Kaip 1953 m. Panevėžio miestas ruošėsi žiemai?

Sovietmečiu Panevėžio miesto įmonių, įstaigų ir organizacijų, užsiimančių sodininkyste bei daržininkyste, valdos buvo sutelktos Ramygalos gatvės gale. 1953 m. spalio mėn. miesto valdžia tikrino, kaip jos pasiruošė žiemai. Lankytasi Panevėžio miesto Gerbūvio kontoros, Vaisių-daržovių kombinato, Valstybinės prekybos, Daržininkystės Nr. 2 (šalia Velžio kelio) ir Panevėžio miesto ligoninės šiltnamiuose. Taip pat patikrintas miestui priklausęs (!) kolūkis […]

Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filiale – paroda „Iš Panevėžio švietimo istorijos“

Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filialas, minėdamas Tarptautinę archyvų diena, parengė parodą „Iš Panevėžio švietimo istorijos“. Parodoje eksponuojami dokumentai, atspindintys Panevėžio švietimo raidą sovietmečiu. Vokiečių kariuomenei pasitraukus iš Panevėžio, 1944 m. liepos 21 d. į miestą įžengė tarybinė kariuomenė. Prasidėjo sovietinė reokupacija. Tuo metu mokyklų patalpos buvo paverstos karo ligoninėmis. Švietimo darbuotojams teko didelė atsakomybė […]

P. Rotomskio gatvė Panevėžyje sovietmečiu

Naujas gyvenamasis rajonas Pokario metais Agronomijos (vėliau – P. Rotomskio, dab. Marijonų) gatvė buvo Panevėžio miesto šiauriniame pakraštyje. Laikantis 1961 m. patvirtinto miesto generalinio plano, pramonę mieste pradėjus plėtoti šiaurės rytų ir šiaurės vakarų kryptimis, tarp šių dviejų pramoninių rajonų ėmė dygti gyvenamieji namai. Į šiaurę nuo P. Rotomskio gatvės statyti plytiniai 4‒5 aukštų gyvenamieji […]

Linksmi ir graudūs nuotykiai B. Grigo gatvėje sovietmečiu

Broniaus Grigo (dabar – Parko) gatvė Panevėžyje atsirado Klaipėdos daugiaaukščių gyvenamųjų namų rajonui plečiantis į šiaurę, Nevėžio upės link. Iškilus naujiems daugiaaukščiams, 1978 m. B. Grigo gatvėje jau veikė vaikų lopšelis darželis Nr. 29 „Snaigė“ (B. Grigo g. 19) bei Panevėžio stiklo fabriko bendrabutis (B. Grigo g. 39). 1986 m. gatvėje buvo daugiau naujų visuomeninės […]

Panevėžio miesto centrinės dalies rekonstrukcija sovietmečiu

1961 m. parengtame Panevėžio miesto generaliniame plane buvo numatyta rekonstruoti miesto centrinę dalį. Laikantis detaliojo plano projekto, neatpažįstamai keistas Panevėžio miesto centras. Sudarkytas dar XIX–XX a. sandūroje susiformavęs architektūrinis-urbanistinis miesto veidas – imti griauti čia stovėję dar neblogos būklės seni savitos architektūros namai, o jų vietoje kilo socialistinio modernizmo pastatai. Buvo numatyta rekonstruoti ir miesto […]

Felikso Vaitkaus gatvė saugo Panevėžio daugiabučių mikrorajono statybos paslaptis

XX a. antrojoje pusėje įsibėgėjusi sovietinė industrializacija bei urbanizacija skatino masinę tipinių stambiaplokščių gyvenamųjų rajonų plėtrą Lietuvoje. Šiandien pilki standartinių gyvenamųjų namų masyvų mūrai, juosiantys miestų centrus, pasitinka įvažiuojančiuosius į kiekvieną didesnį Lietuvos miestą. Felikso Vaitkaus gatvė – tai lyg vartai į XX a. 8 dešimtmetyje statytą didžiulį Panevėžio miesto Klaipėdos mikrorajoną, kuriame užaugo kelios […]

