliustr.. Santr. angl. // Dailė. 2006, nr. 2(48), p. 117–119.
2. Bielskytė, Vida. Juozas Zikaras Panevėžyje. Mylėtas ir išduotas? Iliustr. // Senvagė. 2018, nr. 1, p. 77–84.
3. Juozas Zikaras : [albumas] / autorės ir sudarytojos Miglė Banytė, Vaiva Laukaitienė. Kaunas : Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, [2009]. 171, [1] p. : iliustr., faks., portr.
4. Nacionalinė vertybė – skulptorius J. Zikaras : Nacionalinių vertybių rinkimai 2009 / Elena Markuckytė, Donatas Pilkauskas. Iliustr. // Respublika. 2009, liep. 18, p. 16.
5. Neišsaugotas Juozo Zikaro namas Panevėžyje : dokumentų rinkinys / Panevėžio apskrities archyvas ; [sudarytojas ir tekstų autorius Leonas Kaziukonis]. Panevėžys : [Godo] : Panevėžio apskrities archyvas, 2016. 117, [1] p. : iliustr., faks., portr.
6. Savickienė, A. Laisvės paminklo kūrėjas : Juozo Zikaro (1881–1944) 120-osioms gimimo metinėms / A. Savickienė, P. Savickis. [S.e.] : Verslas, 1991. 57, [1] p. : iliustr.
7. Skulptoriui Juozui Zikarui – 125 / Elena Markuckytė, Donatas Pilkauskas. Iliustr. // Tėvynė. 2006, lapkr. 18, p. 2.
8. Skučaitė, Virginija. Tarsi būtų žvelgęs į ateitį. Iliustr. // Kauno diena. 2013, geg. 10, priedas „Santaka“, p. 5.
9. Zikaras Juozas // Lietuvos dailininkų žodynas. Vilnius : Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2013, t. 3, p. 443.
10. Zikaras Juozas. Portr. // Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos inst., 2014, [t.] 25, p. 600–601.
11. Žigas, Vidas. J. Zikaras ir numizmatika. Iliustr. // Mokslas ir gyvenimas. 1989, nr. 8, p. 27–28.