Pirmajam Panevėžio dramos teatro spektakliui „Sidabrinis slėnis“ – 85

Spektaklio „Sidabrinis slėnis“ (rež. J. Miltinis, dail. L. Vilimas) repeticija. Iš kairės: Bronius Babkauskas, Juozas Miltinis, Vaclovas Blėdis, Vladas Gruodis, Stepas Kosmauskas. Fotogr. K. Vitkus. Panevėžys. 1941 m. PAVB, FJM-1019/23

Objekto panaudojimo teisės: InC-EDU

Spektaklio „Sidabrinis slėnis“ (rež. J. Miltinis, dail. L. Vilimas) repeticija. Iš kairės: Bronius Babkauskas, Juozas Miltinis, Vaclovas Blėdis, Vladas Gruodis, Stepas Kosmauskas. Fotogr. K. Vitkus. Panevėžys. 1941 m. PAVB, FJM-1019/23

Prieš 85 metus, 1941 m. kovo 15 d., įvyko pirmoji naujai įkurto Panevėžio dramos teatro premjera – Juozo Miltinio režisuotas spektaklis pagal Nikolajaus Pogodino pjesę „Sidabrinis slėnis“.

Šia proga pristatome Panevėžio dramos teatro aktoriaus ir metraštininko Kazimiero Vitkaus fotografiją, kurioje įamžinta spektaklio „Sidabrinis slėnis“ repeticija. Fotografijoje iš kairės į dešinę užfiksuoti aktoriai Bronius Babkauskas, Juozas Miltinis, Vaclovas Blėdis, Vladas Gruodis ir Stepas Kosmauskas.

Panevėžio dramos teatro aktorius Stepas Kosmauskas, prisimindamas savo debiutą spektaklyje „Sidabrinis slėnis“, rašė: „Ši data mano gyvenime labai reikšminga. Ir apskritai ji labai svarbi. Tada įvyko pirmoji Panevėžio dramos teatro premjera. Vaidinome N. Pogodino „Sidabrinį slėnį“. Visi vaidinome pirmą kartą žiūrovams. <…> Jūs, tikriausiai, galvojate, kad mes visi labai jaudinomės. Turbūt taip ir buvo, bet man šitas jausmas neįstrigo. Greičiausiai todėl, kad aš dar labai mažai ką supratau. Buvo tik du mėnesiai, kai aš teatre. O juo mažiau žinai, tuo esi drąsesnis. Ar ne tiesa? Dauguma mano draugų, kurie lankė studiją Darbo rūmuose ir daugiau suprato, tikriausiai labiau ir jaudinosi.

Kai viskas jau atrodė paruošta premjerai, sužinojome, kad pažiūrėti pirmojo mūsų vaidinimo iš Vilniaus atvažiuos aukštas valdininkas, pavarde Rūkas. O mūsų veikale <…> buvo minimas bulius Rūkas. Kad svečias nepagalvotų, jog čia jam taikoma, mes bulių pavadinome Dūmu. Ir viskas pasibaigė gerai. Spektaklio metu uždegėme scenoje visus tris pačių pasigamintus prožektorius, dar keletą paprastų elektros lempučių ir pradėjome vaidinimą. Buvo daug žmonių, svečių iš miesto ir iš Vilniaus. Visi jie aplodismentais ir žodžiais patvirtino, kad ši data yra mūsų teatro gimtadienis. Aš žinau, kad Jūs norite paklausti, ar J. Miltinis labai jaudinosi? Kad jaudintųsi, aš nepastebėjau. Jis vaidino scenoje kartu su mumis ir atrodė labai susikaupęs ir dėmesingas. O kai jis buvo scenoje, tada ir mums visiems buvo drąsiau“ (Teatras. 1978, nr. 2, p. 22).