Karininkas Vincas Jonuška. [1919]. PAVB, Vinco Jonuškos fondas F52-6.

Vincas Jonuška. 1895 01 22 Panevėžyje – 1926 12 18. Pradžios mokslus ėjo Palaukių kaimo ir Panevėžio pradžios mokyklose. 1907–1914 m. mokėsi Panevėžio realinėje gimnazijoje. 1919 06 20 įstojo į Lietuvos kariuomenę, paskirtas į Atskirąjį Vilniaus batalioną. 1919 12 16 suteiktas leitenanto laipsnis ir paskirtas į 5 pėstininkų pulko kulkosvaidžių kuopą. Dalyvavo nepriklausomybės kovose su lenkais Beržininkų ir Seinų ruože, vėliau Vievio ir Utenos ruože.

Karininkas Vincas Jonuška. [Kaunas?. Apie 1919–1920 m.?]. PAVB, Onos Dailidonytės fondas F140-15.

Karininkas Vincas Jonuška. Apie 1920 m. PAVB, Vinco Jonuškos fondas F52-7.

Karininkas Vincas Jonuška. Kaunas. [Apie 1922 m.]. PAVB, Onos Dailidonytės fondas F140-16.

Grupė Lietuvos kariuomenės kariškių su moterimis. 1-oje eilėje dešinėje – Vincas Jonuška. [Apie 1920 m.]. PAVB, Onos Dailidonytės fondas F140-50.

Lietuvos kariuomenės 5-ojo pėstininkų didžiojo Lietuvos kunigaikščio Kęstučio pulko kariškiai. Kairėje – pulko adjutantas leit. Vincas Jonuška; iš dešinės 2-as pulko vadas pulk. leit. Vladas Juozas Rėklaitis; iš dešinės 4-as jaun. karininkas Jonas Sližys. Apie 1922 m. PAVB, Onos Dailidonytės fondas F140-48.

Vladas Juozas Rėklaitis. 1888 01 18 Daugirdėlių k. (Alytaus vls. ir aps.) – 1952 04 04 Čikaga (JAV). 1919 02 03 įstojo į Lietuvos kariuomenę. 1920 02 14 – 1920 12 01 dalyvavo nepriklausomybės kovose su lenkais. Kovoms dėl Lietuvos laisvės pasibaigus, 1921 03 02 paskirtas 5 pėst. pulko vadu. 1929 02 10 paleistas į karininkų atsargą. Stambus dvarininkas, turėjęs apie 134 hektarus žemės Vėliapolio dvare (Vadoklių apyl., Panevėžio aps.).

Karininkas, spaudos darbuotojas Vincas Jonuška su žmona Eugenija. Kaunas. [1925 m.]. PAVB, Onos Dailidonytės fondas F140-18.

Petras Jonuška prie brolio karininko Vinco Jonuškos kapo Paįstrio (Panevėžio r.) kapinėse. 1926 m. PAVB, Vinco Jonuškos fondas F52-11.

Majoras, pedagogas, dailininkas Pranas Giedravičius. [Panevėžys]. 1921 m. Su Mykolo Karkos įrašu: „Majoras Pranas Giedravičius, Vytauto [Karkos] krikštatėvis, 1921 m.“. PAVB, Mykolo Karkos rankraščių fondas F12-255.

Pranas Giedravičius. 1874 01 07 Rygoje – ?. 1919 03 26 savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę. 1921 04 07 paleistas į atsargą. Gyveno Panevėžyje, mokytojavo Mokytojų seminarijoje.

Choro dirigentas, vargonininkas, kompozitorius Juozas Gudavičius. Apie 1920 m. PAVB, Juozo Gudavičiaus fondas F103-35.

