1. Petras Tarutis su iškovotais medaliais. Nuotrauka iš privačios kolekcijos

Lietuvos kariuomenės savanoris, lietuviško cirko pradininkas Petras Tarutis

Būsimasis savanoris ir talentingas cirko artistas Petras Tarutis gimė 1902 m. rugpjūčio 6 d. Panevėžio apskrities Vadoklių valsčiaus Kieliugalos kaime, mažažemių ūkininkų šeimoje. Joje augo keturi vaikai. 1909–1913 m. lankė Šilų miestelio pradžios mokyklą. Ją baigęs išvyko į Klaipėdos kraštą tarnauti pas ūkininkus. 1914 m. į Klaipėdą atvykęs cirkas iš Latvijos nulėmė P. Taručio likimą. Sužavėtas cirko artistų pasirodymo, jis pasiprašė priimamas į šį cirką. Iš pradžių cirke jam pasiūlyta prižiūrėti cirko gyvūnus. Petras sutiko ir dirbdamas smalsiai stebėjo cirko artistų treniruotes, pats mėgino kurti savo numerius. Po metų kitų cirko komisija įvertino Petro gabumus, pripažino jį tikru cirko artistu. P. Tarutis išmoko žongliravimo ir oro akrobatikos meno, peilių svaidymo, kardo rijimo. Du pastarieji numeriai laikomi įspūdingiausiais iš visų jo atliktų numerių. Su latvių cirku P. Tarutis gastroliavo kelerius metus.

Tuo metu nelengvai stojosi ant kojų Lietuvos valstybė. Jos Nepriklausomybę reikėjo ginti ginklu. P. Tarutis 1919 m. gegužės 15 d. stojo į kuriamą Lietuvos kariuomenę savanoriu. Panevėžio batalione tarnavo iki 1920 m. gegužės 20 d. Už dalyvavimą Nepriklausomybės kovose 1938 m. jis apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjo savanorio medaliu. 1920–1922 m. P. Tarutis tęsė cirko artisto karjerą, gastroliavo su latvių cirku. 1923 m. vėl buvo pašauktas į Lietuvos kariuomenę ir iki 1924 m. kovo 11 d. tarnavo 4 pėstininkų Lietuvos karaliaus Mindaugo pulke.

Atlikęs karo tarnybą, išvyko į Vokietiją mokytis cirko meno ir kartu dalyvauti cirko vaidinimuose. 1928 m. Vokietijos publiką Petras Tarutis nustebino unikaliu numeriu. Jis išbuvo užkastas karste 2 metrų gylyje 4 valandas. Už tai apdovanotas sidabro medaliu. Dirbdamas cirko artistu P. Tarutis buvo žinomas kaip Šilų Petras.

1929 m. lankydamasis Klaipėdoje P. Tarutis susipažino su cirko artistu Pranu Gudausku. Jiems kilo idėja įkurti pirmąjį profesionalų cirką Lietuvoje. Taip 1929 m. gimė cirko trupė „Aušra“. Viena iš trupės imtynininkių, Agota Čereškevičiūtė, 1934 m. tapo P. Taručio žmona. Tuo metu ji savo vardą pakeitė į Aldonos. 1935 m. P. Tarutis su žmona dėl finansinių nesutarimų  paliko „Aušros“ cirką ir įkūrė nuosavą cirką „Kongas“. Taručiai paruošė kvapą gniaužiantį peilių mėtymo numerį „Peilių kaubojai“. Šiame cirke išugdyta daug talentingų mokinių. 1936 m. cirkas pakeitė pavadinimą, pasivadindamas „Tarzano“ vardu. Po kiek laiko vėl buvo grįžta prie senojo pavadinimo.

1937 m. P. Tarutis Panevėžyje buvo įkūręs cirko studiją. Joje cirko meno mokėsi keletas panevėžiečių, tapusių artistais „Kongo“ cirke. P. Taručio mokiniais buvo K. Stuknys, P. Domaševičius, L. Juchnevičius ir kiti artistai, vėliau gastroliavę su „Kongo“, „Aušros“ cirkais. Taručiams įsigijus naujų „artistų“ – kupranugarį, zebrą, asilą, dvi beždžiones ir kitų žvėrelių, atėjo metas vėl keisti pavadinimą. 1939 m. pasirodymus pradėjo „Kongo cirkas – žvėrynas“. P. Tarutis dresuodavo gyvulius ir žvėris, pats cirko programoje atlikdavo daug įvairių numerių. 1937 m. Taručių šeima susilaukė dukters Palmiros, o 1938 m. – sūnaus Algio. 1940 m. prasidėjusi sovietų okupacija sujaukė cirko artistų šeimos planus. P. Taručio cirkas buvo nacionalizuotas, daugelis gyvūnų perduoti Kauno zoologijos sodui. Susitarus su Kauno zoologijos sodo direktoriumi pas P. Tarutį liko arklys Šarūnas, šimpanzė Valteris ir dar viena beždžionėlė Būbė. Pokario metais kartu su šeima (žmona ir dukra), dviem beždžionėlėmis ir smulkiu cirko rekvizitu P. Tarutis tęsė gastroles po Lietuvą, rengdamas cirko spektaklius. Čionai cirko artistės karjerą pradėjo ir Taručių dukra Palmira. Jai labai patiko dalyvauti cirko vaidinimuose. Pirmąkart cirko spektakliuose Palmira pasirodė 1939 m. Dvejų metukų mergaitė „Kongo cirko – žvėryno“ arenoje kartu su tėvu atlikdavo  oro akrobatikos numerius. Pokario metais Taručių šeimos cirko pasirodymuose ji atlikdavo akrobatinius numerius.

Už ryšius su partizanais P. Tarutis 1945 m. gegužę buvo suimtas, tardytas, kalintas Panevėžyje. Rugpjūtį išvežtas į Vorkutlago lagerį (Komijos ASSR). 1946 m. liepą SSRS saugumo darbuotojai bylą nutraukė, nutarta P. Tarutį ištremti į Sibirą. Dar vienerius metus jam teko praleisti prie Baikalo ežero (Irkutsko srityje). 1947 m. Šilų Petras grįžo į tėviškę, Panevėžio rajono Kieliugalos kaimą. Čia 1973 m. rugsėjo d. jis ir mirė. Jo žmona Agota (Aldona) mirė 1987 m. liepos 24 d.

Nuotraukos:
1. Petras Tarutis su iškovotais medaliais.
2. Aldona ir Petras Taručiai pasirodymo su peiliais metu.
3. Cirko „Aušra“ artistai Aldona ir Petras Taručiai.
4. Petro Taručio apdovanojimas.

Nuotraukos iš privačios kolekcijos.

Donatas Pilkauskas

Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros (AINA) projekto „Panevėžio istorijos puslapiai“ straipsnis.
Projekto rėmėjas – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.