1. Žygiuoja Panevėžio jūros skautai. Nuotrauka iš M. Dirsės kolekcijos

„Šarūno“ jūros skautų draugovė

Panevėžyje pirmieji skautai įsikūrė 1920 m. Pirmoji draugovė – „Kęstučio“ skautų draugovė, įkurta 1920 m. spalio mėn., įkūrėjas – karininkas Vladas Rozmanas.

1924 m. rugsėjo 15 d. prie „Kęstučio“ draugovės įsisteigė vandens skautų skiltis. Jai vadovavo Bronius Mikelevičius (Michelevičius). Panevėžio vandens skautai buvo labai veiklūs. Plaukioti valtimis mokėsi Nevėžio upėje. Jau antrą vasarą po įsteigimo plaukė valtimi Nevėžiu į Kauną. Tuo metu kelionės upe buvo retas reiškinys. Žygis vyko 2 valtimis. Žygiui vadovavo paskautininkis Br. Mikelevičius.

1925 m. vasario 6 d. vandens skiltis tapo „Šarūno“ vardo vandens skautų draugove. Jai iki 1929 m. vadovavo B. Mikelevičius. Draugovės įkūrimas įformintas Vyriausio skautininko Vsevolodo Šenbergo įsakymu 1925 m. kovo 3 d. Vėliau vandens draugovė buvo pavadinta jūros draugove. Jos globėju išrinktas Panevėžio valstybinės gimnazijos piešimo mokytojas, 1918–1920 m. Nepriklausomybės kovų dalyvis Juozas Kaminskas. Jūros skautų tarpe ypač reiškėsi Henrikas Čerkesas. Jis prie baidarės įtaisė bures ir su kitu jūros skautu Šventąja, Nerimi ir Nemunu nuplaukė iki Tauragės. 1926 m. „Šarūno“ draugovės pakartotas žygis valtimis Nevėžio upe iki Kauno ir atgal. 1926 m. iš Panevėžio rajono skautų tunto išbraukta „Šarūno“ draugovė, nes ji prisidėjo prie Lietuvos jūrų skautijos. 1926 m. gruodžio 1 d. Lietuvos jūrų skautų grupė grąžinta į Lietuvos skautų broliją. 1927 m. kovo 13 d. Broniui Mikelevičiui suteiktas skautininko laipsnis.

1928 m. A. Jurgutis įkūrė antrą jūros skautų junginį Panevėžyje – „Mindaugo“ laivą. Jo padėjėju buvo Henrikas Čerkesas. 1930 m. H. Čerkesas užėmė pirmą vietą Lietuvoje sprendžiant galvosūkius „Skauto aido“ laikraštyje už 1929–1930 m. Jam įteikta dovana – 45 litų vertės skautiška kuprinė. 1931 m. balandžio 23 d. H. Čerkesui suteiktas paskautininkio laipsnis. 1933 m. paskautininkis H. Čerkesas su skiltininku Balsevičium nuo liepos 23 d. iki rugpjūčio 8 d. atliko kelionę luotu, plaustu ir valtimi iš Salų dvaro iki Klaipėdos. Iš viso nuplaukė 471 kilometrą. Šis žygis buvo įvertintas kaip geriausias žygis Lietuvoje ir jūros skautai gavo premiją – palapinę. Tuo metu H. Čerkesas jau priklausė Kauno skautų tuntui.

Henrikas Čerkesas gimė 1912 m. gegužė2. H. Čerkeso kapas senosiose Panevėžio kapinėse. Nuotrauka iš M. Dirsės kolekcijoss 4 d. Ukmergėje. 1931 m. baigė Panevėžio gimnaziją ir įstojo į Karo mokyklą. 1932 m. baigė 7 kariūnų aspirantų laidą. Nuo 1932 m. mokėsi Kaune Vytauto Didžiojo universitete, studijavo technikos mokslus. Gyvendamas Kaune taip pat buvo skautų draugovės draugininku. 1935 m. sausio mėnesį atvyko į Alytų dirbti miesto gimnazijoje kūno kultūros ir gimnastikos mokytoju. Tapo Alytaus tunto tuntininku. 1935 m. sausio mėnesį susirgo ir 18 d. mirė. Iškilmingai palaidotas senosiose Panevėžio miesto kapinėse.

1932 m. „Šarūno“ draugovės jūros skautai jau turėjo styginį orkestrą. Jame grojo 15 jūros skautų. 1935 m. „Šarūno“ draugovėje buvo 30 skautų, kuriems vadovavo vyr. skautininkas K. Grigaitis. 1936 m. „Šarūno“ draugovės 6 jūros skautai per 9 dienas nuplaukė 400 kilometrų ir pasiekė Klaipėdą. Vėliau iš vyresnių skautų išaugo skautai – vyčiai. Jūros skautai tapo būsimųjų jūreivių ruošimo mokykla.

1938 m. Panevėžyje įkurtas jūros skautų „Vyties“ laivas. Jame buvo 10 skautų. 1938 m. lapkričio 13 d. Subačiuje įsteigtas „L.K. Margio“ jūros skautų laivas, kurį globojo pradinės mokyklos mokytojas J. Karazija. Laivo vadu buvo skautininkas J. Juozapaitis. 1939 m. gegužės 6 d. „Vytauto“ ir „Vyčio“ laivų įgulos surengė vakarą, kurio metu surinktos nemažos aukos.

Panevėžio jūrų skautai buvo vieni aktyviausių Lietuvoje.

Nuotraukos:
1. Žygiuoja Panevėžio jūros skautai.
2. H. Čerkeso kapas senosiose Panevėžio kapinėse.

Nuotraukos iš M. Dirsės kolekcijos.

Donatas Pilkauskas

Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros (AINA) projekto „Panevėžio istorijos puslapiai“ straipsnis.
Projekto rėmėjas – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.