Panevėžio Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo koplyčia

Marijonų koplyčia sovietmetyje

Apie Panevėžio marijonų vienuolyno Švč. Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo koplyčią sovietmetyje žinoma labai nedaug: uždaryta 1949 m., joje buvo archyvas, vėliau vaikų dailės mokyklos salė.

Iš Panevėžio apskrities archyve saugomų dokumentų matyti, kad marijonų vienuolynas ir koplyčia Agronomijos (dabar Marijonų) gatvėje buvo nacionalizuota 1948 m. Po metų koplyčia palikta be kunigo ir uždaryta. Jos inventorius perduotas Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčiai. Koplyčios altorius su tabernakuliu, kryžius, 12 žvakidžių, 16 suolų su 60 vietų pervežta į Panevėžio katedrą.

1949 m. rugpjūčio 30 d. Lietuvos TSR Ministrų Taryba priėmė sprendimą Panevėžio Švč. Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo koplyčioje įrengti kino teatrą. Šiam sprendimui pritarė ir Religinių kultų reikalų taryba Maskvoje. Jos įgaliotinis Lietuvos TSR Bronius Pušinis 1949 m. lapkričio 25 d. išsiuntė šios tarybos protokolo išrašą Panevėžio miesto vykdomajam komitetui vykdyti.

Tačiau Panevėžio miesto valdžia įrengti koplyčioje kino teatrą neskubėjo. Joje ilgą laiką buvo sandėlis. 1964 m. Panevėžio miesto valstybinį archyvą reorganizavus į Lietuvos TSR centrinio valstybinio archyvo Panevėžio filialą, koplyčioje buvo įrengtos šio archyvo saugyklos. Čia suvežti uždarytų Biržų, Kupiškio, Pasvalio ir Rokiškio rajonų valstybinių archyvų dokumentai.

1980 m. M. Valančiaus gatvėje pastačius naują archyvo pastatą, dokumentai iš koplyčios iškelti. Nuo tada čia buvo įrengta vaikų dailės mokyklos aktų salė. Ši mokykla buvusiame marijonų vienuolyne įsikūrė 1970 m. Atgimimo laikais koplyčia ir vienuolynas grąžintas Bažnyčiai. Kunigo Roberto Pukenio rūpesčiu koplyčia atkurta ir 1992 m. rugsėjo 6 d. iš naujo pašventinta.

Nuotraukoje – Panevėžio Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo koplyčia.

Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros (AINA) projekto „Panevėžio istorijos puslapiai“ straipsnis.
Projekto rėmėjas – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.