Memorialinė lenta prie namo Algirdo g. 54

Teatro ženklai Panevėžio mieste

Jei svajojate išsiveržti iš įprastos aplinkos ir prasmingai praleisti laisvalaikį, tuomet pakeliaukime Teatro ženklų vietomis Panevėžio mieste. Tose išlikusiose teatro praeitį menančiose ir dabartį įprasminančiose vietose paieškokime, kas miestą išskiria, pasak Valdo Papievio, iš kitų tūkstančių, dešimčių tūkstančių miestų ir padeda jam tapti tuo vienu vieninteliu, bet tavo miestu.

Žinoma, pirmiausiai pasitinka teatras, išgarsinęs miestą, kuriame daugiau nei keturis dešimtmečius kūrė ir statė spektaklius legendinis režisierius Juozas Miltinis. Dar 1965 m.  pradėtas statyti pastatas kaip kultūros rūmai, 1967 m. atvėrė duris pirmajai repeticijai, jau oficialiai pavadintas Panevėžio dramos teatru. Čia su trupe įsikūrė ir dirbo režisierius iki pat savo pasitraukimo iš teatro.

Bet ar kiekvienam žinoma, kad Panevėžio teatro legenda prasidėjo visai kitame pastate – miestui dovanotose Mielių ir spirito fabriko šaltkalvių dirbtuvėse, kurias filantropas Stanislovas Montvila XX a. pr. perstatė ir įrengė teatro salę (Respublikos g. 77).

Keliaudami Laisvės aikšte, sustokime prie pastatų, kuriuose gyveno teatro metraštininkas Kazimieras Vitkus ir režisierius Juozas Miltinis. Per Laisvės aikštę išeiname link Ramygalos gatvės, prasidedančios 13-tu numeriu pažymėtu namu, už jo 15-asis Ramygalos gatvės namas, liaudyje dar vadinamas amerikonų namu, kuriame gyveno ir tebegyvena kelios žymių meno ir teatro žmonių kartos. Dar sustokime prie Vilniaus gatvės 8-tu numeriu pažymėto namo – tai jau aštuntojo dešimtmečio sovietinės architektūros palikimas. Jame 19 metų gyveno Juozo Miltinio bendražygis, aktorius Vaclovas Blėdis.

Pro ilgiausią miesto namą pasukame link Algirdo gatvės, kurio 54-ajame daugiabutyje, kaip liudija memorialinė lenta šalia namo, gyveno Panevėžio miesto garbės pilietis, dramos teatro įkūrėjas ir režisierius Juozas Miltinis. Apsilankykime režisieriaus namuose – Juozo Miltinio palikimo studijų centre.

Šis teatro ženklų vietomis ėjimas – tai sugrįžimai prie žinomų, matomų ir praeinamų vietų, tačiau su naujais atvėrimais ir potyriais, kurie dažnai ateina iš tų pačių keliautojų lūpų.

Informaciją parengė
Angelė Mikelinskaitė
Juozo Miltinio palikimo studijų centro vedėja
miltinis@pavb.lt