![Visendorfas, Henrijis. Dokumentas apie lotyniškas litaras lietuviškoje literaturoje / [iš rusų k. vertė Jonas Vileišis]. Tilžė, 1899. [2], 44, [1] p.](https://paneveziokrastas.pavb.lt/wp-content/uploads/2020/05/Dokumentas-apie-lotyniškas-litaras-lietuviškoje-literaturoje.jpg)
1904 m. gegužės 7 d. caras Nikolajus II paskelbė apie spaudos draudimo lietuviškais rašmenimis panaikinimą, nes, suprato, kad lietuviai nesinaudos rusiškomis raidėmis ir caro valdžios atspausdintų knygų neskaitys. Todėl kasmet gegužės 7-ąją minime Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, prisimename tuos, kurie, saugojo, puoselėjo, kovojo už laisvą žodį. Atgavus spaudą, atgijo kultūrinis gyvenimas, tauta pakilo naujam gyvenimui, o jos sąmoningumas nebuvo palaužtas.
Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Retų knygų fonde sukaupta per 250 egzempliorių spaudinių, išleistų spaudos draudimo laikotarpiu. Tarp jų yra 26-ios kontrafakcijos (spaudiniai su klaidingais leidimo duomenimis), 5-ios graždankos (knygos išspausdintos reformuotu kirilikos variantu „graždanskij šrift“), periodiniai leidiniai „Šviesa“, „Ūkininkas“, „Varpas“, „Žemaičių ir Lietuvos apžvalga“, „Tėvynės sargas“, „Dirva-Žinynas“, „Naujienos“.
Vienas iš literatūros, politikos ir mokslo mėnesinio žurnalo „Varpas“ redaktorių, Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras, diplomatas Jurgis Šaulys (1879–1948) 1904 m. 6-ajame „Varpo“ numeryje rašė: „Spauda jau tapo atgauta: 7 gegužės dienoj tapo paties caro patvirtintas ministrų komiteto nutarimas, kuriuo paliepta leisti lietuviams vartoti savo spaudiniuose ne tik lotyniškai-lietuviškas, bet ir kitas kokias-norint raides. <…> Turėjo jau, rodosi, kiekvienam būti aišku ir suprantama, jog ne kokio gero mums linkėdama ir ne iš kokios geros širdies grąžįs valdžia mums spaudą. O ir sugrąžino juk ji, iš tikrųjų, spaudą mums tik dėlto, kad susizgribo, jog be jos ji daugiaus nustoja, negu pelno, – sugrąžino, nes buvo jau prie to paties gyvenimo prispirta.“
Spaudos draudimo metais savo indėlį paliko ir iš Panevėžio krašto kilusieji visuomenės ir valstybės veikėjai, kunigai, bendradarbiavę periodinėje spaudoje, rašę, vertę knygas. Pirmuosius savo kūrinius ir straipsnius „Varpe“ išspausdino Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Jonas Biliūnas, Liudvika Didžiulienė-Žmona, Konstantinas Jasiukaitis, Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis, Jurgis Bielinis, Juozas Tumas-Vaižgantas, Jonas Vileišis, Petras Vileišis. „Ūkininke“ išspausdinti J. Biliūno, G. Petkevičaitės-Bitės ir kt. kūriniai. „Šviesoje“ bendradarbiavo Jonas Jablonskis, Adomas Jakštas. „Tėvynės sargo“ steigėjais buvo J. Tumas-Vaižgantas, Felicijonas Lelis, Stanislovas Stakelė, bendradarbiavo J. Bielinis, J. Jablonskis, A. Jakštas, Julijonas Lindė-Dobilas, Konstantinas Stiklius ir kt.
Susipažinkime, kokias kraštiečių knygas, išleistas spaudos draudimo metais (1864–1904), saugome Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje. Daugumą jų galima skaityti portale epaveldas.lt.
Lietuvos gydytojas oftalmologas Petras Avižonis (1875–1939) gimė Pasvalyje, dirbo pas Joną Leoną Petkevičių Joniškėlyje, bendradarbiavo su G. Petkevičaite-Bite, Žemaite, P. Višinskiu, rūpinosi lietuvybe, kalbos kultūros kėlimu.
Kūdikių žindymas ir penėjimas / iš lenkų kalbos vertė Atgalainis [P. Avižonis]. Tilžė, 1904. 12 p.
Beletristas, vertėjas, mokslo populiarintojas, kunigas, draudžiamų lietuviškų knygų platintojas Jonas Balvočius-Gerutis (1842–1915) 1875 m. paskirtas klebonu į Vadoklius (Panevėžio r.), 1908–1914 m. – Ėriškių (Panevėžio r.) altarista, 1914–1915 m. – Uliūnų (Panevėžio r.) klebonas.
Balvočius, Jonas. Jonukas Karklynas eina Lietuvos pazintu. Shenandoah, 1903. 47 p.
Balvočius, Jonas. Šiapus… ir … anapus grabo. Chicago, 1903. 185 p. : iliustr.
Łunkevič, Jan Ludwik. Apeigos Rymo kataliku baznyczios. T. 1 / vertė Gerutis [J. Balvočius]. Shenandoah, 1904. 108 p.
Pedagogas, gamtininkas, leksikografas Jonas Baronas (1873–1952) gimė Kratiškiuose (Biržų r.). 1919 m. buvo Panevėžio berniukų gimnazijos direktoriumi.
Grabnyčių žvakė : flamandų tautiška pasaka / vertė J. B [J. Baronas]. Tilžė, 1901. 31 p.
Prozininkas ir publicistas Jonas Biliūnas (1879–1907) 1902–1903 m. gyveno Panevėžyje, kur dantų gydytoja dirbo jo būsima žmona Julija Janulaitytė (1880–1978).
Biliūnas, Jonas. Apsireiškimai iš žemės gyvenimo. Tilžė, 1902. 44 p.
Biliūnas, Jonas. Aukos karės dievui. Chicago,1902. 40 p.
Juozapas Silvestras Dovydaitis (1826–1883) 1855–1857 m. Panevėžio bajorų mokyklos (dabar Juozo Balčikonio gimnazija) kapelionas ir Panevėžio parapijos vikaras.
Visuomenės veikėja, medikė, vertėja Ona Didžiulytė-Sketerienė (1878–1960) 1922–1924 m. dirbo Panevėžio ligoninėje.
Brzeziński, Mieczysław. Apie naudingus ir kenkiančius ukei paukščius / pagal lenkišką parašė [išvertė] Tėvų dukrelė [O. Didžiulytė-Sketerienė]. Tilžė, 1895. 31 p.
Poetas, spaudos darbuotojas, vertėjas Stanislovas Dagilis (1843–1915) gimė Mažutiškiuose (Biržų r.), bendradarbiavo „Aušroje“.
Lietuviszkas sziupinys isz svetimu skanskoniu ant naudos broliams lietuviams pataisytas. Laida 2: Konradas Valenrodas / [sudarė ir vertė S. Dagilis]. Tilžėje, 1891. 27 p.
Kalbininkas, profesorius Jonas Jablonskis (1860–1930) 1906–1908 m. dirbo lietuvių kalbos dėstytoju Panevėžio mokytojų seminarijoje, mergaičių ir berniukų gimnazijose. Nuo studijų laikų įsitraukė į kovą dėl spaudos lietuviškais rašmenimis draudimo panaikinimo – ją slėpė, platino, padėjo knygnešiams.
Jablonskis, Jonas. Lietuviškos kalbos gramatika. Tilžė, 1901. 88 p.
Valančius, Motiejus. Palangos Juzė / [redagavo J. Jablonskis]. 4-asis, pataisyt., išleid. Tilžė, 1902. 132 p.
Visuomenės veikėjas, rašytojas, literatūrologas, filosofas, kunigas Adomas Jakštas (tikroji pavardė Aleksandras Dambrauskas) (1860–1938) 1888–1889 m. buvo Panevėžio realinės gimnazijos (dabar Juozo Balčikonio gimnazija) kapelionu.
Jakštas, Adomas. Vienybe ar separatizmas? / [iš lenkų k. vertė Vaižgantas]. Shenandoah, 1904. 65 p.
Kalbininkas, katalikų kunigas Povilas Januševičius (1866–1948) gimė Biržuose.
Januševičius, Povilas. Naûjas litùviškas kalbómokslis. Tilžė, 1903. 115 p.
Dramaturgas, publicistas, teatro ir visuomenės veikėjas Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis (1852–1916) gimė Birželiuose (Panevėžio r.). Paskelbė kritikos ir publicistikos straipsnių „Aušroje“, „Varpe“, „Ūkininke“.
Landsbergis-Žemkalnis, Gabrielius. Lenkai ir lietuviai nuo 1228 m. iki 1430 m. Chicago, 1899. 64 p.
Kunigas, literatas, religinės literatūros vertėjas, leidėjas, draudžiamosios lietuviškos spaudos platintojas Petras Legeckas (1844–1934) mokėsi Panevėžio gimnazijoje, kunigavo Krinčine (Pasvalio r.), rašė ir vertė religinę literatūrą, bendradarbiavo periodinėje spaudoje.
Chaignon, Pierre. Dvasiszki apdumojimai, arba Meditacijos / isz lenkiszko versti [P. Legecko]. [Tilžė], 1900.
Kunigas, knygnešys, spaudos darbuotojas, lietuvių tautinio judėjimo dalyvis Felicijonas Lelis (1870–1949) gimė Pumpėnuose (Pasvalio r.) 1896 m. įsteigė žurnalą „Tėvynės sargas“ ir jį redagavo, bendradarbiavo kitoje lietuviškoje spaudoje, Kupiškio parapijoje suorganizavo platų knygnešių tinklą, mokė jaunimą rašto, rengė lietuviškus vaidinimus. Nuo 1904 m. kunigavo Antašavos (Kupiškio r.), Alizavos (Kupiškio r.) filijose, nuo 1925 Papilio (Biržų r.), Velykių (Panevėžio r.) klebonas, vėliau – Krekenavos (Panevėžio r.) altarista.
Knygų leidėjas, inžinierius, visuomenės veikėjas Antanas Macijauskas (Maciejauskas) (1874–1950) gimė Pasvaliečiuose (Biržų r.), 1891 baigė Panevėžio realinę mokyklą (dabar Juozo Balčikonio gimnazija). Aktyvus lietuviškos nelegalios spaudos bendradarbis ir kovotojas už jos draudimo panaikinimą.
Pisarev, Dmitrij Ivanovič. Bitės / surašė [išvertė] Pagaikštis [A. Macijauskas]. Tilžėje, 1899. 24 p.
Prozininkė, publicistė, pedagogė, visuomenės veikėja, filantropė Gabrielė Petkevičaitė-Bitė (1861–1943). 1890 m. pasiuntė savo pirmąją korespondenciją („Iš Panevėžio“) į laikraštį „Varpas“. Rašydama į „Ūkininką“, pradėjo pasirašinėti Bitės slapyvardžiu. Ilgainiui Bitė tapo jos pavardės dalimi. 1894 m. periodinėje spaudoje pradėjo skelbti grožinę kūrybą. Pirmasis Bitės kūrinys – apysaka „Vilkienė“ išspausdintas „Varpe“ (Nr. 9, 10, 11, 12).
Petkevičaitė-Bitė, Gabrielė, Žemaitė. Kaip kas išmano teip save gano. Tilžė, 1904. 47 p.
Petkevičaitė-Bitė, Gabrielė. Kova. Tilžėje, 1900. 40 p.
Petkevičaitė-Bitė, Gabrielė. Nebepirmas. [Jelgava], 1902. 23 p.
Petkevičaitė-Bitė, Gabrielė. Tėvas ir sūnus. Tilžėje, 1900. 23 p.
Petkevičaitė-Bitė, Gabrielė, Žemaitė. Velnias spąstuose. Tilžėje, 1902. 38 p.
