Panevėžio Kristaus Karaliaus katedra

Leidimas Panevėžio katedros statybai buvo gautas 1904 m. kovo 22 d. Ji pradėta statyti 1908 m. kaip šv. Stanislovo bažnyčia, kuri turėjo tapti antra miesto parapijine bažnyčia. Iki Pirmojo pasaulinio karo sumūryti tik pamatai. Pastatyta klebonija (koplyčia), kurioje laikinai vyko pamaldos. Statybos komitetui vadovavo M. Chodoravičius, vėliau J. Stakauskas. Pasibaigus karui nebuvo poreikio tęsti statybą, nes […]

Panevėžio gatvių pavadinimai trimis kalbomis

1918 m. vasario 16 d. paskelbta, kad atkuriama nepriklausoma Lietuvos valstybė. Bet nepriklausomybę dar reikėjo apginti. Į Lietuvą įsiveržė raudonosios armijos daliniai. Prasidėjo kovos dėl Lietuvos nepriklausomybės. Panevėžys galutinai buvo išvaduotas 1919 m. gegužės 19 d. Tada ir susikūrė Panevėžio miesto valdžia. Išrinkta nauja miesto taryba. Trečdalį miesto tarybos sudarė žydų tautybės deputatai. Rugsėjo 8 […]

„Makabi“ sporto klubas Panevėžyje (1921–1940 m.)

Tarpukariu Panevėžio miesto sportininkai buvo pakankamai aktyvūs. Veikė lietuvių, žydų, lenkų sporto klubai. Vienas aktyviausių buvo „Makabi“ sporto klubas. 1920 m. Kaune įkurta žydų sporto sąjunga „Makabi“. Pasaulinė sporto sąjunga „Makabi“ įkurta dar 1885 m. Turkijoje. Jachuda Makabi yra žydų nacionalinis didvyris. Panevėžyje draugijos skyrius įkurtas 1921 m. Klubo įstatai skelbė, kad jo uždavinys rūpintis […]

Iš Senvagės sutvarkymo projektinių pasiūlymų

Panevėžys be Nevėžio ir gražiai sutvarkytos Senvagės neįsivaizduojamas. Ji jau daug metų yra miesto puošmena ir mėgstamiausia panevėžiečių poilsio vieta. Tačiau iki šiol apie Senvagės sutvarkymą ir jos istoriją nėra parašyta net menkiausio straipsnio. O ten, kur ji aprašoma, randame vieną ir tą pačią iš Mariaus Glinsko knygelės „Panevėžys. Mažasis vadovas“ (1993) paimtą informaciją: „Ilgus […]

Panevėžio žydų medinė sinagoga

Panevėžio žydų sinagoga stovėjo teritorijoje tarp Elektros ir Ukmergės gatvių. Maždaug toje vietoje, kur dabar Juozo Miltinio dramos teatro ūkinis kiemas ir garažai. Iš čia buvusių rabino Hercelio ir Sinagogos gatvių šiandien telikę tik praėjimai į Elektros gatvę ir Laisvės aikštę. Sinagoga nugriauta Antrojo pasaulinio karo metais. Literatūroje duomenų apie Panevėžio žydų medinę sinagogą pateikiama […]

Pirmojo lietuviško knygyno Panevėžyje įkūrėjas

Pirmojo lietuviško knygyno Panevėžyje įkūrėjas, knygnešys Juozas Masiulis gimė 1864 m. kovo 6 d. Panevėžio apskrities Šeduvos valsčiaus Prastavonių kaime. Kitą dieną po gimimo buvo pakrikštytas. Daugelyje skelbiamų straipsnių J. Masiulio gimimo data nurodoma kovo 7-oji. Iš tiesų tai ne gimimo, o krikšto diena. J. Masiulio tėvai Izidorius ir Veronika Masiuliai buvo karališkieji valstiečiai. Šeimoje […]

Užmiršto architektūros paveldo pėdsakais

Pagal žymaus architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio parengtus projektus praėjusio šimtmečio tarpukario metais Panevėžyje buvo pastatytas gyvenamasis namas (1928), mergaičių gimnazija (1932) ir apskrities ligoninės priestatas (1936). 1985 m. statant devynaukštį ligoninės korpusą, senasis ligoninės pastatas buvo nugriautas. Mergaičių gimnazijos pastate įsikūrusi architekto vardu pavadinta Vytauto Žemkalnio gimnazija. O apie gyvenamąjį namą išvis nieko nežinoma. Nors literatūroje […]

Panevėžio valstybinės gimnazijos paralelės klasės 1919–1928 m.

