Ilgą laiką buvo manoma, kad pagal garsaus lietuvių architekto V. Landsbergio-Žemkalnio projektus tarpukario metais Panevėžyje buvo pastatyta mergaičių gimnazija (1932) ir apskrities ligoninės priestatas (1936).

Apie šio architekto 1928 metais mūsų mieste dar suprojektuotą gydytojo Kazimiero Slieko gyvenamąjį namą, surinkus pirminius duomenis ir dokumentus, buvo preliminariai nustatyta prieš 10 metų. Galutiniam įrodymui dar reikėjo paieškoti daugiau dokumentų, ir jų pernai suradus, dėl šio fakto tikrumo neliko jokių abejonių.

Užmiršto, o vėliau supainioto fakto pėdsakais

Kol 1993 metais nebuvo išleista V. Landsbergio-Žemkalnio 100-čiui skirta Jolitos Kančienės ir Jono Minkevičiaus monografija ir paskelbti šio architekto projektų sąrašai, apie jo suprojektuotą Panevėžyje gyvenamąjį namą nieko nebuvo žinoma. Iki tol spaudoje ir literatūroje buvo nurodomi V. Landsbergio-Žemkalnio suprojektuoti tik svarbesni ir reikšmingesni, daugiausia visuomeninės paskirties pastatai.

Prieš gerą dešimtmetį skaitant minėtą monografiją ir peržiūrint V. Landsbergio-Žemkalnio 1928 metų projektų sąrašą, už akies užkliuvo netikėtas įrašas: „Slėko namas Panevėžyje“. Radus dar informacijos, kad jis buvo suprojektuotas ir pastatytas Kranto gatvėje, pradėta jo paieška. Bet ji buvo tuščia, be jokių rezultatų. Piršosi išvada, kad namą galėjo statyti žinomas to meto Panevėžio gydytojas K. Sliekas ir jo namo vieta yra kita. Nuspręsta knygoje pateiktus duomenis patikrinti.

Kaip ir buvo tikėtasi, Lietuvos centriniame valstybės archyve saugomoje 1928 metais Panevėžyje išduotų leidimų statyboms dokumentų byloje duomenų apie Slėko namo statybą Kranto gatvėje nebuvo jokių. Bet buvo rastas 1928 m. sausio 24 d. išduotas leidimas Stanislavai Sliekienei, miesto savivaldybėje gydytoju dirbusio K. Slieko žmonai, statyti 2 aukštų medinį namą anuo metu Perkūno, dabar Š. Mero gatvėje. Gaila tik, kad namo projektas, S. Sliekienės pridėtas prie prašymo išduoti leidimą ir galėjęs suteikti informacijos kas jį ir kokį projektavo, iš bylos buvo išplėštas.

Surinkus daugiau medžiagos, buvo nustatyta, kad Š. Mero g. 8 stovi dviaukštis gyvenamasis namas, kurį tarpukario metais gydytojas K. Sliekas pasistatė ir jame gyveno. Įrodymu, kad šį namą suprojektavo V. Landsbergis-Žemkalnis, tapo 1928 metais jo parengtas S. Sliekienės namo Panevėžyje pirmo aukšto planas, rastas Lietuvos literatūros ir meno archyve, kur yra sukauptas gausus šio architekto dokumentų fondas. Iš surinktos medžiagos buvo matyti, kad namo statybos reikalus tvarkė K. Sliekas. Bet tuo metu, kai jis sunkiai sirgo, jais rūpinosi jo žmona S. Sliekienė. Apie užmiršto architektūros paveldo paiešką paskelbta portale AINA.lt.

Suradus daugiau dokumentų, abejonėms vietos neliko

Tyrimą praėjusiais metais pratęsus, Lietuvos literatūros ir meno archyve buvo aptikti 1928 m. gegužės-birželio mėnesiais dėl namo projektavimo ir statybos V. Landsbergiui-Žemkalniui rašyti trys K. Slieko laiškai. Iš jų sužinome, kad K. Sliekas namą statė „ne iš naujos medžiagos, bet iš buvusio namo“. Neturėdamas tinkamos medžiagos naujiems didesniems langams pagaminti, jis architekto prašė pritaikyti turimus senus langus bei proporcingai sumažinti projektuojamo namo aukštį. V. Landsbergis-Žemkalnis su tokiais K. Slieko pageidavimais nesutiko. Vėliau, gavęs langų ir durų brėžinius, K. Sliekas architektui pranešė, kad prieš pradedant juos dirbti dėl nurodymų norės atvykti dailidė ar technikas. Iš V. Landsbergio-Žemkalnio profesinės veiklos žinoma, kad jis buvo labai reiklus savo projektuotų objektų statybai. Už namo projektavimą ir brėžinius V. Landsbergiui-Žemkalniui K. Sliekas sumokėjo 400 Lt.

Dviejuose paskutiniuose laiškuose K. Sliekas V. Landsbergio-Žemkalnio prašė grąžinti jam perduotą Marijono Stanevičiaus parengtą namo ir sklypo planą. Tai buvo, ko gero, tas pats namo projektas, kurį S. Sliekienė jau turėjo ir buvo pridėjusi prie savo prašymo išduoti leidimą namo statybai. Bet šis projektas K. Sliekui nepatiko ir jis Kaune pas neseniai diplomuotą architektą V. Landsbergį-Žemkalnį užsakė naują projektą. Kaip sužinome iš architektūrologo Evaldo Vilkončiaus straipsnio „Apie inžinieriaus Marijono Stanevičiaus kūrybą Panevėžyje“ (Senvagė, 2023, Nr. 2), šis inžinierius medinius gyvenamuosius namus projektavo būtent paprastos, netgi šabloniškos išvaizdos.

Lietuvos literatūros ir meno archyve pavyko rasti ir V. Landsbergio-Žemkalnio parengtą K. Slieko gyvenamojo namo projekto eskizą. Iš jo matyti, kad architektas 2-jų aukštų medinį namą Panevėžio gydytojui projektavo jau išskirtinės išvaizdos su terasa ir balkonu namo gale, su pagrindinio įėjimo stilingu prieangiu ir balkonu virš jo. Gaila tik, kad šių fasado akcentų, statant namą arba paskui, buvo atsisakyta. Namo gale projektuota terasa užstatyta, o virš jos įrengtas balkonas vėliau apdengtas. Taip pat neliko prieangio ir balkono virš jo bei pakeista įėjimo vieta. Panašu, kad šis namas jau iškart buvo aptinkuotas ir, kaip buvo projektuota, lentelėmis nebuvo apkaltas.

Dar Lietuvos literatūros ir meno archyve saugomuose V. Landsbergio-Žemkalnio 1970 metais sudarytuose projektų sąrašuose apie šio architekto Panevėžyje suprojektuotą gyvenamąjį namą buvo rasti platesni, nei monografijoje buvo skelbti, duomenys. Čia nurodyta: „Dr. [Daktaro] Slėko 2 a. [aukštų] g. [gyvenamasis] n. [namas] Panevėžyje Kranto gatvėje – 1928“. Tapo aišku, kad architektas, savo projektų sąrašus rengęs po daug metų, visko gerai neprisiminė ir nepasitikslinęs, vietoj dr. K. Slieko įrašė dr. Slėką, o namo statybos vietą nurodė Kranto gatvėje, kur K. Sliekas gyveno.

1928 metais pastačius namą, gydytojas K. Sliekas 1929 m. gruodžio 16 d. mirė. Likusi našle jo žmona S. Sliekienė butą šiame name išnuomojo žymiam panevėžiečių gydytojui Šachneliui Merui, žydų ligoninės vedėjui. Netrukus 1930 m. kovo 26 d. ir jam mirus, Panevėžio miesto savivaldybė gatvę, kurioje Š. Meras gyveno, pavadino jo vardu. Po karo buvęs K. Slieko namas sovietinės valdžios buvo nacionalizuotas ir kaipo bešeimininkinis pervestas į vietos tarybos municipalinį fondą. Kaip matyti iš Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filiale saugomo Nacionalizuotų trobesių registracijos žurnalo, prieš karą šio namo savininku buvo Beras Levinas, Panevėžio žydų liaudies banko direktorius.

Apibendrinant atliktą tyrimą

Jau beveik prieš 100 metų statytas ir iki mūsų dienų išlikęs 2-jų aukštų gyvenamasis namas Š. Mero g. 8 yra reikšmingas keliais aspektais: mena žymių Panevėžio gydytojų K. Slieko ir Š. Mero atminimą bei buvo suprojektuotas garsaus lietuvių architekto V. Landsbergio-Žemkalnio. 1926 metais architektūros mokslus baigęs Romoje ir greitai spėjęs išpopuliarėti visoje Lietuvoje, jis Kaune bei kituose miestuose ir miesteliuose sukūrė daug įsimintinų įvairios paskirties pastatų. Panevėžyje išaiškintas pagal jo projektą 1928 metais pastatytas gydytojo K. Slieko namas yra vienas pirmųjų V. Landsbergio-Žemkalnio suprojektuotų gyvenamųjų namų ir pats pirmasis pastatytas provincijoje. Beje, jis yra ir pats pirmasis iš trijų šio architekto sukurtų pastatų Panevėžyje.

Tik senojo ligoninės pastato, kurio vieną jo korpusų suprojektavo Romanas Steikūnas, o kitą – Vytautas Landsbergis-Žemkalnis, jau nebėra. 1985 metais statant devynaukštį ligoninės korpusą, jis buvo nugriautas. V. Landsbergio-Žemkalnio suprojektuotas mergaičių gimnazijos pastatas išlikęs ir jame įsikūrusi vidurinė mokykla, o dabar vėl gimnazija, pavadinta architekto vardu.

Nuotraukoje – buvęs gydytojo Kazimiero Slieko namas Š. Mero g. 8. Sauliaus Saladūno nuotrauka.

Dokumentai:
1. K. Slieko gyvenamojo namo Panevėžyje projekto eskizas. Architektas V. Landsbergis-Žemkalnis. 1928 m. Lietuvos literatūros ir meno archyvas. F. 81, ap. 1, b. 667, l. 7
2. K. Slieko laiškas V. Landsbergiui-Žemkalniui. 1928 m. gegužės 20 d. Lietuvos literatūros ir meno archyvas. F. 81, ap. 1, b. 363, l. 1
3. K. Slieko laiškas V. Landsbergiui-Žemkalniui. 1928 m. gegužės 31 d. Lietuvos literatūros ir meno archyvas. F. 81, ap. 1, b. 363, l. 2
4. K. Slieko laiškas V. Landsbergiui-Žemkalniui. 1928 m. birželio 30 d. Lietuvos literatūros ir meno archyvas. F. 81, ap. 1, b. 363, l. 3

Leonas Kaziukonis

Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros (AINA) rubrikos „Archyvų dokumentai byloja“ straipsnis