1. Petras Tarutis su iškovotais medaliais. Nuotrauka iš privačios kolekcijos

Lietuvos kariuomenės savanoris, lietuviško cirko pradininkas Petras Tarutis

Būsimasis savanoris ir talentingas cirko artistas Petras Tarutis gimė 1902 m. rugpjūčio 6 d. Panevėžio apskrities Vadoklių valsčiaus Kieliugalos kaime, mažažemių ūkininkų šeimoje. Pastarojoje iš viso augo keturi vaikai. 1909–1913 m. P. Tarutis lankė Šilų miestelio pradžios mokyklą, ją baigęs išvyko į Klaipėdos kraštą tarnauti pas ūkininkus. 1914 m. į Klaipėdą atvykęs cirkas iš Latvijos nulėmė P. Taručio likimą. Sužavėtas cirko artistų pasirodymu, jis pasiprašė priimamas į šį cirką. Iš pradžių jam pasiūlyta prižiūrėti cirko gyvūnus. Petras sutiko ir dirbdamas smalsiai stebėjo cirko artistų treniruotes, pats mėgino kurti savo numerius. Po kelių metų cirko komisija įvertino Petro gabumus ir pripažino jį tikru cirko artistu. P. Tarutis išmoko žongliravimo ir oro akrobatikos meno, gebėjo svaidyti peilius ir ryti kardus. Du pastarieji laikomi įspūdingiausiais iš visų jo atliktų numerių. Su latvių cirku P. Tarutis gastroliavo kelerius metus.

Tuo metu ant kojų nelengvai stojosi Lietuvos valstybė. Jos Nepriklausomybę reikėjo ginti ginklu. P. Tarutis 1919 m. gegužės 15 d. įstojo savanoriu į kuriamą Lietuvos kariuomenę. Panevėžio batalione tarnavo iki 1920 m. gegužės 20 d. Už dalyvavimą Nepriklausomybės kovose 1938 m. jis apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjo savanorio medaliu. 1920–1922 m. P. Tarutis tęsė cirko artisto karjerą, gastroliavo su latvių cirku. 1923 m. vėl buvo pašauktas į Lietuvos kariuomenę ir iki 1924 m. kovo 11 d. tarnavo 4 pėstininkų Lietuvos karaliaus Mindaugo pulke.

Atlikęs karo tarnybą P. Tarutis išvyko į Vokietiją mokytis cirko meno ir dalyvauti cirko vaidinimuose. 1928 m. Vokietijos publiką jis nustebino unikaliu numeriu: 4 valandas išbuvo užkastas karste 2 metrų gylyje. Už tai apdovanotas sidabro medaliu. Dirbdamas cirko artistu P. Tarutis buvo žinomas kaip Šilų Petras.

1929 m. lankydamasis Klaipėdoje P. Tarutis susipažino su cirko artistu Pranu Gudausku. Jiems kilo idėja įkurti pirmąjį profesionalų cirką Lietuvoje. Taip 1929 m. gimė cirko trupė „Aušra“. Viena trupės imtynininkių, Agota Čereškevičiūtė, 1934 m. tapo P. Taručio žmona. Tuo metu ji savo vardą pakeitė į Aldonos. 1935 m. P. Tarutis su žmona dėl finansinių nesutarimų paliko „Aušros“ cirką ir įkūrė nuosavą cirką „Kongas“. Taručiai paruošė kvapą gniaužiantį peilių mėtymo numerį „Peilių kaubojai“. Šiame cirke išugdyta daug talentingų mokinių. 1936 m. cirko pavadinimas pakeistas į „Tarzano“, bet po o kiek laiko vėl buvo grįžta prie senojo „Kongo“ vardo.

1937 m. P. Tarutis Panevėžyje buvo įkūręs cirko studiją. Joje cirko meno mokėsi keletas panevėžiečių, vėliau tapusių „Kongo“ artistais. P. Taručio mokiniai buvo K. Stuknys, P. Domaševičius, L. Juchnevičius ir kiti artistai, vėliau gastroliavę su „Kongo“, „Aušros“ cirkais. Taručiams įsigijus naujų „artistų“ – kupranugarį, zebrą, asilą, dvi beždžiones ir kitų žvėrelių – atėjo metas vėl keisti pavadinimą. 1939 m. pasirodymus pradėjo „Kongo cirkas-žvėrynas“. P. Tarutis dresuodavo gyvulius ir žvėris, pats dalyvavo cirko programoje – atlikdavo daug įvairių numerių. 1937 m. Taručių šeima susilaukė dukters Palmiros, o 1938 m. gimė sūnus Algis. 1940 m. prasidėjusi sovietų okupacija sujaukė cirko artistų šeimos planus. P. Taručio cirkas buvo nacionalizuotas, daugelis gyvūnų perduota Kauno zoologijos sodui. Susitarus su zoologijos sodo direktoriumi P. Taručiui leista pasilikti arklį Šarūną, šimpanzę Valterį ir dar viena beždžionėlę Būbę. Pokario metais kartu su šeima (žmona ir dukra), dviem beždžionėmis ir negausiu cirko rekvizitu P. Tarutis tęsė gastroles po Lietuvą – rengė cirko spektaklius. Tuomet cirko artistės karjerą pradėjo ir Taručių dukra Palmira. Jai labai patiko dalyvauti cirko vaidinimuose. Pirmąkart cirko spektakliuose Palmira pasirodė 1939 m. Dvejų metukų mergaitė „Kongo cirko-žvėryno“ arenoje kartu su tėvu atlikdavo  oro akrobatikos numerius. Pokario metais Taručių šeimos cirke ji ir toliau demonstravo akrobatinius triukus.

Už ryšius su partizanais P. Tarutis 1945 m. gegužę buvo suimtas, tardytas ir įkalintas Panevėžyje. Rugpjūtį jis išvežtas į Vorkutlago lagerį (Komijos ASSR). 1946 m. liepą SSRS saugumo darbuotojai bylą nutraukė, nutarta P. Tarutį ištremti į Sibirą. Dar vienerius metus jam teko praleisti prie Baikalo ežero (Irkutsko srityje). 1947 m. Šilų Petras grįžo į tėviškę, Panevėžio rajono Kieliugalos kaimą. Čia 1973 m. rugsėjo 6 d. jis ir mirė. P. Taručio žmona Agota (Aldona) mirė 1987 m. liepos 24 d.

Nuotraukos:
1. Petras Tarutis su iškovotais medaliais.
2. Aldona ir Petras Taručiai pasirodymo su peiliais metu.
3. Cirko „Aušra“ artistai Aldona ir Petras Taručiai.
4. Petro Taručio apdovanojimas.

Nuotraukos iš privačios kolekcijos.

Donatas Pilkauskas

Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros (AINA) projekto „Panevėžio istorijos puslapiai“ straipsnis.
Projekto rėmėjas – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas