Žvilgsnis į Respublikos gatvę iš Kultūros namų balkono. Panevėžys, 1955 m. Fotografas – P. Aleksandravičius. Nuotrauka iš Panevėžio kraštotyros muziejaus rinkinių

Ar daug buvo parduotuvių Panevėžyje 1953 metais?

1953 m. Panevėžio miesto valdžia peržiūrėjo, kiek mieste veikia valstybinių parduotuvių ir patikslino jų darbo laiką.

Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filiale saugomi pageltę popieriaus lapai, ant kurių rašomąja mašinėle rusų kalba atspausdintas visų 1953 m. Panevėžyje veikusių valstybinių parduotuvių ir kioskų sąrašas.¹ Juose pateikiama informacija apie parduotuvei suteiktą numerį, nurodomas parduotuvės ar kiosko adresas (gatvės pavadinimas ir namo numeris), keliomis pamainomis kiekviena parduotuvė dirba, pietų pertraukos laikas, kai vidury dienos parduotuvės durys būdavo užrakinamos.

Rašte nurodytos maisto bei pramoninių prekių parduotuvių darbo valandos. Maisto prekių parduotuvės nedirbdavo sekmadieniais ir švenčių dienomis, o pramoninių prekių parduotuvių durys būdavo užrakintos pirmadieniais ir švenčių dienomis. Duonos, mieste budinčios maisto prekių parduotuvės bei gamybos įmonėse veikusios maisto parduotuvės privalėjo dirbti be išeiginių, išskyrus gegužės 1-ąją ir lapkričio 7-ąją (Spalio socialistinės revoliucijos Rusijoje metinių minėjimas) dienomis.

Basanavičiaus gatvėje tebuvo viena valstybinė parduotuvė –1-ame name prekiauta žuvimi.

R. Čarno gatvė tuomet driekėsi rytų kryptimi nuo Lenino (dab. Laisvės) aikštės. Šiandien joje yra vaistinė, Užimtumo tarnybos pastatas ir kiti namai. R. Čarno g. 5 buvo maisto prekių parduotuvė. Netoliese veikė ir galanterijos parduotuvė, tačiau namo, kuriame ji veikė, numeris dokumente nenurodytas.

Elektros ir Tilto gatvių kampe stovėjo maisto prekių kioskas. Elektros g. 1 buvo kultūrinių prekių, o Elektros g. 5 – pramoninių prekių parduotuvės.

Gegužės 9-osios (dab. Vasario 16-osios) gatvės 1-ame name buvo „Dailės“ meno prekių, 2-ame – vaisių, 3-iame – vyno ir tabako, 9-ame – pieno, 10-ame – pramoninių prekių parduotuvės. 13-ame name buvo įsikūrusios net keturių rūšių parduotuvės: avalynės, galvos apdangalų (kepurių, skarelių), pasiūtų (gatavų) suknelių ir galanterijos. Galanterijos parduotuvė veikė ir 14-ame name, o 19-ame name galėjai nusipirkti maisto prekių. Šioje gatvėje buvo dar dvi parduotuvės – kultūrinių prekių bei mėsos ir žuvies, tačiau jų adresai nenurodyti (galbūt mašininkė, rašiusi šį dokumentą, pamiršo juos užrašyti).

Gogolio (dab. Smėlynės) gatvėje buvo dvi maisto prekių parduotuvės: 11-tame ir 48-ame name.

Kęstučio g. 2 prekiauta pramoninėmis prekėmis, o 14-tame ir 44-tame name – maisto prekėmis.

Keturių komunarų (dab. Savanorių) aikštės 5-ame name buvo pramoninių prekių parduotuvė.

Klaipėdos g. 22 veikė maisto prekių parduotuvė. Šalia 60-tu numeriu pažymėto namo veikusios maisto produktų parduotuvės buvo įrengtas naftos produktų kioskas. Klaipėdos g. 84 buvo maisto prekių kioskas.