Juozapas Gudavičius. 1873 01 13 Skliausčiai (Eržvilko vls., Raseinių aps.) – 1939 11 12 Niurkoniai (Pumpėnų vls., Panevėžio aps.), palaidotas Panevėžyje. Nuo 1919 02 12 Lietuvos kariuomenės savanoris. 1919 m. Marijampolėje įkūrė pirmąjį Lietuvos kariuomenės (I pėst. Gedimino pulko) orkestrą ir chorą. 1918 m. Panevėžyje su kompozitoriumi Vladu Paulausku įkūrė muzikos mokyklą, kuri veikė iki 1919 m. 1930–1939 m. vargonininkavo Paįstryje, steigė chorus, ugdė vargonininkus.

Karininkas Adomas Lastauskas. Panevėžys. 1931 08 23. PAVB, Irenos Moigytės rankraščių fondas F96-376.

Adomas Lastauskas. 1902 11 14 Šeduvoje (Panevėžio aps.) – 1942 12 26 žuvo lageryje Norilske (Krasnojarsko kr., Rusija). 1919 03 12 savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę, bet kaip neturintis 17 metų paleistas tęsti mokslą. 1920–1921 m. Šeduvos šaulių rinktinės būrio vadas, dalyvavo nepriklausomybės kovose su lenkais Bobriškio, Kapčiamiesčio rajonuose. 1923 10 15 baigus Karo mokyklą suteiktas pėst. leitenanto laipsnis, paskirtas į Ketvirtojo pėstininkų pulko mokomąją kuopą. Nuo 1924 07 20 mokomosios kuopos vadas, 1926 02 02 paskirtas 1 kuopos vyr. karininku, 1927 10 11 paskirtas eiti 3 kuopos vado pareigas, 1928 01 08 patvirtintas kuopos vadu.

Majoras, Ketvirtojo pėstininkų Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko būrio vadas Vytautas Sergijus Mikalauskas. Panevėžys. Apie 1936–1937 m. PAVB, Pavienių rankraščių fondas F8-466.

Vytautas Sergijus Mikalauskas. 1901 12 18 Vidgirių k. (Keturvalkių vls., Vilkaviškio aps.) – 1959 03 15 Panevėžyje?. 1920 m. įstojo į Kauno karo mokyklą. 1921 12 15 atvyko į Panevėžį ir tapo Ketvirtojo pėstininkų Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko būrio vadu. Panevėžyje baigė komercijos ir raštvedybos kursus. 1924–1926 m. dirbo pulko iždininku, 1926–1931 m. – pulko raštvedžiu, 1938 m. paskirtas pulko ūkio viršininku. 1942 09 05 už antitarybines nuostatas nuteistas 8 metams. Prasidėjo katorgos darbai Norilsko pataisos darbų lageryje. 1953 m. gavo teisę grįžti į Panevėžį. Panevėžyje dirbo Miškų urėdijoje, vėliau – Aklųjų draugijos Panevėžio gamybos mokymo kombinate.

Pedagogės Anelės Plačenytės-Juodvalkienės vestuvės. 1-oje eilėje iš kairės: ?, karininkas Jurgis Sirgėdas, mokytoja Anelė Plačenytė-Juodvalkienė, Juodvalkis, mokytoja Aleksandra Šilgalytė, Panevėžio pradinių mokyklų inspektorius Juozas Sideravičius. 2-oje eilėje iš kairės: karininkas Jonas Andrašūnas, mokytoja Eugenija Adomulytė-Syrusienė, mokytoja Veronika Limbaitė-Andrašūnienė, ?, karininkas Stepas Syrus, ?. Su spaudu: Fot. J. Pauros / Panevėžys / 16 Vasario d. g. 21. Su dedikacija Aleksandrai Šilgalytei: „Alytei – Anelė, 1933.06.04 d.“ Panevėžys. 1933.06.04. PAVB, Aleksandros Šilgalytės rankraščių fondas F80-733.

Jonas Andrašūnas. 1896 03 22 Linkaičiuose (Panevėžio aps.) – 1994 08 09 Vilniuje. Augo Marijonavos dvare, netoli Panevėžio. Mokėsi Panevėžio realinėje gimnazijoje. 1919 05 05 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas į Panevėžio bataliono mokomąją komandą, o 1919 07 16 – į 3 kuopą jaun. karininku, 1919 12 15 nustatytas vyr. leitenanto laipsnis ir paskirtas 4 kuopos vadu. 1920 01 01 paskirtas 2 bataliono vadu. 1919–1920 m. dalyvavo kovose su bolševikais, bermontininkais ir lenkais. 1927 10 27 paskirtas Panevėžio aps. komendantu.

Jurgis Sirgėdas. 1907 04 05 Viskėnų k. (Utenos vls. ir aps.) – 1973 07 03 JAV. 1936 05 10 baigė Karo mokyklos atsargos karininkų kursus, priimtas į karo tarnybą ir paskirtas Ketvirtojo pėstininkų pulko Panevėžyje jaun. karininku, nuo 1936 11 10 vyr. karininkas. 1939 06 13 pakeltas į leitenantus. Ketvirtojo pėstininkų pulko ugniagesių komandos viršininkas, pasižymėjo 1940 02 19 gesinant gaisrą Panevėžio ligoninėje. Sovietų sąjungai okupuojant Lietuvą tarnavo Ketvirtojo pėstininkų pulko 2 bataliono raštvedžiu-iždininku.

Stepas Syrus. 1896 05 04 Saugėlaukio k. (Joniškio vls., Šiaulių aps.) – 1943 09 27 Panevėžyje. 1923 08 08 karininkas perkeltas į Ketvirtąjį pėstininkų pulką, paskirtas 2 kuopos vadu, 1924 10 01 – 8 kuopos vadu. Nuo 1925 08 14 tarnavo Ketvirtajame pėstininkų pulke raitųjų žvalgų komandos viršininku, 3 kulkosvaidžių kuopos vadu, 5 kuopos vadu. Gyveno Panevėžyje, kur 1943 09 27 mirė.

Lietuvos kariuomenės 5-ojo pėstininkų didžiojo Lietuvos kunigaikščio Kęstučio pulko karininkai. Iš kairės: 1-as pulko vadas Vladas Juozas Rėklaitis, 2-as karininkas Vincas Jonuška, 3-čias divizijos vadas Mykolas Velykis (iki 1921 02 01 – pulko vadas); iš dešinės 4-as jaun. karininkas Jonas Sližys. Nuotraukos averso dešiniajame apatiniame kampe šratinuku įrašyta data: „1921 m.“ Nuotraukos reverse įrašas pieštuku: „15 04 [19]21 m. / Daugailiai.“ Daugailiai (Utenos r.), 1921 04 15. PAVB, Pavienių rankraščių fondas F8-659

Mykolas Velykis. 1884 11 12 Linonių k. (Piniavos vls., Panevėžio aps.) – 1955 01 24 Vilniuje. Mokėsi Panevėžyje. 1918 m. stojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę.

Svečiuose pas I pėstininkų divizijos štabo adjutanto kapitono Juozo Rinkevičiaus šeimą. Sėdi gale stalo centre karininkas Juozas Rinkevičius su žmona, 1-as iš kairės – leitenantas Vladas Aižinas su žmona Ona Kazokaite-Aižiniene ir vaikais. Panevėžys, 1932 05 08. A. Patamsio nuotrauka. PAVB, Pavienių rankraščių fondas F8-88

Juozas Rinkevičius. 1899 09 09 Pagirmuonio vnk. (Michailiškių vls., Marijampolės aps.) – 1945 04 02 žuvo lageryje Rešotuose (Nižnij Ingašo r., Krasnojarsko kr., Rusija). 1919 05 09 savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę. 1927 10 19 perkeltas į Ketvirtąjį pėstininkų pulką Panevėžyje, paskirtas 2 kulkosvaidžių kuopos vyr. karininku. 1939 06 13 – Ketvirtojo pėstininkų pulko 2 bataliono vadu. 1931 09 01 – 1936 09 01 Panevėžio berniukų gimnazijos mokinių karinio rengimo instruktorius. 1940 10 09 atleistas iš kariuomenės. Dirbo buhalteriu Panevėžio 2 amatų mokykloje.

