Transatlantinio lakūno Felikso Vaitkaus autografas Panevėžio pradžios mokyklos Nr. 1 kronikoje. 1935.10.16. Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka, Pavienių rankraščių fondas F8-637

Transatlantinio lakūno Felikso Vaitkaus viešnagė Panevėžyje 1935 metų spalio 15–17 dienomis

Šiemet sukanka 85 metai, kai 1935 m. rugsėjo 21 d. iš Niujorko Floyd Bennet Field aerodromo JAV lietuvių lakūnas Feliksas Vaitkus lėktuvu „Lituanica II“ (Lockheed L-5B Vega) pakilo skrydžiui per Atlantą į laikinąją Lietuvos sostinę – Kauną. Sėkmingai perskridusi Atlanto vandenyną, „Lituanica II“ dėl nepalankių oro sąlygų buvo priversta nusileisti ne Kaune, kaip planuota, o netoli Ballinrobės miestelio (Ballinrobe, Mayo grafystė) Airijoje. F. Vaitkaus pilotuojama „Lituanica II“ įveikė 5100 km (du trečdalius numatyto 7207 km atstumo), skrydis truko 22 val. 30 min.

Vaitkus pasaulio aviacijos istorijoje tapo šeštuoju pilotu, kuris vienas perskrido Atlanto vandenyną ir vienintelis, kuriam tai pavyko padaryti 1935 m.

Po pergalingo skrydžio, 1935 m. spalio 2 d. lakūnas ats. ltn. F. Vaitkus atvyko į Lietuvą. Jo žmona Marta Vaitkienė iš JAV į Lietuvą atvyko spalio 5 d. Po iškilmingų priėmimų Kaune svečiams buvo pasiūlyta apsilankyti ir kituose Lietuvos miestuose bei miesteliuose. Susisiekimo ministerija pasirūpino, kad F. ir M. Vaitkai keliautų nemokamai. Spalio 13 d. F. ir M. Vaitkai išvyko į kelionę po Lietuvą. Spalio 15–17 d. buvo numatyta F. Vaitkaus viešnagė Panevėžyje. Mieste atsakingai ruoštasi garbingo svečio vizitui: įkurtas „Ltn. F. Vaitkui sutikti komitetas“, kuris sudarė viešnagės programą ir rūpinosi visais organizaciniais reikalais. „Bangos“ spaustuvėje atspausdinti skelbimai „Panevėžio visuomenei“, kviečiantys panevėžiečius „namus papuošti tautinėmis vėliavomis ir ateiti į aikštę prie geležinkelio stoties Brangaus Svečio pasitikti“. 

Spalio 15 d. F. ir M. Vaitkai iš Šiaulių traukiniu išvyko į Panevėžį. Pakeliui, Šeduvos geležinkelio stotyje, F. Vaitkų pasveikino Šeduvos „Saulės“ vidurinės mokyklos moksleiviai ir pedagogai, miestelio atstovai. Atlanto nugalėtojas „buvo apdovanotas bukietais ir apibertas gėlėmis“. 14 val. 42 min. Panevėžio geležinkelio stoties peronas ir aikštė buvo sausakimši: „atvykusių svečių pamatyti publika, ir geležinkelio tvarkdarių nesulaikoma, lipo ant tvorų ir stogų“. Atvykusį svečią minia pasitiko ovacijomis, sveikinimo žodį tarė Panevėžio miesto burmistras Tadas Chodakauskas. Svečiai buvo atlydėti į Lietuvos banko Panevėžio skyriaus rūmus (tuomet Respublikos g. 60). Viešnagės programoje nurodyta svečių apgyvendinimo vieta –„butas Respublikos g. 60“. Tikėtina, kad F. ir M. Vaitkai buvo apgyvendinti šiame banke įrengtame bute, kuris priklausė banko direktoriui Aleksandrui Jurgučiui. F. ir M. Vaitkus sužavėjo prabangiai įrengta banko operacijų salė, kurią puošė skulptoriaus Juozo Zikaro sukurtos atlantų skulptūros. Pietūs svečiams organizuoti „Vienybės“ klube ir „Metropolio“ restorane. Spalio 16 d. F. Vaitkus su žmona lankėsi Panevėžio gimnazijose, kur juos priėmė šiltai ir entuziastingai. Berniukų gimnazijos direktorius Jurgis Elisonas ir 8-os klasės moksleivis Jonas Klivečka pasveikino Atlanto nugalėtoją visos gimnazijos vardu, o moksleivis Kazimieras Žoromskis (būsimasis dailininkas) F. Vaitkaus garbei perskaitė eilėraštį. F. Vaitkui pasakojant apie skrydį, nebuvo girdėti „nė balselio, visi išsižioję klausėsi“. Mokytojo Mykolo Karkos vadovaujamas choras padainavo keletą dainų. F. ir M. Vaitkai nusifotografavo su gimnazijos bendruomene. Svečius gimnazistai į gatvę išlydėjo „kepurėmis mosuodami ir „valio“ rėkdami“. Mergaičių gimnazijos moksleivės svečiams dovanojo austinį kilimą, kuriuo ypač susižavėjo F. Vaitkaus žmona Marta – „ponia išsitarė, kad ji atvyksianti į Panevėžį mokytis austi tokių kilimų, jeigu apsigyvensianti Lietuvoje…“.

