„Tad ginkim Lietuvą! Parodykim, jog esame verti amžiais kovotos laisvės…“
(Iš 1918 m. gruodžio 27 d. Mykolo Sleževičiaus Vyriausybės atsišaukimo dėl savanorių telkimo)
1918 m. vasarį Lietuvos Taryba paskelbė atkurianti nepriklausomą demokratinę valstybę, iki lapkričio Lietuvoje tebebuvo okupacinė kaizerinės Vokietijos kariuomenė, o gruodį įžengė Rusijos armija ir vėl kilo grėsmė valstybės nepriklausomybei. Laisvę apgynė Lietuvos savanoriai.
Panevėžio krašto savanoriai buvo vieni aktyviausių Lietuvoje. 1919 m. gegužės mėnesį įgyvendinta Panevėžio ir kitos panašios sėkmingos operacijos pradėjo naują Lietuvos karo su Sovietų Rusija etapą. Lietuvos kariuomenė nuo gynybos, partizaninio pobūdžio veiksmų perėjo prie planingų stambaus masto puolamųjų operacijų, kurių tikslas buvo išvyti Raudonosios armijos dalinius iš Lietuvos. Panevėžio atskirojo bataliono pergalė nepriklausomybės kovose įrodė, jog maža ir nepatyrusi, bet tvirtai pasiryžusi kariuomenė, visuomenės remiama, gali daug padaryti.
Vienas pirmųjų kaip karo istorikas Panevėžio bataliono kovas aprašė nepriklausomos Lietuvos užsienio reikalų ministras, diplomatas, karininkas Juozas Urbšys. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje saugomi generalinio kariuomenės štabo III (operacijų) skyriaus viršininko padėjėjo kapitono Juozo Urbšio svarbiausių nepriklausomybės kovų mūšių konspektai (1921 m.).
Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka, remdamasi savo sukaupta informacija, parengė virtualią parodą „Nepriklausomybės kovos Panevėžio krašte“. Kviečiame pasidomėti, kas Panevėžyje vyko bolševikmečiu. Tiems, kam svarbūs faktai – pateikiame kovų dėl Panevėžio eigą 1919 m. sausio–gegužės mėnesiais. Pristatome panevėžiečius – Vyčio Kryžiaus kavalierius. Sužinosite, kaip Panevėžyje įamžintas karvedžio Jono Variakojo atminimas.
Minint nepriklausomos Lietuvos šimtmetį taip pat verta prisiminti prieš 100 metų įsteigto Panevėžio srities apsaugos būrio, vėliau išaugusio į Panevėžio batalioną, o 1919 m. gruodžio 29 d. pavadinto Ketvirtuoju Mindaugo pulku, istoriją.
Rengiant parodą, naudotasi istorikų Vytauto Lesčiaus, Kęstučio Gudo, karo istoriko Gintauto Surgailio, žurnalisto Viliaus Kavaliausko, Panevėžio bataliono vado Jono Variakojo ir savanorių atsiminimų publikuotais šaltiniais. Peržiūrėti Panevėžio kraštotyros muziejuje ir Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos rankraščių fonduose saugomi dokumentai.
Virtualios parodos apimtis: 14 temų ir 146 objektai.
Parodos turinys
- Pratarmė
- Bolševikmetis Panevėžyje
- Kovos dėl Panevėžio
- Ketvirtojo pėstininkų Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko istorija
- Karvedys Jonas Variakojis
- Karo instruktorius Maksimas Katchė
- Panevėžiečiai – Vyties Kryžiaus kavalieriai (1919–1921)
- Kovotojų už laisvę fotografijos ir dokumentai Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos rankraščių fonduose
- Atsiminimai apie kovas
- Savanorių maršas
- Įdomu: iš kariuomenės gyvenimo
- Pirmąją nepriklausomybę ir laisvės kovas menantys Panevėžio kraštotyros muziejaus eksponatai
- Nepriklausomybės ir laisvės atminimo įamžinimas
- Literatūra ir naudingos nuorodos
Virtualioje parodoje naudojami trumpiniai:
LCVA – Lietuvos centrinis valstybės archyvas
VDKM – Vytauto Didžiojo karo muziejus
BKM – Biržų krašto muziejus
PKM – Panevėžio kraštotyros muziejus
LNB – Lietuvos nacionalinė M. Mažvydo biblioteka
PAVB – Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka
Iliustracijoje – bareljefas „Savanoriai“. Skulpt. Juozas Zikaras. Bronza. 29,9×46. Iš: Juozas Zikaras. Autorės ir sudarytojos Miglė Banytė, Vaiva Laukaitienė. Kaunas, [2009], p. 117
Parodą parengė
Aušra Veličkienė
ausra.velickiene@pavb.lt
Internete publikavo
Aušra Veličkienė
Inga Vienažindienė
Krašto kultūros paveldo sklaidos skyrius
