Kaip rankų darbas Panevėžio įmonėse buvo keičiamas mechanizuotu? (XX a. 6 deš.)

Sovietų Sąjungoje (į kurios sudėtį įėjo ir Lietuva) buvo skatinama įmonių darbuotojų iniciatyva gamyboje diegiant technines naujoves, taip vadinami racionalizaciniai pasiūlymai. Tokius pasiūlymus pripažindavo ir priimdavo atitinkamų padalinių vadovai. Pasiūlytų ir įdiegtų naujovių autorių nuotraukos kabėdavo įmonių ir įstaigų garbės lentose, jiems būdavo išduodami racionalizacinių pasiūlymų pažymėjimai, mokami atlyginimai, kurių dydis priklausydavo nuo gaunamų rezultatų. […]

Ypatingas būdas darbo našumui kelti sovietmečiu veikusiose įmonėse

Sovietmečiu, kai buvo nesivadovaujama rinkos ekonomikos dėsniais, akivaizdu – buvo sudėtinga tikėtis gerų darbo rezultatų. Svarbiausiu veiksniu materialinių gėrybių gamyboje ir dvasinių gėrybių kūrime buvo sugalvotas „socialistinis lenktyniavimas“. Tai „draugiškas darbo žmonių rungtyniavimas“, turėjęs tikslą gauti kuo geresnių rezultatų, galimybė palyginti savo darbo vaisius, esant vienodoms veiklos sąlygoms. Pirmaujantieji buvo laikomi „darbo pirmūnais“, novatoriais, racionalizatoriais, […]

Sovietmečio gyvenamųjų namų palėpėse – pluoštai valstybinės paskolos obligacijų

Kaip sovietmečiu teigta, milžiniškai ūkinei bei kultūrinei statybai finansuoti reikalingas lėšas valstybė gauna iš socialistinių įmonių ir ūkinių organizacijų sankaupų. Taip pat biudžeto papildomas pajamų šaltinis buvo ir gyventojų lėšos, gaunamos iš valstybinių paskolų. Kaip ir kasmet, siekiant pritraukti gyventojų lėšas grandioziniam penktojo penkmečio planui vystyti 1954 m. Sovietų Sąjungos Ministrų Taryba išleido valstybinę paskolą […]

Plėšinių įsisavinimo vajus Sovietų Sąjungoje

Vadinamosios didžiosios komunizmo statybos Sovietų Sąjungoje buvo laikomos valstybės pasididžiavimu. Objektai glumino milžiniškais užmojais, o „tarybiniai“ žmonės savo valios pastangomis kėsinosi pažaboti net šėlstančią gamtos stichiją. Žinoma, tikroji tokių užmojų kaina buvo kruopščiai slepiama, o plakatuose mirgėjo besišypsančių, vienvaldės komunistų partijos pašauktų „komunizmo statytojų“ veidai. Partija didžiavosi skelbta ideologija, pajėgusia mobilizuoti, išjudinti plačiąsias liaudies mases. […]

Ką sovietmečiu Panevėžyje gamino pramkombinatas ir kooperatinės artelės?

1944–1960 m. gamybinę ir teikiamų paslaugų veiklą mieste vienijo daugiaprofilinės institucijos. Veikė taip vadinamas pramkombinatas bei kooperatinės artelės. Šiaulių srities Panevėžio miesto pramkombinate 1953 m. įvairia veikla užsiėmė šios dirbtuvės: Metalo apdirbimo dirbtuvė gamino ašis vežimams, skardos išdirbinius, remontavo žemės ūkio inventorių bei metalinius gaminius; Medžio apdirbimo dirbtuvė gamino baldus – stalus, kėdes, spintas rūbams, […]

Iš sovietinės ideologijos postulatų: „moksleiviai padės kolūkiečiams auginti kukurūzus“

SSRS okupavus Lietuvą (1940) buvo sunaikinta į rinką orientuota Lietuvos žemės ūkio struktūra, pakeista žemėvalda ir pradėta diegti sovietinė žemės ūkio sistema: valstybinė žemės ūkio nuosavybė, sukolektyvintas darbas, komandinis valdymas. XX  a. 6 deš. tuometinis Sovietų Sąjungos vadovas Nikita Chruščiovas ėmėsi reformuoti šalies ekonomiką, ypač žemės ūkį. Pradėjus pašarinių kultūrų reformą ir kukurūzų sodinimo kampaniją, […]

Iš sovietinės visuomenės postulatų: „privatinės nuosavybės neigiama įtaka“

Po Antrojo pasaulinio karo sovietams reokupavus Lietuvą, jos gyvavimą kelis dešimtmečius įtakojo socialistinė ideologija. Skirtingai nei Vakarų Europos ar kitų demokratinių valstybių raidoje, kur vyravo laisvos rinkos ekonomika bei demokratijos plėtra, buvusioje Sovietų sąjungoje buvo keliamas ne mokslinis, o ideologinis uždavinys – diegti į gyvenimą marksizmo-leninizmo idėjas, nepaisant to, kad daugelis jų buvo ne tik […]

Panevėžio miesto ūkio reikalų tvarkymo iššūkiai sovietmečiu (XX a. 6 deš.)

