Lietuvos nepriklausomybės paminklo maketas. Nuotrauka iš privačios kolekcijos

Lietuvos Nepriklausomybės paminklui statyti komiteto veikla Panevėžyje

Lietuvos nepriklausomybės paminklui statyti komitetas pirmąkart Panevėžyje įsteigtas 1924 metais. Jo tikslas – pastatyti Nepriklausomybės paminklą Panevėžyje. Šią idėją įgyvendinti patikėta skulptoriui Juozui Zikarui. Sukurtas gipsinis paminklo modelis, kuris buvo eksponuojamas miesto muziejuje. Paminklo statybai buvo renkamos aukos. Ypač tuo reikalu rūpinosi vienas veikliausių Panevėžio kunigų Jonas Karbauskas. 1929 m. kunigui J. Karbauskui mirus, būta įvairiausių pasiūlymų dėl tolesnės komiteto veiklos. Galiausiai paminklo statybos idėją atgaivino Panevėžio apskrities viršininkas Antanas Staškevičius.

Lietuvos Nepriklausomybės paminklui statyti komitetas Panevėžyje oficialiai įregistruotas 1934 m. kovo 10 d. Komiteto steigimą 1936 m. birželio 4 d. patvirtino notaras A. Moigis, o naujus įstatus įregistravo Vidaus reikalų ministerija. Komiteto tikslas – pastatyti Panevėžyje paminklą kovojusiems už Lietuvos laisvę. Aukos paminklo statybai buvo renkamos Lietuvoje ir užsienyje. Komiteto veikimo teritorija buvo Panevėžio miestas ir apskritis, būstinė – Panevėžio mieste. Komitetui priklausė tikrieji nariai ir rėmėjai. Tikrasis narys turėdavo sumokėti 10 litų ir raštu išreikšti pageidavimą būti komiteto nariu. Rėmėjas mokėdavo tik 1 litą. Buvo organizuojami renginiai, o už juos gautos lėšos skiriamos paminklo statymo fondui.

Kaip valdžios organas buvo renkama komiteto valdyba. Komiteto valdybos rinkime negalėjo dalyvauti rėmėjai. Išstoti buvo galima parašius pareiškimą apie išstojimą. Visuotinis susirinkimas rinkdavo komiteto valdybą ir revizijos komisiją. Į komitetą buvo priimami asmenys nuo 21 metų amžiaus. Pirmininku išrinktas pedagogas Jurgis Elisonas, vicepirmininku – Alpas Gilvydis, iždininku – apskrities viršininkas Antanas Staškevičius, sekretoriumi – mokytojas Petras Būtėnas, valdybos nariu – inžinierius Kazys Germanas.

Komitetui priklausė daug garsių panevėžiečių: daktaras Stasys Mačiulis, banko direktorius Aleksandras Jurgutis, kunigas Vladas Butvila, miesto burmistras Tadas Chodakauskas, pašto viršininkas Jonas Bielinis, prokuroro padėjėjas Kęstutis Grigaitis ir daugelis kitų. Komiteto įstatus įregistravo apskrities viršininkas Antanas Staškevičius.

1934 m. rugsėjo 17 d. „Lietuvos žinios“ rašė, kad paminklo statybai surinkta 15 tūkst. litų, bet vietoje paminklo bus statomas Lietuvos Nepriklausomybės paminklas – muziejus. Panevėžio laikraštis „Aukštaitis“ jau 1933 m. rašė, kad vietoje Nepriklausomybės paminklo bus statomas muziejus. Buvo paruoštas architekto Jono Kovalskio projektas. Už projektą sumokėta 4100 litų. Teritorija parinkta tarp Jakšto prospekto, P. Būtėno ir J. Stausko sklypų.

1940 m. balandžio 1 d. vidaus reikalų ministrui išsiųstas prašymas leisti įsigyti žemės sklypą muziejaus statyboms. Tuo metu komiteto kasoje buvo 21 tūkst. 606 litai. Paminklo statyba rūpinosi ir Panevėžio kraštotyros draugija. 1940 m. balandžio 11 d. Lietuvos Nepriklausomybės paminklui statyti komitetas likviduotas, jo turtas perduotas Panevėžio kraštotyros draugijai.

Nuotraukoje – Lietuvos nepriklausomybės paminklo maketas.

Nuotrauka iš privačios kolekcijos.

Donatas Pilkauskas

Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros (AINA) projekto „Panevėžio istorijos puslapiai“ straipsnis.
Projekto rėmėjas – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.