Tuometinė Panevėžio mergaičių gimnazijos moksleivė Elena Gabulaitė atsiminimuose rašo: „Iš įdomesnių įvykių mokykloje galiu paminėti transatlantinio lakūno F. Vaitkaus lankymąsi mūsų mokykloje. Atvyko, lydimas apskrities viršininko [Antano] Staškevičiaus. Aukštas, liesas, lieknas, su panašios išvaizdos skrybėlėta ponia (su žmona). Su mumis nusifotografavo ant gimnazijos laiptų. Įteikėme jam gėlių puokštę. Salėje kalbėjo, visiems mokiniams pasakojo savo įspūdžius, skrendant per Atlantą. Greitai pastebėjom jo „angliavimą“, nes bekalbėdamas pasakė: atvykau in Panevėžys, vietoj „pabaigiau benziną“ – pasakė „išgėriau benziną“. Žinoma, mes nesijuokėme. Labai didžiavomės Vaitkumi!“. F. Vaitkus su žmona apsilankė ir Panevėžio pradžios mokykloje Nr. 1. Mokyklos aikštėje garbingus svečius pasitiko visų miesto pradžios mokyklų mokytojai ir moksleiviai. Sveikinimo žodį tarė mokytojas J. Micevičius. Pradžios mokyklos Nr. 3 moksleivė J. Velbasytė įteikė svečiams gėlių puokštę. Panevėžio pradžios mokyklos Nr. 1 kronikoje užfiksuota: „[1935 m.] spalio 16 d. mokyklą aplankė Atlanto nugalėtojas leitenantas Feliksas Vaitkus, kuris savo autografą paliko šios mokyklos kronikos 1-ojoje dalyje. Visų pradžios mokyklų mokiniai buvo susirinkę šios mokyklos kieme ir sutiko Atlanto Nugalėtoją su gėlėmis ir karštais valiavimais. Pro išsirikiavusias mokinių eiles leit. F. Vaitkus, lydimas Panevėžio visuomenės atstovų, iškilmingai praėjo ir užėjo į mokytojų kambarį paviešėti. Ltn. F. Vaitkaus sutikimas Panevėžyje buvo labai įspūdingas. Visur, kur tik jis pasirodydavo, žmonių buvo didžiausios minios“. Tą pačią dieną F. Vaitkus dar lankėsi Pajuostyje, kur jo garbei vyko iškilmingas 4-ojo pėstininkų Lietuvos Karaliaus Mindaugo pulko paradas. Karininkų ramovėje svečiai įsiamžino kartu su Pulko karininkais, ten pat pietavo. Vakare Šaulių teatre įvyko iškilmingas posėdis. Svečią sveikino įvairių organizacijų ir visuomenės atstovai, koncertavo muziko M. Karkos vadovaujami Panevėžio katedros ir Panevėžio mokytojų seminarijos merginų chorai. F. Vaitkui įteiktas meniškai apipavidalintas albumas – „Atlanto nugalėtojui Feliksui Vaitkui prisiminti „erškėčių“ kelius Panevėžyje“ su organizacinio komiteto narių autografais bei su poetės Salomėjos Nėries, tuo metu mokytojavusios Panevėžyje, autografu ir eilėraščiu „Atlanto nugalėtojui“.

Spalio 17 d. 14 val. 42 min. F. Vaitkus su žmona iš Panevėžio traukiniu išvyko į Rokiškį. Išlydėti garbingų svečių susirinko dar daugiau panevėžiečių nei juos sutinkant. Lapkričio 7 d. F. Vaitkus išvyko į Prancūziją, o iš ten laivu į JAV.

Lakūno F. Vaitkaus viešnagę Panevėžyje įamžino Panevėžio fotografai Antanas Patamsis ir Jonas Žitkus. Nemažai jų nuotraukų publikuota ir Edmundo Jasiūno knygoje Felikso Vaitkaus skrydis per Atlantą (1995).

Iki Vaitkaus apsilankymo Lietuvoje buvo sakoma, kad lietuviai moka tik mirusius asmenis tinkamai įvertinti ir pagerbti. Vaitkaus atvejis įrodė, kad tai nebuvo tiesa. Jo pagerbimas ir priėmimas neturėjo sau lygaus pavyzdžio Nepriklausomos Lietuvos istorijoje. Žinoma, daugiausia įtakos lietuvių visuomenės jausmams turėjo neseniai įvykusi ir tautos sąmonėje dar labai gyva Dariaus ir Girėno tragedija. <…> . Didelę įtaką turėjo labai šilti tėvynėje gyvenančių lietuvių jausmai Amerikos lietuviams. Daug lėmė Vaitkui sutikti komiteto atliktas didelis darbas, iš anksto numatant ir apgalvojant kiekvieną detalę.
(Iš: Jasiūnas, Edmundas. Felikso Vaitkaus skrydis per Atlantą. Vilnius, 1995. P. 48.).

Felikso Vaitkaus vardu Panevėžyje pavadinta gatvė.

Kviečiame domėtis.

Galerijoje – fotografijos ir dokumentai iš Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės bibliotekos Krašto kultūros paveldo sklaidos skyriuje saugomų Laimos Rapšytės fondo F70, Leono Kuodžio fondo F58, Pavienių rankraščių fondo F8, E. Jasiūno knygos Felikso Vaitkaus skrydis per Atlantą (1995). F. Vaitkui skirtų leidinių viršelių vaizdai – iš Bibliotekos fondų.

Informaciją parengė
Sigita Marcinkevičienė
Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos
Krašto kultūros paveldo sklaidos skyrius