Sovietinės santvarkos metais Lietuvoje miesto ūkis buvo nacionalizuotas. Jį valdė miesto komunistų partijos komiteto skiriamos (formaliai renkamos) darbo žmonių deputatų tarybos (toliau –  DŽDT) ir jų vykdomieji komitetai (toliau – VK). Apie vyksiančias Panevėžio miesto DŽDT sesijas buvo skelbiama miesto laikraštyje. Sesija įprastai prasidėdavo 16 val. miesto VK salėje – Ramygalos g. 6, antrame aukšte. […]

Kai kurie Panevėžio rajono Naujamiesčio apylinkės veiklos bruožai sovietmečiu

Sovietmečiu Lietuvoje (1940–1941 ir 1944–1990) mažiausias administracinis-teritorinis vienetas buvo apylinkė. Ji įvesta 1940 m. pabaigoje vietoje seniūnijos (po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, 1995 m., seniūnijos buvo sugrąžintos). Aukščiausias valdžios organas apylinkėse buvo apylinkės darbo žmonių deputatų taryba (DŽDT), vėliau – liaudies deputatų taryba (LDT). 1968 m. buvo priimtas „Lietuvos TSR apylinkių, gyvenviečių DŽDT įstatymas, kuriame nustatyti […]

„Žalioji“ – pirmoji vieša maitinimo įstaiga Panevėžyje, sovietmečiu lankytojams pasiūliusi dar neregėtą patiekalą – picą

1967 m. Panevėžyje veikė 57 visuomeninio maitinimo įmonės – valgyklos, kavinės, bufetai o jose dirbo 664 darbuotojai. Įmonių darbą centralizuotai koordinavo Panevėžio prekybos valdybos ir visuomeninio maitinimo kontora. Maistą maitinimo įstaigoms centralizuotai tiekdavo produktų bei pusfabrikačių gamintojai: Mėsos kombinatas, Žuvies realizavimo bazė, alaus darykla „Kalnapilis“ ir kt. Miestui augant didėjo visuomeninio maitinimo įstaigų poreikis. Atsakingi […]

Apie pučiamųjų instrumentų orkestrų veiklą sovietmečiu: nuobodžiauti nebuvo laiko

Įvairaus dydžio ir sudėties pučiamųjų instrumentų grupės pradėjo formuotis labai seniai. Skirtingų istorinių epochų muzikinėje kultūroje persismelkia to laikotarpio dvasia. Kiekvienai epochai būdingas skirtingas požiūris ir į pučiamųjų orkestro paskirtį, funkcijas, menines galimybes. Pirmuosius Europoje tokių muzikantų kolektyvus, kurie jau buvo panašūs į šiuolaikinius pučiamųjų orkestrus, Anglijos karaliai savo rūmuose turėjo jau 16 a. Rūmų […]

Kai „raudonieji kampeliai“ virto sovietiniais Kultūros klubais

Ilgą laiką Lietuvoje šviesuomenę telkiančiais kultūros židiniais buvo dvarai. Sovietmečiu šie kultūros židiniai buvo sunaikinti. Laisvalaikiui – raudonieji kampeliai Sovietinės okupacijos (1940–1941 ir 1944–1990 m.) pirmaisiais dešimtmečiais dirbanti liaudis laisvalaikį galėjo leisti taip vadinamuose „raudonuosiuose kampeliuose“, kurie buvo įkurti kolūkiuose, miesto gamyklose ir fabrikuose. Čia būdavo sovietinių laikraščių, žurnalų, ateistinių knygų, ant sienų kabėdavo sovietinės […]

Panevėžio statybos sovietmetyje

Šiandieninis Panevėžys su jį supančiais pramonės įmonių rajonais ir stambiais gyvenamųjų namų kvartalais išaugo sovietmetyje. Buvo rekonstruota ir centrinė miesto dalis. Trumpai apžvelkime ano meto Panevėžio statybas. Pagal 1947 m. sudarytą Panevėžio miesto generalinį planą (architektas Kazys Šešelgis) buvo atkuriama per karą sugriauta pramonė, remontuojami ir statomi gyvenamieji namai. Šį generalinį planą pakoregavus ir 1951 […]

Marijonų koplyčia sovietmetyje

Apie Panevėžio marijonų vienuolyno Švč. Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo koplyčią sovietmetyje žinoma labai nedaug: uždaryta 1949 metais, joje buvo archyvas, vėliau vaikų dailės mokyklos salė. Iš Panevėžio apskrities archyve saugomų dokumentų matyti, kad marijonų vienuolynas ir koplyčia Agronomijos (dab. Marijonų) gatvėje buvo nacionalizuota 1948 metais. Po metų koplyčia palikta be kunigo ir uždaryta. Jos inventorius […]