Panevėžio gatvių pavadinimų kaita sovietmečiu

Suteikiant pavadinimus miestų gatvėms dažniausiai parenkamos ten gyvenusių žymių žmonių pavardės, įamžinami reikšmingi įvykiai, šalia buvę svarbūs objektai ar vietovardžiai. Kiekvieno miesto ir miestelio gatvių pavadinimai liudija puoselėjamą savo krašto istorinę atmintį. Gatvių vardų kaitaliojimo vajus Lietuvoje prasidėjo okupacijų metais. Kiekviena okupacinė valdžia gatvių pavadinimus keitė pagal savo vertybių sampratą, naikindama krašto autentiškumą. Neprilygstama šioje […]

Linininkystė Panevėžio krašte: pakilimai ir nuosmukiai

Lietuvoje nuo seno buvo auginami linai. Sėmeninius linus vartodavo valgiui, o iš pluoštinių gamindavo virves, aprangą. Įvairiais laikotarpiais linų auginimo mastai Lietuvoje buvo skirtingi. Linininkystės aukso amžius – tarpukaris: tuomet pagal linų auginimo mastą Lietuva užėmė trečiąją vietą pasaulyje (po Rusijos ir Lenkijos). Vėliau linų auginimo tradicijos Lietuvoje sumenko. Linininkystės aukso amžius 1939 m. linų […]

Augalų veislių tobulintojai – mičiurininkai

Lietuvoje selekcijos darbai pradėti 1909 m. Baisogalos selekcijos stotyje. 1922 m. įkurta Dotnuvos selekcijos stotis. Augalų veislių tobulinimo darbas buvo tęsiamas ir sovietmečiu. Matas Grigonis – kolūkio selekcininkas Šalia Panevėžio, Vaivadų apylinkėje įsikūrusiame kolūkyje „Pirmyn“ (vėliau – „Tarybinė sodyba“) Žemės ūkio kultūros namų vedėju 1952–1957 m. dirbo Matas Grigonis (1889–1971). Jis mums yra žinomas ne tik […]

Vienkiemių naikinimo metai. XX a. 8-asis deš.

Sovietmečiu Lietuvoje vyko radikalios ūkio reformos, skaudžiai palietusios kaimo gyventojus. Reformas lydėjo drastiški susiklosčiusio žmonių gyvenimo būdo pokyčiai. Kaimuose buvo ne tik nacionalizuotos (atimtos iš gyventojų, suvalstybintos) žemės valdos, vykdyta masinė žmonių deportacija, bet taip pat žmonės buvo verčiami palikti  savo sodybas ir keltis gyventi į naujai kuriamų kolektyvinių ūkių gyvenvietes. Tai palietė didžiulį skaičių […]

Panevėžio krašte iš molio gamintos skambančios plytos

Plytas namų statybai gaminusios įmonės sovietmečiu iš gyventojų buvo nusavintos ir perėjo valstybės žinion. Panevėžio mieste ir rajone besiplečiančios statybos, pareikalaudavo vis daugiau statybinių medžiagų: plytų, cemento, čerpių. Ypatingai didelis buvo plytų, kaip pagrindinės statybinės medžiagos, poreikis. Nors 1954 m. Panevėžio rajono kolūkių plytinėse buvo plečiama plytų gamyba, nuolatinis plytų trūkumas buvo jaučiamas. Todėl ypač […]

Kaip rankų darbas Panevėžio įmonėse buvo keičiamas mechanizuotu? (XX a. 6 deš.)

Sovietų Sąjungoje (į kurios sudėtį įėjo ir Lietuva) buvo skatinama įmonių darbuotojų iniciatyva gamyboje diegiant technines naujoves, taip vadinami racionalizaciniai pasiūlymai. Tokius pasiūlymus pripažindavo ir priimdavo atitinkamų padalinių vadovai. Pasiūlytų ir įdiegtų naujovių autorių nuotraukos kabėdavo įmonių ir įstaigų garbės lentose, jiems būdavo išduodami racionalizacinių pasiūlymų pažymėjimai, mokami atlyginimai, kurių dydis priklausydavo nuo gaunamų rezultatų. […]

Ypatingas būdas darbo našumui kelti sovietmečiu veikusiose įmonėse

Sovietmečiu, kai buvo nesivadovaujama rinkos ekonomikos dėsniais, akivaizdu – buvo sudėtinga tikėtis gerų darbo rezultatų. Svarbiausiu veiksniu materialinių gėrybių gamyboje ir dvasinių gėrybių kūrime buvo sugalvotas „socialistinis lenktyniavimas“. Tai „draugiškas darbo žmonių rungtyniavimas“, turėjęs tikslą gauti kuo geresnių rezultatų, galimybė palyginti savo darbo vaisius, esant vienodoms veiklos sąlygoms. Pirmaujantieji buvo laikomi „darbo pirmūnais“, novatoriais, racionalizatoriais, […]

Sovietmečio gyvenamųjų namų palėpėse – pluoštai valstybinės paskolos obligacijų

Kaip sovietmečiu teigta, milžiniškai ūkinei bei kultūrinei statybai finansuoti reikalingas lėšas valstybė gauna iš socialistinių įmonių ir ūkinių organizacijų sankaupų. Taip pat biudžeto papildomas pajamų šaltinis buvo ir gyventojų lėšos, gaunamos iš valstybinių paskolų. Kaip ir kasmet, siekiant pritraukti gyventojų lėšas grandioziniam penktojo penkmečio planui vystyti 1954 m. Sovietų Sąjungos Ministrų Taryba išleido valstybinę paskolą […]

Plėšinių įsisavinimo vajus Sovietų Sąjungoje

Vadinamosios didžiosios komunizmo statybos Sovietų Sąjungoje buvo laikomos valstybės pasididžiavimu. Objektai glumino milžiniškais užmojais, o „tarybiniai“ žmonės savo valios pastangomis kėsinosi pažaboti net šėlstančią gamtos stichiją. Žinoma, tikroji tokių užmojų kaina buvo kruopščiai slepiama, o plakatuose mirgėjo besišypsančių, vienvaldės komunistų partijos pašauktų „komunizmo statytojų“ veidai. Partija didžiavosi skelbta ideologija, pajėgusia mobilizuoti, išjudinti plačiąsias liaudies mases. […]

Ką sovietmečiu Panevėžyje gamino pramkombinatas ir kooperatinės artelės?

1944–1960 m. gamybinę ir teikiamų paslaugų veiklą mieste vienijo daugiaprofilinės institucijos. Veikė taip vadinamas pramkombinatas bei kooperatinės artelės. Šiaulių srities Panevėžio miesto pramkombinate 1953 m. įvairia veikla užsiėmė šios dirbtuvės: Metalo apdirbimo dirbtuvė gamino ašis vežimams, skardos išdirbinius, remontavo žemės ūkio inventorių bei metalinius gaminius; Medžio apdirbimo dirbtuvė gamino baldus – stalus, kėdes, spintas rūbams, […]

Iš sovietinės ideologijos postulatų: „moksleiviai padės kolūkiečiams auginti kukurūzus“

SSRS okupavus Lietuvą (1940) buvo sunaikinta į rinką orientuota Lietuvos žemės ūkio struktūra, pakeista žemėvalda ir pradėta diegti sovietinė žemės ūkio sistema: valstybinė žemės ūkio nuosavybė, sukolektyvintas darbas, komandinis valdymas. XX  a. 6 deš. tuometinis Sovietų Sąjungos vadovas Nikita Chruščiovas ėmėsi reformuoti šalies ekonomiką, ypač žemės ūkį. Pradėjus pašarinių kultūrų reformą ir kukurūzų sodinimo kampaniją, […]

Iš sovietinės visuomenės postulatų: „privatinės nuosavybės neigiama įtaka“

Po Antrojo pasaulinio karo sovietams reokupavus Lietuvą, jos gyvavimą kelis dešimtmečius įtakojo socialistinė ideologija. Skirtingai nei Vakarų Europos ar kitų demokratinių valstybių raidoje, kur vyravo laisvos rinkos ekonomika bei demokratijos plėtra, buvusioje Sovietų sąjungoje buvo keliamas ne mokslinis, o ideologinis uždavinys – diegti į gyvenimą marksizmo-leninizmo idėjas, nepaisant to, kad daugelis jų buvo ne tik […]

Panevėžio miesto ūkio reikalų tvarkymo iššūkiai sovietmečiu (XX a. 6 deš.)