Dalis pabėgėlių, grįžusių į Panevėžio miestą 1918 m. pabaigoje, buvo įpratę kalbėti rusiškai. Jų vaikai carinės Rusijos mokyklose mokėsi rusų kalba. Atsižvelgdama į tai Lietuvos švietimo ministerija nusprendė prie veikiančių valstybinių gimnazijų atidaryti paraleles klases rusų kalba, kuriose mokymas turėjo vykti pagal valstybinių gimnazijų programą. Panevėžyje prie valstybinės gimnazijos paralelės klasės atidarytos 1919 m. sausio […]

Nukastas Panevėžio piliakalnis

Duomenų apie Panevėžyje buvusį piliakalnį istorinėje literatūroje pateikiama nedaug. Žinoma tik, kad stovėjo Nevėžio ir Sirupio santakoje. Jo viršuje buvo lygi aikštelė, kurią juosė 1,5–2 m aukščio pylimas. Piliakalnis apardytas ir suniokotas XIX a. pirmoje pusėje. 1927 m. galutinai nukastas ir jo vietoje pastatyta žydų gimnazija. Dabar Panevėžio apygardos teismas (Elektros g. 9). Panevėžio priešistorę […]

Laikraštis „Panevėžio balsas“

Tai pirmasis ir seniausias lietuviškas Panevėžio laikraštis, pradėtas leisti 1924 m. vasario 16 d. Iki tol Panevėžyje ėję laikraščiai buvo rusų kalba. „Naš kraj“ ir „Panevežskij listok“ buvo leidžiami 1914 m. Komunistinis laikraštis „Izvestija Panevežskogo rajonogo sovdepa“ pasirodė 1919 metais. Kad Panevėžyje reikia leisti lietuvišką laikraštį, svarstyta 1919 m. dar nepasibaigus nepriklausomybės kovoms. Bet šie […]

Chazenai Panevėžio pramonėje (1918–1940 m.)

Vieni turtingiausių panevėžiečių tarpukario laikotarpiu buvo Chazenai. Šeimos galva – Leizeris Beras Chazenas gyveno prabangiame name Ramygalos gatvėje. Garsiausia jo įmonė buvo akcinė bendrovė „L. B. Chazenas ir sūnūs“ – linų šukavimo ir pakulų apdirbimo fabrikas. Tai buvo stambiausia privati įmonė Panevėžyje. Įmonės  istorija skaičiuojama dar nuo 1840 m. L. B. Chazenas per Pirmąjį pasaulinį karą […]

Lietuvos vietinės rinktinės Panevėžio batalionas

1943 m. Antrojo pasaulinio karo eigai pasisukus vokiečiams nepalankia linkme, okupuotose teritorijose prasidėjo nacionalinių karinių junginių formavimas. Kadangi vokiečių valdžiai nepavyko suorganizuoti SS legiono Lietuvos teritorijoje, 1944 m. lietuviams leista kurti savo kariuomenę. 1944 m. vasario 13 d. tarp vokiečių okupacinės valdžios ir būsimos Rinktinės vadovybės pasirašytas susitarimas. Rinktinės vadu iš dviejų kandidatų buvo pasirinktas […]

Iš Panevėžio pastatų istorijos: Juozo Zikaro namas

Istoriniai duomenys byloja, kad toje vietoje, kur dabar Panevėžyje yra įsikūręs Registrų centras (Puzino g. 7), 1925 m. žymus skulptorius Juozas Zikaras pastatė gyvenamąjį namą su dirbtuve ir jame gyveno iki 1929 m. 

2017-ųjų Panevėžio jubiliejinės datos

Ateinančius – 2017 – metus LR Seimas paskelbė Reformacijos, Lietuvių kalbos kultūros, Piliakalnių, Tautinio kostiumo, Sporto, Ievos Simonaitytės ir Algirdo Juliaus Greimo metais. Kokie įvykiai ir žmonės kitais metais minėtini Panevėžyje, rasite mūsų parengtame Panevėžio 2017 metų jubiliejinių datų kalendoriuje.

Prisiminkime panevėžietį dailininką Algirdą Grinių

2016 m. lapkričio 7 d. dailininkui Algirdui Griniui būtų sukakę 60 metų. Talentingas menininkas gyveno bohemiškai, sunkiai gebėdamas derinti gyvenimo rutiną su meile Kūrybai. Išėjo per anksti, palikęs daug savitų, spalvingų ir prasmingų darbų privačiose kolekcijose Lietuvoje ir už jos ribų.

Prisiminkime panevėžietes parolimpietes

Rugsėjo 7–18 d. Rio de Žaneire, Brazilijoje vyksta XV vasaros parolimpinės žaidynės. Lietuvai atstovauja 13 sportininkų: irkluotojas, plaukikas, dziudoistas, 4 lengvaatlečiai ir šešių žaidėjų golbolo komanda. Šia proga prisiminkime Panevėžio parolimpietes lengvaatletes Sigitą Markevičienę ir Dangutę Skėrienę.

Teatro ženklai Panevėžio mieste

Jei svajojate išsiveržti iš įprastos aplinkos ir prasmingai praleisti laisvalaikį, tuomet pakeliaukime Teatro ženklų vietomis Panevėžio mieste. Tose išlikusiose teatro praeitį menančiose ir dabartį įprasminančiose vietose paieškokime, kas miestą išskiria, pasak Valdo Papievio, iš kitų tūkstančių, dešimčių tūkstančių miestų ir padeda jam tapti tuo vienu vieninteliu, bet tavo miestu.

Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių belaukiant

Panevėžys pelnytai didžiuojasi turintis pasauliniam sporto elitui priklausančių sportininkų. Simona Krupeckaitė, Vilija Sereikaitė, Vitalijus Karpačiauskas,  Justinas Kinderis, Diana Žiliūtė, Rasa ir Jolanta Polikevičiūtės, Darius Grigalionis, Danas Rapšys – šie ir dar daugiau sportininkų, iš mūsų miesto kilusių ar jį savo gyvenimui pasirinkusių, yra tikros sporto žvaigždės, atstovavusios, ar tebeatstovaujančios Lietuvai įvairiose aukščiausio rango sporto varžybose.

Panevėžio architektų dovana Bibliotekai

Lietuvos architektų sąjungos Panevėžio skyrius Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešajai bibliotekai dovanojo du leidinio „Panevėžio eksperimentinės kūrybinės dirbtuvės“ (Panevėžys, 2016) egzempliorius. Leidinyje pristatytas 2015–2016 m. Skyriaus vykdytas to paties pavadinimo projektas.

Naujas leidinys apie senąjį Panevėžį

Panevėžio kraštotyros muziejus išleido mūsų miesto kultūros istorijai svarbų leidinį – Panevėžio miesto vaizdų albumą „Senasis Panevėžys. Henriko Grinevičiaus atvirukų ir fotografijų kolekcija“ (2015). Albume pristatomas vieno žymiausių Lietuvos kolekcininkų Henriko Grinevičiaus (1924–1998) Panevėžio miesto fotografijų ir atvirukų iki 1940 metų rinkinys. Solidus vaizdų albumas (publikuojami 239 atvirukai ir fotografijos) pateikia plačią miesto panoramą, supažindina […]

Virtuali paroda Panevėžio tarpukario fotografijos istorijai pažinti

Parengta virtuali paroda „Tarpukario Panevėžio fotografai ir fotografijos“, kurioje išvysite skaitmenintus to laikotarpio fotografų užfiksuotus panevėžiečių portretus bei grupines nuotraukas. Nuotraukų autoriai – Jonas Žitkus, A. Gutneras, L. Greiseris, Icikas Fridas, Jankelis Trakmanas, J. Paura, Juozas Šukis, Antanas Patamsis, A. Kerbelis, fotografų ateljė „Foto Centras“ ir „Foto-Studija“. Parodą papildo dr. Zitos Pikelytės videopaskaita.

Panevėžio istorinė periodika – interaktyviame ekrane

Besidomintys miesto istorija bei kultūra nuo šiol galės sklaidyti 4 pavadinimų Panevėžio periodinės spaudos leidinius interaktyviame ekrane. Virtualios bibliotekos skyriuje nuskenuoti laikraščio „Sąjūdžio žodis“ bei žurnalų „Senvagė“ ir „Iš tėviškės versmių. Paįstriečių kūrybos almanachas“ numeriai papildė Krašto kultūros dokumentavimo skaitykloje įrengtą interaktyvų ekraną, kuriame jau buvo pateikti laikraščio „Panevėžio balsas“ 1945–1946 metų numeriai.

2016-ųjų Panevėžio jubiliejai

LR Seimas 2016-uosius paskelbė Bibliotekų, Vietos bendruomenių, Saulės mūšio ir tarpukario LR Prezidento Kazio Griniaus metais. Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos interneto svetainės (www.pavb.lt) rubrikoje Panevėžio kraštas jau galima rasti ateinančiais metais Panevėžyje minėtinas datas. Į jubiliejinių datų kalendorių įtrauktos asmenų, įstaigų, organizacijų, svarbesnių kultūrinių ir istorinių įvykių, susijusių su Panevėžiu, sukaktys. Kalendorine tvarka […]