Vladas Aižinas. 1907 02 24 Rygoje – 1991 m. Kanadoje. 1929 m. baigė Panevėžio mokytojų seminariją. 1929 07 21 pradėjo tarnybą Lietuvos kariuomenėje. 1932 10 31 baigus karo mokyklą suteiktas jaun. leitenanto laipsnis, paskirtas į Ketvirtąjį pėstininkų pulką. 1936 02 29 paskirtas 6 kuopos vyr. karininku. 1936 11 23 suteiktas leitenanto laipsnis. Nuo 1936 11 21 – 5 kuopos vadas. Ketvirtojo pėstininkų pulko sporto vadovas, pulko teismo narys, nuo 1937 01 19 pulko oro apsaugos vadovo pavaduotojas. Sovietų sąjungai okupuojant Lietuvą tarnavo Ketvirtajame pėstininkų pulke, 2 bataliono ūkio viršininku.

Savanoris Kazys Mikeliūnas Panemunėje. 1920 m. Nuotrauka iš Stasės Mikeliūnienės asmeninio archyvo.

Kazio Mikeliūno laiškas būsimai žmonai Ievai Dubauskaitei-Mikeliūnienei iš tarnybos Ketvirtajame pėstininkų pulke. Kėdainiai–Panevėžys. 1919 06 06. 1 lap. Mašinraštis. PAVB, Teresės Mikeliūnaitės rankraščių fondas F50-305.

Kazys Mikeliūnas. 1897  05 25 Velžyje (Panevėžio aps.) – 1965 08 25 Kelmėje. Lankė Velžio rusišką mokyklą, baigė 5 Panevėžio realinės mokyklos klases. 1919 05 16 įstojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę. Paskirtas į Ketvirtojo pėstininkų pulko Ūkio dalį, buvo Ūkio dalies raštininku, Revizijos komisijos nariu, trumpai ir Ūkio dalies viršininku bei maitinimo atsargų darbuotoju. 1925 m. paleistas į atsargą. Gyveno ir dirbo Panevėžyje.

[Lietuvos kariuomenės kūrėjo-savanorio Povilo Kondzersko apdovanojimo kūrėjų-savanorių medaliu liudymas Nr. 971] / [LR] Krašto apsaugos ministerija. Kaunas, 1928 09 29. 1 lap. Su įspaudu: Krašto apsaugos ministerija. Su Krašto apsaugos ministro T. Daukanto ir Vyr. štabo viršininko gen. P. Plechavičiaus autografais. Su Panevėžio notaro J. Moigio dokumento nuorašo patvirtinimo spaudais dok. reverse (1929 04 13 – 1931 07 13). PAVB, Pavienių rankraščių fondas F8-701.

Povilas Kondzerskas. Gimė 1900 m. Miškinių k. (Debeikių vls., Utenos aps.). 1919 06 01 savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę. Tarpukariu gyveno Panevėžyje. Tarnavo Panevėžio kalėjime laisvai samdomu jaunesniuoju prižiūrėtoju, dirbo Nacionalinės bendrovės „Maistas“ Panevėžio fabrike, vėliau buvo Šaulių sąjungos ugniagesys.

[Lietuvos savanorio ats. eilinio Povilo Kondziarsko apdovanojimo Lietuvos nepriklausomybės 10 metų jubiliejiniu medaliu liudymas Nr. 20980] / [LR] Krašto apsaugos ministerija. Kaunas, 1928 06 10. 1 lap. PAVB, Pavienių rankraščių fondas F8-700.