Sovietinės santvarkos metais Lietuvoje miesto ūkis buvo nacionalizuotas. Jį valdė miesto komunistų partijos komiteto skiriamos (formaliai renkamos) darbo žmonių deputatų tarybos (toliau –  DŽDT) ir jų vykdomieji komitetai (toliau – VK). Apie vyksiančias Panevėžio miesto DŽDT sesijas buvo skelbiama miesto laikraštyje. Sesija įprastai prasidėdavo 16 val. miesto VK salėje – Ramygalos g. 6, antrame aukšte. […]

Kai kurie Panevėžio rajono Naujamiesčio apylinkės veiklos bruožai sovietmečiu

Sovietmečiu Lietuvoje (1940–1941 ir 1944–1990) mažiausias administracinis-teritorinis vienetas buvo apylinkė. Ji įvesta 1940 m. pabaigoje vietoje seniūnijos (po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, 1995 m., seniūnijos buvo sugrąžintos). Aukščiausias valdžios organas apylinkėse buvo apylinkės darbo žmonių deputatų taryba (DŽDT), vėliau – liaudies deputatų taryba (LDT). 1968 m. buvo priimtas „Lietuvos TSR apylinkių, gyvenviečių DŽDT įstatymas, kuriame nustatyti […]

„Žalioji“ – pirmoji vieša maitinimo įstaiga Panevėžyje, sovietmečiu lankytojams pasiūliusi dar neregėtą patiekalą – picą

1967 m. Panevėžyje veikė 57 visuomeninio maitinimo įmonės – valgyklos, kavinės, bufetai o jose dirbo 664 darbuotojai. Įmonių darbą centralizuotai koordinavo Panevėžio prekybos valdybos ir visuomeninio maitinimo kontora. Maistą maitinimo įstaigoms centralizuotai tiekdavo produktų bei pusfabrikačių gamintojai: Mėsos kombinatas, Žuvies realizavimo bazė, alaus darykla „Kalnapilis“ ir kt. Miestui augant didėjo visuomeninio maitinimo įstaigų poreikis. Atsakingi […]

Apie pučiamųjų instrumentų orkestrų veiklą sovietmečiu: nuobodžiauti nebuvo laiko

Įvairaus dydžio ir sudėties pučiamųjų instrumentų grupės pradėjo formuotis labai seniai. Skirtingų istorinių epochų muzikinėje kultūroje persismelkia to laikotarpio dvasia. Kiekvienai epochai būdingas skirtingas požiūris ir į pučiamųjų orkestro paskirtį, funkcijas, menines galimybes. Pirmuosius Europoje tokių muzikantų kolektyvus, kurie jau buvo panašūs į šiuolaikinius pučiamųjų orkestrus, Anglijos karaliai savo rūmuose turėjo jau 16 a. Rūmų […]

Kai „raudonieji kampeliai“ virto sovietiniais Kultūros klubais

Ilgą laiką Lietuvoje šviesuomenę telkiančiais kultūros židiniais buvo dvarai. Sovietmečiu šie kultūros židiniai buvo sunaikinti. Laisvalaikiui – raudonieji kampeliai Sovietinės okupacijos (1940–1941 ir 1944–1990 m.) pirmaisiais dešimtmečiais dirbanti liaudis laisvalaikį galėjo leisti taip vadinamuose „raudonuosiuose kampeliuose“, kurie buvo įkurti kolūkiuose, miesto gamyklose ir fabrikuose. Čia būdavo sovietinių laikraščių, žurnalų, ateistinių knygų, ant sienų kabėdavo sovietinės […]

Panevėžio statybos sovietmetyje

Šiandieninis Panevėžys su jį supančiais pramonės įmonių rajonais ir stambiais gyvenamųjų namų kvartalais išaugo sovietmetyje. Buvo rekonstruota ir centrinė miesto dalis. Trumpai apžvelkime ano meto Panevėžio statybas. Pagal 1947 m. sudarytą Panevėžio miesto generalinį planą (architektas Kazys Šešelgis) buvo atkuriama per karą sugriauta pramonė, remontuojami ir statomi gyvenamieji namai. Šį generalinį planą pakoregavus ir 1951 […]