Fotografija vasaros atostogų atsiminimui – apsilankymas laive „Prezidentas Smetona“

Laive „Prezidentas Smetona“ – panevėžiečio muziko Mykolo Karkos šeima su laivo kapitonu Antanu Kaškeliu. Klaipėda. [Apie 1930–1931 m.]. PAVB, Stasio Petronaičio fondas F71

Objekto panaudojimo teisės: InC-EDU

Laive „Prezidentas Smetona“ – panevėžiečio muziko Mykolo Karkos šeima su laivo kapitonu Antanu Kaškeliu. Klaipėda. [Apie 1930–1931 m.]. PAVB, Stasio Petronaičio fondas F71

Vasaros atostogos – ypatingas metas. Jau tarpukariu buvo gerai suvokiama atostogų svarba, siekiant pailsėti nuo kasdienių darbų ir pakeisti aplinką. Tarpukario Lietuvoje naujai atrastas savas pajūris – Palanga, Šventoji, Klaipėda – viliojo ne tik jūros bangomis ir kopomis, bet ir galimybe išvysti modernėjančios valstybės simbolius. Pristatome šią dvasią atspindinčią istorinę fotografiją: Klaipėdos uoste, vasaros atostogų metu, laive „Prezidentas Smetona“ pozuoja panevėžiečiams gerai žinoma Karkų šeima – tamsiu, elegantišku kostiumėliu pasipuošusi Kotryna Karkienė, šviesiu kostiumu, rankoje laikantis skrybėlę, gerai nusiteikęs muzikas Mykolas Karka bei jų sūnūs – Vytautas ir Gediminas, vilkintys šviesiais marškinėliais, mūvintys to meto madai būdingas tamsias trumpąsias kelnes, puskojines bei užsidėję tarpukario stiliui būdingas vasarines kepuraites su snapeliu. Kairėje stovintis vyras su išskirtine vešlia barzda – laivo vadas Antanas Kaškelis, laivui vadovavęs 1927–1932 m. ir 1935–1939 m. Kas žino, galbūt, ši patirtis vėliau paskatino vyriausiąjį Karkų sūnų Vytautą Karką pasirinkti jūreivystės kelią.

Šį minų tralerį M-59, pastatytą 1917 m. laivų statykloje „G. Seebeck“ Gestemiundėje (Vokietija), Lietuvos Respublikos vyriausybė įsigijo 1927 m. už 289 tūkstančius litų. Kadangi šalis dar neturėjo oficialaus karo laivyno, laivas buvo perduotas Vidaus reikalų ministerijos Pasienio policijai. Jo pagrindinė užduotis tuo metu buvo pakrančių apsauga ir kova su kontrabanda. Kai laivas stovėdavo uoste, sulaukdavo didžiulio poilsiautojų, moksleivių, studentų dėmesio. Visuomenės grupėms laive būdavo rengiamos ekskursijos, supažindinama su technika, laivo įgulos buitimi. Visuomenei šis laivas buvo ne tik technikos įdomybė, bet ir svarbus šalies suvereniteto jūroje simbolis, stiprinęs pasididžiavimą savo valstybe ir jos modernėjimu.

1935 m. rugpjūčio 1 d., įsteigus Lietuvos karinį laivyną, laivas buvo perduotas Krašto apsaugos ministerijai ir tapo pirmuoju oficialiu Lietuvos kariniu mokomuoju laivu. Jis buvo vienintelis Lietuvos karo laivas iki pat Nepriklausomybės praradimo 1940 m. Prasidėjus sovietų okupacijai, laivas perimtas, pervadintas. Antrojo pasaulinio karo metais – 1945-ųjų sausio 11-ąją, vykdydamas užduotį, laivas buvo torpeduotas ir nuskendo Suomijos įlankoje. 2017 m. Klaipėdos universiteto mokslininkai surado ir identifikavo nuskendusio laivo nuolaužas Suomių įlankoje, maždaug už 8 km nuo Estijos krantų.