Viena iš senesnių Panevėžio aikščių – būsimoji Vytauto, vėliau Nepriklausomybės aikštė, minima jau XVIII amžiuje. Jos istorija susijusi su vienuolių pijorų atvykimu 1727 metais. Tai buvo viena iš dviejų Panevėžio aikščių. Tuo metu ji buvo vadinama Cerkvės aikšte. Čia gana dažnai vykdavo carinės Rusijos armijos paradai, o taip pat – vietinių karinių dalinių pratybos. Dalis aikštės cariniais laikais buvo skiriama ir turgui. Vyko prekyba arkliais.

Kaizerinės Vokietijos okupacijos metais aikštėje buvo laikomi rusų karo belaisviai. Atkūrus Nepriklausomą Lietuvos valstybę, ši aikštė pradėta vadinti Vytauto aikšte. 1923 m. balandžio 24 d. Miškų technikų mokyklos suorganizuota medelių sodinimo akcija. Medeliai sodinti Vytauto aikštėje ir prie katalikų kapinių. 1925 m. Lietuvai pagrąžinti draugijos iniciatyva Vytauto aikštėje Panevėžyje pasodintas „Aušros“ laikraščiui skirtas medis – uosis. Renginys prasidėjo pamaldomis Švč. Trejybės bažnyčioje. Labai gražų pamokslą gausiai susirinkusiems pasakė Panevėžio valstybinės gimnazijos mokytojas Julijonas Lindė-Dobilas. Jis apžvelgė Lietuvos istoriją ir ypatingai nušvietė „Aušros“ laikraščio reikšmę Lietuvos išsivadavimo istorijoje. Po pamaldų renginiai vyko Vytauto aikštėje. Jų metu kalbėjo muzikas Vladas Paulauskas. Po kalbų „Lietuvai pagražinti draugijos“ Panevėžio skyriaus nariai ir kiti miestelėnai pasodino gražų uosį. Pasodintas medelis aptvertas dailia tvorele. Šioje aikštėje buvo pagerbti ir 4 pėstininkų Lietuvos Karaliaus Mindaugo pulko kariai. 1925 m. gegužės 19 d. pašventinta paminklinė lenta Šv. Trejybės bažnyčioje.

1927 m. liepos 9 d. Šv. Trejybės bažnyčia perduota vienuoliams marijonams. 1928 m. rugpjūčio 5 d. Šv. Kazimiero paveikslas pašventintas jau Marijonų bažnyčioje. 1928 m. gegužės 15 d. Panevėžyje, Vytauto aikštėje pašventintas „Pavasario“ Regiono kryžius. 1930 m. buvo tvarkoma marijonų bažnyčia ir nuimamos rusiškos cerkvės liekanos – burbolės, nugriaunami priešakyje pristatyti 3 frontonėliai. Bokštas baigtas tvarkyti. 1931 m. visas plotas prie Marijonų bažnyčios apsodintas medeliais ir paverstas parku.

1932 m. susikūrė marijonų bažnyčios choras. Vadovas B. Špakauskas.

1927 m. gegužės 5 d. „Panevėžio balsas“ rašė, kad Vytauto aikštėje žaidžiamas futbolas. Vėlesniais metais Panevėžyje atsirado ir Vytauto gatvė. 1929 m. spalio 22 d. Skaistakalnio parkas pavadintas Vytauto vardu. Didysis Lietuvos kunigaikštis Panevėžyje buvo gerbiamas. Mieste buvusios Vytauto gatvė ir Vytauto aikštė kėlė gyventojams painiavą. Minint Panevėžio miesto išvadavimo nuo bolševikų 15 metų sukaktį, kai kurios gatvės ir aikštės pervadintos su Nepriklausomybe susijusiais simboliniais pavadinimais. 1934 m. vasario 11 d. Vytauto aikštė pavadinta Nepriklausomybės aikšte. Čia buvo mokinių ir karių mėgstama Švč. Trejybės bažnyčia.

Aikštės teritorija ilgą laiką buvo nesutvarkyta – kaip rašė tuometinė spauda, esant didesniam vėjui po aikštę buvo nešiojamas smėlis. Kartais čia vaikai spardydavo kamuolį. 1930 m. bažnyčios rektoriaus Jurgio Tilvyčio pastangomis Švč. Trejybės bažnyčia pilnai pertvarkyta kaip katalikų bažnyčia. 1936 m. marijonų bažnyčia dažoma iš vidaus. Dažymo darbus atliko dailininkas Kazlauskas, dekoravimo menininkas Kulakauskas. 1937 m. kunigo S. Mažeikos rūpesčiu iš pagrindų tvarkoma Marijonų bažnyčia. Tvarkoma krosnis, bažnyčios vidus, vargonai. 1939 m. sausio 7 d. spauda rašė, kad 4 pėstininkų karaliaus Mindaugo pulkas minėjo savo 20 metų sukaktį. Šia proga Nepriklausomybės aikštėje vyko paradas.

1939 m. spalio 11 d. Nepriklausomybės aikštėje įvyko didelis visuomeninių organizacijų mitingas Vilniaus atgavimo proga. Renginyje kalbėjo pašto viršininkas Jonas Bielinis, taip pat Pedagoginio instituto direktorius Mečys Mačernis. 1939 m. kovo 14 d. Panevėžio savivaldybė sprendimu aplink Šv. Trejybės bažnyčios šventorių pakloti cementiniai takai.

1940–1944 m. vienus okupantus keičia kiti. 1944 m. liepos 21–22 d. besitraukdami vokiečiai susprogdino Panevėžio kareivines. 1944 m. vėl sugrįžo okupacinė Raudonoji armija. 1948 m. vasario 20 d. Nepriklausomybės aikštė pavadinta Komjaunimo aikšte. 1949 m. katalikų bažnyčia atimta iš tikinčiųjų. Iš pradžių ji buvo paversta sandėliu. Apie 1969 m. Šv. Trejybės bažnyčia perduota Kultūros skyriui. Iš pradžių įsikūrė šokių salė. Apie 1973 m. tapo parodų rūmais. 1979 m. šioje aikštėje atidarytas kino teatras „Versmė“.

1989 m. rugpjūčio 28 d. Panevėžio miesto liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu Komjaunimo aikštei grąžinamas Nepriklausomybės aikštės pavadinimas.

1990 m. kovo 11 d. Lietuva vėl tapo nepriklausoma valstybe. 1990 m. Nepriklausomybės aikštėje pastatyta pieta „Atgimusiai tautai“. Skulptorius Juozas Lebednykas. 2001 m. birželio 24 d. atidengtas paminklas J. Variakojui. 2001 m. spalio 21 d. – paminklas genocido aukoms. Architektas A. Šironas. 2002 m. atidengtas paminklas skirtas krikščionybės 2000 metinėms ir Panevėžio miesto 500 metų jubiliejui. Skulptorius A. Pajuodis.

Nuotraukos:
1. Cerkvės aikštė. XX a. pradžia.
2. 4 pėstininkų Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko kariai Vytauto aikštėje. XX a. 4 deš.
3. Komjaunimo aikštė sovietiniais laikais.

Donatas Pilkauskas
Panevėžio kraštotyros muziejaus vyresnysis muziejininkas

Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros (AINA) projekto „Panevėžio istorijos puslapiai“ straipsnis.
Projekto rėmėjas – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas