A. Jakšto prospektas kelis kartus keitė pavadinimą. Šis prospektas vėliau vadintas ir gatve, ir alėja. Tai buvo viena iš naujesnių Panevėžio miesto gatvių. Dar 1933 m. birželio 14 d. gautas  leidimas žinomo panevėžiečio Petro Būtėno namo statybai. Tuo metu nurodomas adresas Naujas bulvaras. Vėliau jis tapo A. Jakšto prospektu.

1934 m. vasario 6 d. Panevėžio miesto savivaldybės sprendimu naujai suprojektuota gatvė pavadinama A. Jakšto prospektu. Greitai šis prospektas tapo vienu gražiausių Panevėžyje. Tai buvo krantinė iki apskrities ligoninės. Prospektas pavadintas tikrai tuo metu garsaus Lietuvoje žmogaus vardu.

Aleksandras Dambrauskas-Jakštas buvo vienas labiausiai išsilavinusių to meto kunigų. 1888 m. baigė Peterburgo dvasinę akademiją. 1888 m. birželio 29 d. įšventintas kunigu. Tais pačiais metais paskirtas į Panevėžio realinę mokyklą kapelionu. Apsigyveno Stoties gatvėje netoli pačios realinės mokyklos. Tik, deja, realinėje mokykloje išbuvo neilgai. Šioje mokykloje vyravo Rusijos carą ir pravoslavų tikybą garbinanti dvasia. A. Dambrauskas neįtiko carinei valdžiai, nes ragino mokinius eiti į katalikų bažnyčią, o ne cerkvę. Už tai 1889 m. jis ištremtas į Kretingos vienuolyną, o išbuvęs ten 3 mėnesius – į Rusijos Naugardo guberniją.

1935 m. A. Jakšto prospektas turėjo tik žvyro takelį žmonėms vaikščioti, nebuvo šaligatvio. Važiuojantieji galėjo užvažiuoti ant praeivių. Pirmi metai buvo nelengvi. 1935 m. buvo vežamos velėnos ant pėsčiųjų takų krantinėms velėnuoti. Pėstieji tiesiog nebeturėjo kur praeiti. Šie nesklandumai gana greitai pradėti spręsti. 1935 m. prospektas pagal Nevėžio upę apsodintas medeliais. 1937 m. Jakšto prospektas išgrįstas cementinėmis plytomis, pravestas iki Puzino gatvės lieptų. 1937 m. sutvarkyta dešinioji, o 1939 m. ir kairioji A. Jakšto prospekto krantinė. 1939 m. sausio 23 d. pradėti Nevėžio upės tiesinimo darbai. Darbai pradėti ties apskrities ligonine. Iš pradžių supilamas pylimas, vėliau tvarkomos krantinės ir upės vaga.

1939 m. A. Jakšto prospekte pradėta naujos pradinės mokyklos statyba. Į 1940 m. pastatytus pradžios mokyklų rūmus buvo perkeltos 2 ir 7 pradinės mokyklos, kurios neturėjo savo patalpų. Pastatyta 15 komplektų mokykla. Ši mokykla išlikusi iki šių dienų ir sėkmingai auklėja jaunąją kartą. Dabar ji jau nebėra pradinė mokykla. Dabartiniu metu tai Liepų alėjos pastatas.

A. Jakšto prospektas Panevėžyje pagarsėjo savo akacijų alėja. Deja, visos akacijos iššalo per 1940 m. šaltą žiemą.

Kita tikrai didelė statyba – tai Panevėžio apskrities rūmų statyba. Statyti buvo planuota 1937 m., vėliau 1938 m., bet pradėta statyti tik 1939 metais. Buvo planuojama, kad pastatas užims 7 000 m². Buvo planuota ten įkelti apskrities administracijos darbuotojus ir apskrities pavaldume esančias įstaigas. Statyba pagal pirminius planus turėjo kainuoti 350 tūkst. litų. Statybą vykdė Judelevičiaus ir Gurvičiaus firma. Statyba vykdyta pagal statybos inžinieriaus Petro Lelio projektą.

Petras Lelis buvo garsus inžinierius ir architektas, gimęs 1904 m. Skaistgiriuose. Jo tėvai – Anelė ir Ignas Leliai. Šeimoje augo 11 vaikų. 4 vaikai vėliau baigė aukštuosius mokslus. Petras iš pradžių mokėsi pas kaimo daraktorių, vėliau Spirakių ir Skaistgirių pradžios mokyklose. Baigęs pradžios mokyklą, įstojo į Panevėžio valstybinę gimnaziją. Jos nebaigęs, išvyko į Dotnuvos technikumą. Baigęs technikumą, įgijo kultūrtechniko specialybę. Jau dirbdamas toliau studijavo Kauno universiteto Technikos fakultete. 1928 m. išvyko mokytis į Prancūziją. Ten mokėsi statybos inžinieriaus ir architekto specialybės. Mokslus Prancūzijoje baigė 1930 metais. 1937 m. pradėjo dirbti Panevėžio apskrities inžinieriumi. Juo dirbo iki 1940 metų. 1944 m. pasitraukė į Vakarus ir nuo 1948 m. gyveno Kanadoje. Panevėžio apskrities savivaldybės rūmų projektas — vienas iš sėkmingiausių jo darbų.

Statyba baigta jau sovietiniais metais. 1940 m. birželį dar buvo vykdomi vidaus apdailos darbai. Neužilgo čia įsikūrė sovietinės įstaigos.

Nacių okupacijos metais šiame pastate įsikūrė Panevėžio apygardos komisaras Valteris Noimas. Tai buvo aukščiausias vokiečių valdžios pareigūnas Panevėžio mieste. Panevėžio apygarda jungė 6 apskritis. Panevėžys tapo apygardos centru, o centro būstinė buvo A. Jakšto prospekte. Jis čia išbuvo iki 1944 m. vidurio. Nacių okupaciją pakeitė sovietinė okupacija. Pagal 1944–1947 m. trobesių registracijos žurnalą A. Jakšto prospekte buvo sovietinis saugumas. Sovietiniais metais čia buvo Panevėžio rajono vykdomasis komitetas. Vėlesniais metais, išsikėlus Rajono vykdomajam komitetui, čia įsikūrė Panevėžio rajono poliklinika. Dabartiniu metu šiame pastate taip pat yra ši medicinos įstaiga.

Po 1944 m. kariai, mirę ligoninėje, buvo laidojami A. Jakšto prospekte. 1946 m. liepos 30 d. Panevėžio miesto vykdomasis komitetas nusprendė pastatyti paminklą. 1947 m. Pergalės dienos proga paminklas atidengtas. 1950 m. į karių kapines atkeltas paminklas iš A. Jakšto prospekto. 1970 m. iš A. Jakšto prospekto perkelti sovietinių  karių kapai į tuometinę Andrianovo gatvę. 1975 m. ten pastatytas Vildžiūnaitės paminklas.

1950 m. liepos 18 d. A. Jakšto prospektas pavadinamas Liepos 21-osios vardu. Vėliau pervadintas Draugystės alėja.

1952 m. pabaigoje jau Liepos 21-osios gatvėje pastatytas J. Stalino paminklas. Jis stovėjo pagal nepilnai patvirtintus atsiminimus iki 1961 m. rudens.

1990 m. rugpjūčio 13 d. Draugystės alėja pavadinta A. Jakšto gatve. Vėl sugrįžo senasis pavadinimas.

Nuotraukos:
1. A. Jakšto prospektas 1937 m.
2. Petro Būtėno namo statyba A. Jakšto prospekte. XX a. 4 deš.

Donatas Pilkauskas
Panevėžio kraštotyros muziejaus vyresnysis muziejininkas

Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros (AINA) projekto „Panevėžio istorijos puslapiai“ straipsnis.
Projekto rėmėjas – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas