Nuo 1940 m. spalio 31 d. Vilniuje, Kaune, Šiauliuose ir Panevėžyje sovietinė valdžia pradėjo nacionalizuoti gyvenamuosius namus, kurių plotas buvo didesnis kaip 220 m2, kituose miestuose ir gyvenvietėse – 170 m2, taip pat namus, turinčius istorinę ar meninę vertę, arba kuriuose veikė valstybės įstaigos, taip pat privačius kino teatrus, viešbučius su daugiau kaip 10 kambarių […]
Autorių archyvas: Emilija Juškienė
Jau 65 metus vanduo Panevėžyje tiekiamas centralizuotai
Šiuolaikinis vandentiekis – tai inžinerinių įrenginių sistema, centralizuotai vandeniu aprūpinanti miestą, gyvenvietę ar kokį nors kitą objektą. Ją sudaro vandens ėmimo iš natūralaus vandens šaltinio įrenginys, vandens kokybės gerinimo įranga, siurblinė, vandens laikymo rezervuarai ar bokštai, vamzdynai – vandentiekio tinklas, kuriuo vanduo atiteka. Skiriamas komunalinis (tiekia geriamąjį vandenį) ir pramoninis (tiekia vandenį gamybinėms reikmėms) vandentiekis. […]
Turto nacionalizavimas Panevėžyje 1940–1941 m.
Sovietų Sąjungai 1940 m. okupavus Lietuvą, prasidėjo nacionalizacija – privačios nuosavybės (žemės, fabrikų, bankų, transporto priemonių, gyvenamųjų namų ir kt.) valstybinimas. Nuo 1940 m. spalio 31 d. Vilniuje, Kaune, Šiauliuose ir Panevėžyje pradėti nacionalizuoti gyvenamieji namai, kurių plotas buvo didesnis kaip 220 m2, kituose miestuose ir gyvenvietėse – 170 m2, taip pat namai, turintys istorinę […]
Panevėžio valdžios pastangos sustabdyti dizenterijos plitimą
Žmonijos istorijoje būta nemažai baisių infekcinių ligų, kurios nusinešė daug žmonių gyvybių. Išradus atitinkamus skiepus ar vaistus šioms ligoms gydyti, daug kas pasikeitė. XX a. 5 deš. pradžioje kai kuriose Europos šalyse, taip pat ir Lietuvoje ėmė plisti infekcinė liga – dizenterija, kuri buvo ypač pavojinga mažiems vaikams bei pagyvenusiems žmonėms. Ši liga dažniausiai plito […]
Panevėžio miesto valdžios siekis išplėsti valdymo aparatą 1941 m.
1940 m. Sovietų Sąjungai okupavus ir aneksavus Lietuvos valstybę, pradėta griauti jos politinę, socialinę, ūkinę bei kultūrinę sanklodą. Imtos naikinti tautos tradicinės dvasinės vertybės, priverstinai pradėta diegti komunistinę pasaulėžiūrą ir ideologiją. Lietuvos SSR Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo 1940 m. lapkričio 12 d. įsaku pagal Sovietų Sąjungos pavyzdį buvo pertvarkyta vietos valdžia – paleistos savivaldybės, paskirti miestų, […]
Miesto tvarkymo subtilybės XX a. 4–5 dešimtmečių sandūroje
Tyrinėtojai teigia, jog centralizuotai vandentiekis ir nuotekų šalinimo įrenginiai Panevėžio mieste pradėti įrenginėti tik XX a. 4 dešimtmečio viduryje. Darbai judėjo gana lėtai ir tik retas net turtingesnis miestietis savo bute turėjo patogumus. 1941 m. balandžio 16 d. Panevėžio m. valdžia nagrinėjo miesto tvarkos, švaros ir sanitarijos klausimus. Aptarta, kaip turi būti tvarkomos gatvės, aikštės […]
Kai miestiečiai privalėjo laistyti dulkėtas gatves
1941 m. balandžio 16 d. Panevėžio m. valdžia nagrinėjo miesto tvarkos ir švaros klausimus. Aptarta, kaip turi būti tvarkomos gatvės, aikštės ir šaligatviai, valomi kiemai ir namų stogai, prižiūrimi šuliniai, kaip palaikyti laiptų bei viešo naudojimo įrenginių švarą, taip pat gatvėse, viešuosiuose soduose, kiemuose. Neliko nepastebėti ir miestui ypač aktualūs sanitarijos ir asenizacijos (nuotekų išvežimas, […]
Moteris tarpukariu: idealizuotas motinos paveikslas ir kasdienybė
Lietuvoje imta minėti Motinos diena Motinos diena, oficialiai pradėta minėti nuo 1929 metų. Dar 1928 m. Kaune vykusioje Moterų konferencijoje buvo pasiūlyta pastatyti paminklą lietuvei motinai. Tais pačiais metais motinai buvo skirtas penktasis žurnalo „Moteris“ numeris. Tradicijos pirmąjį gegužės sekmadienį švęsti Motinos dieną iniciatore galime laikyti tuometinę Katalikių moterų draugiją. Jos pastangomis 1929 m. kovo […]
Kada Panevėžyje panaikintas Laisvės aikštėje veikęs turgus?
Miesto turgavietė – tai seniausia prekybos vieta, viešoji erdvė, kur nuo seno galiojo savitos taisyklės, vykdavo įvairios derybos ir sandoriai. Turgaus aikštė visuomet būdavo miesto gyvenimo ašis. Čia suvažiuodavo ūkininkai iš artimesnių ir tolimesnių apylinkių, susitikdavo „miestas ir kaimas“. Iki XX a. 5 deš. Lietuvos ūkininkai turguose savo prekes siūlydavo tiesiai iš vežimų, perpardavinėtojai statydavosi […]
Kas jis – Stanislovas Kerbedis, kurio vardu pavadinta gatvė Panevėžyje?
Žymus inžinierius, tiltų ir hidrotechninių įrenginių projektuotojas S. Kerbedis gimė 1810 m. kovo 9 d. Naudvario dvare (tuomet – Naujamiesčio valsčius, Panevėžio apskritis). Šiandien Naudvario dvaro sodyba yra įrašyta į Lietuvos kultūros vertybių registrą ir saugoma valstybės, o viena iš Panevėžio miesto gatvių 1989 m. vasario 13 d. pavadinta Stanislovo Kerbedžio vardu. Gatvė garsaus tiltų […]
Kas jis – Stanislovas Kerbedis, kurio vardu pavadinta gatvė Panevėžyje?
Žymus inžinierius, tiltų ir hidrotechninių įrenginių projektuotojas S. Kerbedis gimė 1810 m. kovo 9 d. Naudvario dvare (tuomet – Naujamiesčio valsčius, Panevėžio apskritis). Šiandien Naudvario dvaro sodyba yra įrašyta į Lietuvos kultūros vertybių registrą ir saugoma valstybės, o viena iš Panevėžio miesto gatvių 1989 m. vasario 13 d. pavadinta Stanislovo Kerbedžio vardu. Gatvė garsaus tiltų […]
Kas jis – Stanislovas Kerbedis, kurio vardu pavadinta gatvė Panevėžyje?
Žymus inžinierius, tiltų ir hidrotechninių įrenginių projektuotojas S. Kerbedis gimė 1810 m. kovo 9 d. Naudvario dvare (tuomet – Naujamiesčio valsčius, Panevėžio apskritis). Šiandien Naudvario dvaro sodyba yra įrašyta į Lietuvos kultūros vertybių registrą ir saugoma valstybės, o viena iš Panevėžio miesto gatvių 1989 m. vasario 13 d. pavadinta Stanislovo Kerbedžio vardu. Gatvė garsaus tiltų […]
Kas jis – Stanislovas Kerbedis, kurio vardu pavadinta gatvė Panevėžyje?
Žymus inžinierius, tiltų ir hidrotechninių įrenginių projektuotojas S. Kerbedis gimė 1810 m. kovo 9 d. Naudvario dvare (tuomet – Naujamiesčio valsčius, Panevėžio apskritis). Šiandien Naudvario dvaro sodyba yra įrašyta į Lietuvos kultūros vertybių registrą ir saugoma valstybės, o viena iš Panevėžio miesto gatvių 1989 m. vasario 13 d. pavadinta Stanislovo Kerbedžio vardu. Gatvė garsaus tiltų […]
Kas jis – Stanislovas Kerbedis, kurio vardu pavadinta gatvė Panevėžyje?
Žymus inžinierius, tiltų ir hidrotechninių įrenginių projektuotojas S. Kerbedis gimė 1810 m. kovo 9 d. Naudvario dvare (tuomet – Naujamiesčio valsčius, Panevėžio apskritis). Šiandien Naudvario dvaro sodyba yra įrašyta į Lietuvos kultūros vertybių registrą ir saugoma valstybės, o viena iš Panevėžio miesto gatvių 1989 m. vasario 13 d. pavadinta Stanislovo Kerbedžio vardu. Gatvė garsaus tiltų […]
Visuomenės modernėjimo ženklai tarpukario Panevėžyje (IV)
Vienas iš šaltinių, atskleidžiančių modernėjančios tarpukario Lietuvos visuomenės gyvenimą, mažai pažįstamus jos savitus bruožus, gali būti ir reklaminiai skelbimai tuometinėje spaudoje. Nedidelėje brošiūrėlėje „Panevėžio informacinis kalendorius su radijo stočių lentele 1940 metams“, išleistoje Panevėžyje 1940 m., reklaminių skelbimų gausu. Jie atspindi to meto panevėžiečių gyvenimo būdą, poreikius: kaip buvo plėtojami verslai, kokia gausi buvo vietinės […]
Visuomenės modernėjimo ženklai tarpukario Panevėžyje (III)
Vienas iš šaltinių, atskleidžiančių modernėjusios tarpukario Lietuvos visuomenės gyvenimą, mažai žinomus jos savitus bruožus, gali būti ir reklaminiai skelbimai tuometinėje spaudoje. Nedidelėje brošiūrėlėje „Panevėžio informacinis kalendorius su radijo stočių lentele 1940 metams“, išleistoje Panevėžyje 1940 m., reklaminių skelbimų gausu. Jie atspindi to meto panevėžiečių gyvenimo būdą, poreikius: kaip buvo plėtojami verslai, kokia gausi buvo vietinės […]
Visuomenės modernėjimo ženklai tarpukario Panevėžyje (II)
Tarpukariu savo valstybę atkūrusi Lietuva sugebėjo šalies ūkį iš gilaus šimtmečius trukusio atsilikimo vos tik per vienos kartos gyvenimą pakelti į kone europinį lygmenį. Buvo įrodyta, kad Lietuvos ekonomika gali sėkmingai funkcionuoti bei sparčiai kilti ir be sąsajų su Rusijos rinka bei jos žaliavomis. Pradėjus naudoti elektros motorus, visiškai pasikeitė fabrikų ir gamyklų cechai. Vienas […]
Visuomenės modernėjimo ženklai tarpukario Panevėžyje (I)
Vienas iš šaltinių, atskleidžiančių tarpukario Lietuvos modernėjančios visuomenės savitumą bei mažai žinomus jos bruožus, gali būti ir reklama, skelbta tuometinėje spaudoje. Panevėžio kraštotyros muziejaus Knygų rinkinyje saugomoje 1940 m. Panevėžyje išleistoje brošiūroje „Panevėžio informacinis kalendorius su radijo stočių lentele 1940 metams“ galima rasti nemažai reklaminių skelbimų. Štai Panevėžyje, Agronomijos (dab. – Marijonų) gatvėje 3A veikusio […]
Savanorių aikštės istorija
Įdomi dabartinės Savanorių aikštės ir jos prieigų Panevėžyje istorija. Ją galima padalinti į keletą ryškesnių aikštės gyvavimo etapų. Carinės Rusijos okupacijos metais ši vietovė buvo vadinama Slabotke, čia stovėjo daug skurdžių medinių namelių. Per Pirmąjį pasaulinį karą beveik visas kvartalas sudegė. Tarpukariu Slabodke vadinta miesto dalis buvo tvarkoma, pastatyta naujų pastatų. Dabartinės Savanorių aikštės vietoje […]
Transportas Panevėžio miesto gatvėse XX a. 8 deš.
Praeito amžiaus antroje pusėje Panevėžio miestas sparčiai plėtėsi, buvo statomos pramonės įmonės, daugėjo gyventojų. Didėjo ir transporto srautai miesto gatvėse. Dažniausiai čia buvo galima išvysti krovininį transportą, maršrutinius miesto autobusus, taksi ir privačius gyventojų lengvuosius automobilius. 1971 m. paskaičiuota, kad pagrindinėmis Panevėžio miesto gatvėmis ir sankryžomis per 14–15 valandų pravažiuoja nuo 12 iki 15 tūkst. […]
Berčiūnų kurorto istorijos tyrinėjimai
Kodėl tarpukariu Panevėžio miesto gyventojai Berčiūnus pasirinko kaip poilsio vietą, o turtingesnieji čia statėsi vilas? Koks likimas šią vietovę ištiko nacių okupacijos metais? Kaip sovietmečiu privačios vilos tapo miesto valdžios nuosavybe ir buvo perduotos pionierių stovykloms įrengti? Kas buvo likę iš Berčiūnų kurorto Sąjūdžio metais, Lietuvai atgavus nepriklausomybę? Apie tai dar 1991 m. medžiagą rinko, […]
Viešoji Panevėžio miesto pirtis Pirties gatvėje
Panevėžyje nuo seno veikė viešosios pirtys, kuriose miestiečiai galėjo praustis. Dar 1936 m. miesto valdžia, sudarydama ateinančių metų planus paminėjo, kad miestui labai reikia naujos pirties, nes senoji, pastatyta prieš 100 metų, jau netinkama naudoti. Ji nebeatitiko higienos reikalavimų, net manyta, kad dėl šios pirties mieste plinta ligos. Sanitarijos specialistai jau seniai siūlė senąją pirtį […]
Panevėžiečiai į Palangą skrisdavo lėktuvu
Aerodromai Panevėžio m. prieigose sovietmečiu Sovietmečiu Panevėžio pašonėje veikė karinis (Pajuostyje) ir civilinis (Stetiškių k.) aerodromai. Karinį aerodromą, įrengtą dar tarpukariu, sovietai užėmė baigiantis Antrajam pasauliniam karui. Čia buvo dislokuotas bombonešių aviacijos pulkas (vėliau reorganizuotas į karinės transporto aviacijos). Šį aerodromą nuolat gaubė slaptumo skraistė. Sovietų karo lakūnai iš jo išsikraustė 1992 m. Civilinis aerodromas […]
Viešbutis „Rambynas“ Panevėžyje
Panevėžio miestą ilgą laiką garsino viešbutis „Rambynas“, įsikūręs Respublikos gatvėje. Įdomi jo istorija. Tarpukariu minėtą pastatą nusipirko ir jame apsigyveno iš Amerikos grįžusio Rapolo Žitkaus (garsaus fotografo Jono Žitkaus (Žitkevičiaus) brolio) šeima. Vėliau R. Žitkus šiame name įkūrė viešbutį. 1940 m. sovietams okupavus Lietuvą, namas nacionalizuotas. Nors dar kurį laiką pirmame aukšte leista gyventi namo savininko […]