Daugiausia parduotuvių Panevėžyje telkėsi Lenino aikštėje. 1-ame name maisto prekių parduotuvė dirbo nuo 8 val. ryto iki 24 val. nakties be pietų pertraukos. 3-iame name buvo baldų parduotuvė, 13-ame – maisto produktų parduotuvė, 18-ame – ūkinių prekių parduotuvė. Lenino a. 25 ir 26 buvo „vajentorgo“ (rus. k. karinė prekyba) maisto prekių ir pramoninių prekių parduotuvės. Lenino a. 27 buvo statybinių medžiagų ir ūkinių prekių parduotuvė, o 28-ame name pardavinėtos vadinamosios „kultūrinės“ prekės. Lenino a. 34, 41 ir 42 buvo įsikūrusios pramoninių prekių parduotuvės; 42-ame dar prekiauta ir avalyne. 43-iame name buvo vadinamoji rajoninė parduotuvė. 45-tame prekiauta avalyne, o 46-tame veikė dvi atskiros parduotuvės, vienoje iš jų prekiauta duona, o kitoje – indais ir ūkinėmis prekėmis.

Pilies g. 52 veikė maisto prekių parduotuvė. Šioje gatvėje dar buvo pastatyti du maisto prekių kioskai, kurių tikslūs adresai dokumente nenurodyti.

Pušaloto g. 56 ir 84 buvo maisto prekių parduotuvės.

Ramygalos gatvėje minima viena maisto prekių parduotuvė, veikusi 76-ame name.

Respublikos g. 21 veikė knygų ir audinių parduotuvė. 23 nr. pažymėtas maisto prekių kioskas, 32-ame name galima buvo nusipirkti pramoninių, o 33-iame – juvelyrinių prekių. 34-ame name veikė baldų bei Panevėžio mėsos kombinato parduotuvės, 35 – maisto prekių parduotuvė. Respublikos g. 85 galima buvo nusipirkti duonos, 88 – maisto produktų.

Senamiesčio ir Sodų gatvėse tuo metu buvo tik po vieną maisto prekių parduotuvę: Senamiesčio g. 81 ir Sodų g. 24.

Stoties g. 17 ir 34 buvo pramoninių prekių parduotuvės, 19-ame name prekiauta galanterija, o maisto prekių buvo galima nusipirkti parduotuvėje Soties g. 21 bei kioske, kurio tikslus adresas dokumente nenurodytas.

Šermukšnių gatvėje (numeris nenurodytas) stovėjo maisto prekių kioskas, o Tilvyčio g. 12 – maisto prekių parduotuvė.

Ukmergės g. 50 buvo naftos produktų kioskas, dar veikė duonos ir maisto produktų parduotuvės, kioskas, kurių numeriai dokumente nenurodyti.

Valato (buvo šalia šiandieninės Savanorių aikštės) g. 6 veikė maisto prekių parduotuvė.

Nemažai maisto prekių kioskų ir parduotuvių veikė Turgaus paviljone. Po vieną parduotuvę ar kioską buvo miesto aerodrome, Cukraus fabrike ir Elevatoriuje. Aerodrome nuo 8 iki 18 val. dirbo įvairių (ir maisto, ir pramoninių) prekių „vojentorgo“ parduotuvė. Nuo 8 iki 19 val. veikė Cukraus fabriko parduotuvė, kurioje buvo galima nusipirkti ir maisto, ir smulkių pramoninių prekių. Elevatoriuje nuo 10 iki 19 val. veikė maisto prekių kioskas.

Būtų įdomu pasivaikščioti žalio miesto gatvėmis, užsukti į parduotuves ir pamatyti prieš 70 metų parduotuvėse siūlomų prekių asortimentą, pajausti tuomet gamintų produktų skonį. Suprantama, skonio jau nepajusime, bet daug informacijos galima rasti užsukus į muziejų ekspozicijų sales, skaitant to meto gyventojų prisiminimus ar šeimininkių užrašus.

¹ Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filialas, f. 14, ap. 1, b. 85, l. 245–248.

Nuotraukoje – žvilgsnis į Respublikos gatvę iš Kultūros namų balkono. Panevėžys, 1955 m. Fotografas – P. Aleksandravičius.

Nuotrauka iš Panevėžio kraštotyros muziejaus rinkinių.

Emilija Juškienė
Panevėžio kraštotyros muziejaus
Istorijos skyriaus vyresnioji muziejininkė

Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros (AINA) projekto „Panevėžio istorijos puslapiai“ straipsnis.
Projekto rėmėjas – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas