„Pulkininko J. Variakojo nueitas garbingas gyvenimo kelias buvo galimas tik todėl, kad <…> buvo neeilinė asmenybė. Jis buvo gabus organizatorius, narsus ir sumanus karys, geras administratorius, didelis patriotas ir malonaus būdo žmogus.“ (Iš: Kūrėjui-savanoriui plk. Jonui Variakojui mirus / R. Liormanas. Portr. // Karys. 1963, nr. 10, p. 315)

Jonas Variakojis gimė 1892 m. gegužės 20 d. Rinkuškių k. (Biržų r.). 1913 m. baigė Piarnu gimnaziją Estijoje ir įstojo į Sankt Peterburgo universiteto Teisės fakultetą. 1916 m. mobilizuotas į Rusijos kariuomenę. 1917 m. vasario 1 d. baigė Vladimiro karo mokyklą Petrograde. Dalyvavo Pirmajame pasauliniam kare. Įvykus bolševikų perversmui 1917 m. pabaigoje atvyko į Voronežą, įsitraukė į Lietuvių karių sąjungos veiklą. 1918 m. sausį dalyvavo II lietuvių karių suvažiavime Petrograde. 1918 m. kovo mėn. su Vyriausiosios lietuvių tarybos delegacija atvyko į Lietuvą informuoti Lietuvos Tarybą apie lietuvių karių organizavimąsi, lietuvių pabėgėlių padėtį Rusijoje. Karo pabaigoje Lietuvių Tarybos pasiųstas į Oršą organizuoti Rusijoje lietuvių pabėgėlių grąžinimą į Lietuvą.

1918 m. spalio mėn. J. Variakojis grįžo į Lietuvą, dirbo buhalteriu Lietuvos finansų, prekybos ir pramonės ministerijoje. 1918 m. gruodžio 29 d. savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę, paskirtas Panevėžio srities apsaugos viršininku, suorganizavo Panevėžio srities apsaugos būrį. 1919 m. vasario 7 d. – 1920 m. lapkričio 29 d. dalyvavo nepriklausomybės kovose su bolševikais, bermontininkais ir lenkais. 1919 m. kovo 22 d. paskirtas Panevėžio atskirojo bataliono vadu. 1919 m. lapkričio 18 d. suteiktas vyr. leitenanto laipsnis, 1920 m. sausio 17 d. pakeltas į kapitonus, 1920 m. vasario 4 d. patvirtintas Ketvirtojo pėstininkų pulko vadu. 1921 m. rugsėjo 1 d. paskirtas eiti III pėstininkų divizijos štabo viršininko pareigas. 1923 m. kovo 18 d. pakeltas į majorus. 1923 m. spalio 15 d. baigė Aukštuosius karininkų kursus. 1925 m. gegužės 15 d. pakeltas į pulkininkus leitenantus.

1926 m. kovo 31 d. pačiam prašant paleis­tas į pėstininkų karininkų atsargą. Gyveno Šešuolėlių dvare (Širvintų vls., Ukmergės aps.). 1928 m. lapkričio 29 d. paskirtas susisiekimo ministru, 1929 m. rugsėjo 23 d. – krašto apsaugos ministru. 1930 m. birželio 28 d. atleistas iš einamų pareigų ir grįžo į Šešuolėlių dvarą. Buvo vienas Zibalų pieno bendrovės steigėjų, jos pirmininkas. Vokiečių okupacijos metais administravo suvalstybintą Šešuolėlių dvarą ir dar keturis apylinkės dvarus.

Artėjant antrajai sovietinei okupacijai J. Variakojis pasitraukė į Vokietiją, o 1949 m. emigravo į JAV, gyveno Čikagoje. Nuo 1950 dalyvavo LKVS „Ramovė“ veikloje, įsijungė į lietuvių reformatų veiklą. Reformatų bažnyčios kuratoriumi buvo išrinktas dar 1919 metais. Mirė 1963 m. spalio 31 d. St. Charlese (Ilinojaus valst., JAV). Palaidotas Lietuvių tautinėse kapinėse Čikagos priemiestyje Justice (Ilinojaus valst.). 1965 m. Niujorke išleista J. Variakojo knyga apie Ketvirtąjį pėstininkų Lietuvos karaliaus Mindaugo pulką.

J. Variakojis apdovanotas Vyčio kryžiaus 4 laipsnio (1919) ir 5 laipsnio (1919), Vytauto Didžiojo 2 laipsnio (1930), DLK Gedimino 3 laipsnio (1928) ordinais, Savanorių (1929) ir Lietuvos nepri­klausomybės (1928) medaliais, Latvijos Lačplėsio 3 laipsnio ordinu (1926), Latvijos išsivadavimo karo 10-mečio medaliu (1929). Panevėžio miesto garbės pilietis (2018).

Jono Variakojo atminimo įamžinimas Panevėžyje

J. Variakojo 110-ųjų gimimo metinių proga prie namo, kuriame 1919–1920 veikė Panevėžio srities apsaugos viršininko J. Variakojo štabas, 2002 m. gegužės 18 d. atidengta atminimo lenta.

Skaityti daugiau: https://paneveziokrastas.pavb.lt/atminimo-zenklai/atminimo-lenta-panevezio-srities-apsaugos-virsininko-jono-variakojo-stabui/

Šaltiniai:
1. SKAT Panevėžio apskrities rinktinei – penkeri / Linas Grigas. Iliustr. // Panevėžio rytas. 1996, bal. 23, p. 3.
2. Atminimas? / Arūnas Spraunius. Iliustr. // Panevėžio balsas. 1996, geg. 9, p. 2.
3. Kariuomenės ir visuomenės vienybės diena panevėžiečių nesudomino / Gintautas Subačius. Iliustr. // Sekundė. 2002, geg. 20, p. 1–2.
4. Variakojis Jonas. Portr. // Lietuvos kariuomenės karininkai, 1918–1953. Vilnius, t. 8 (2008), p. 184–185.