Kunigas, poetas Antanas Strazdas (1760–1833) gimė Astrave (dab. Margėnai, Rokiškio r.) Kunigavo Kupiškyje, Subačiuje (Kupiškio r.), Šimonyse (Kupiškio r.), Uoginiuose (Kupiškio r.), Kupreliškyje (Biržų r.), Diliuose (Biržų r.), Pandėlyje (Rokiškio r.). 1793–1795, 1804–1806 m. kunigavo Karsakiškyje (Panevėžio r.).
Strazdas, Antanas. Giesmies swietiszkas ir szwintas. Shenandoah, 1902. 23 p.
Rašytojas, publicistas, spaudos darbuotojas, literatūros istorikas, kritikas, visuomenės veikėjas, pedagogas, kunigas Juozas Tumas-Vaižgantas (1869–1933), 1897–1902 m. redagavo „Tėvynės sargą“, 1902–1905 m. kunigavo Vadaktėliuose (Panevėžio r.), bendradarbiavo spaudoje, palaikė ryšius su knygnešiais.
Vaižgantas. Gydymas nuo patrakimo ir nuo raupų įcziepijimų . [Tilžė], [1898]. 12 p., [1] iliustr. lap. : iliustr.
Lietuvių visuomenės veikėjas, gydytojas Antanas Vileišis (1856–1919) gimė Medinių kaime (Pasvalio r.)
Členov, Michail Aleksandrovič. Apie blogąją ligą arba syfilį (prancus) / sutaisė [išvertė] d-ras A. V. [A. Vileišis]. Vilnius, 1904. 31 p.
Vileišis, Antanas. Trumpi šneka apie limpančias ligas ir kaip nuo jų apsiginti?. Tilžė, 1901. 39 p.
Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjas, Nepriklausomybės akto signataras, teisininkas Jonas Vileišis (1872–1942) gimė Medinių kaime (Pasvalio r.).
Lietuvių tautinio gyvenimo organizatorius, mecenatas, švietėjas, valstybės veikėjas, inžinierius Petras Vileišis (1851–1926) gimė Medinių kaime (Pasvalio r.), 1861–1866 m. mokėsi Panevėžyje.
Lubbock, John. Givenimo džiaugsmai / sutaisė [išvertė] P. N. [P. Vilešis]. Tilžė, 1902. 68, [1] p.
Smiles, Samuel. Savišelpistė / sutaisė [išvertė] P. N…s [P. Vileišis]. Tilžė, 1903. 85, [1] p.
Vileišis, Petras. Avižų auginimas. Tilžė, 1902. 32 p. : iliustr.
Vileišis, Petras. Bulvių vaisynimas. Tilžė, 1900. 31 p.
Vileišis, Petras. Ką ir kaip kai-kurie amatininkai dirba. D. 1. Tilžė, 1903. 59, [1] p. : iliustr.
Vileišis, Petras. Trumpa gėomėtrija. Tilžė, 1900. 73, [2] p. : iliustr.
Žmogus nepliuszkis / verte isz szvediszko Neris [P. Vileišis]. Chicago, 1899. 23 p.
Kunigas, religinės literatūros rengėjas, knygnešys Antanas Vytartas (1863–1932) 1895 m. vikaras Kupiškyje, 1887–1888 m. katalikų laikraščio „Šviesos“ redaktorius.
Pasaulietinio ir religinio turinio knygelių autorius, spaudos darbuotojas, lietuvybės rėmėjas, kunigas Juozapas Žebrys (1860–1915) gimė Karsakiškio parapijoje, Palaukių kaime (Panevėžio r.).
Žebrys, Juozapas. Knįgelė dėl lietuviszkų kareivių Amerikoje. Plymouth, 1894. 32 p.
Žebrys, Juozapas. Trumpas aprašymas apë žemę, arba Žemrašys. Tilžė, 1896. 64 p. : iliustr.
Iliustracijoje – Visendorfas, Henrijis. Dokumentas apie lotyniškas litaras lietuviškoje literaturoje / [iš rusų k. vertė Jonas Vileišis]. Tilžė, 1899. [2], 44, [1] p.
Kviečiame domėtis!
Informaciją parengė
Ilona Mažylytė
Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos
Krašto kultūros paveldo sklaidos skyrius