1853 m. Kaune Vislicio įsteigtas pirmasis muilo fabrikas Lietuvoje. Vėliau atsirado daugiau muilo dirbtuvių ir fabrikų. Įsisteigus muilo sindikatui, labai pakilo muilo kainos. Muilo kokybė pablogėjo, o muilo gabaliuko kiekis sumažėjo. Tada „Pieno centro“, „Lietūkio“ ir Panevėžio „Maisto“ iniciatyva suorganizuota „Lietuvos muilo“ bendrovė, kurios steigiamasis susirinkimas įvyko 1933 m. sausio 2 dieną. Į valdybą išrinkti J. Lapėnas, T. Chodakauskas, P. Dagys, V. Meilus ir J. Gasiūnas. Jie sukūrė bendrovę „Chemikalas“, kuri Panevėžyje įsteigė muilo fabriką.

Fabrikui vieta parinkta Panevėžyje, nes čia buvo likę didelės mūrinės skerdyklos patalpos. Patalpos suremontuotos ir pritaikytos muilo gamybai. Dar neatidarius fabriko „Panevėžio balsas“ rašė, kad jo direktoriumi bus paskirtas žemės ūkio draugijos pirmininkas agronomas Gasiūnas. Pagal pirmas prognozes buvo rašoma, kad fabrike dirbs 12 darbininkų. Visgi direktoriumi buvo paskirtas Aleksandras Šalūga.

1933 m. kovo 1 d. pradėta muilo gamyba su vienu katilu ir per dieną buvo pagaminama 3 000 kilogramų muilo. Iš pradžių buvo gaminamas skalbiamasis muilas „Skalbėja“. Jo kaina 90 centų. Vėliau pradėtas gaminti tualetinis muilas „Gražuolė“. Jis kainavo 50 centų. Padirbėjus mėnesį paaiškėjo, kad vieno katilo neužtenka. Pastatytas kitas 3 500 kilogramų talpos katilas. Po dviejų mėnesių pastatytas trečias 3 000 kilogramų talpos katilas. Dirbant trims katilams per dieną buvo pagaminama 14 600 kilogramų muilo. Be plačiai žinomo skalbiamojo muilo „Skalbėja“ ir tualetinio muilo „Gražuolė“ pradėtas gaminti ir dar vienas tualetinis muilas, kuris rinkoje pasirodė 1933 m.

Panevėžio fabrikas muilą ėmė pardavinėti 30 proc. pigiau ir tada suiro sindikatas. Kiti privatūs fabrikai taip pat turėjo muilą pardavinėti pigiau. Muilo virimo meistru iš pradžių dirbo iš Latvijos atsivežtas rusas Borisas Slavoliubovas. Tik 1935 m. jį pakeitė chemikas V. Zelčius.

Dar 1933 m. kariuomenė užsakė pagaminti 72 tūkst. kilogramų marmuro spalvos muilo. Fabrikas palaikė ir lietuvišką pramonę, nes riebalus ėmė iš Panevėžio „Maisto“, aliejų – iš „Ringuvos“ fabriko. Pirmais metais fabrikas dirbo nuostolingai. Antrais metais nuostolius išlygino. O trečius metus jau baigė su pelnu. 1934 m. pradėtas gaminti „Margas kokosinis“ muilas. Jį noriai pirko ūkininkai. Po keturių mėnesių pasirodė smulkios muilo dirbtuvės gaminamas panašus muilas. Dėl to nusivylę pirkėjai beveik nustojo pirkti šios rūšies fabriko gaminamą muilą. Fabrikas patyrė nemažų nuostolių. Muilo fabrikas iškėlė bylą klastotojui A. Cionui, kuris turėjo muilo dirbtuvę. Teismas išnagrinėjęs bylą, A. Cionui skyrė 1 000 litų baudą. A. Cionas įpareigotas išimti iš apyvartos suklastotą muilą ir jo nebegaminti. 1935 m. sausio 25 d. įmonė pabrangino muilo gaminius 5–10 centų, nes labai pabrango žaliavos iš užsienio.

1935 m. muilo fabrike įkurta laboratorija. Jai vadovauti pakviestas chemikas M. Lukoševičius. 1935 m. dvi dėžės bandomojo muilo išsiųstos į Italiją. Buvo ieškoma rinkų muilo eksportui. 1935 m. nauju direktoriumi paskirtas V. Zelčius, baigęs Vytauto Didžiojo universitetą Kaune. Dvejus metus jis dirbo panašiame fabrike Belgijoje. Tuo metu fabrike dirbo 30 darbininkų. Jiems įrengta gera valgykla. 1936 m. Kaune, žemės ūkio parodoje skalbiamasis muilas „Skalbėja“ gavo aukso medalį. Jis buvo gaminamas gabaliukais po 500 ir 250 gramų ir neturėjo sau lygių rinkoje. 1934 m. pradėti gaminti nauji muilai „Bitelė“ ir „Lietūkis“.

1936 m. Panevėžyje atsidaryta nauja muilo dirbtuvė „Bella“. Ją atidarė iš „Panevėžio muilo“ fabriko atleistas B. Slavoliubovas.

1937 m. „Lietuvos muilo“ Panevėžio fabrike įvestos 2 pamainos. Imta gaminti tepalus ratams ir batams. 1937 m. pradėtas gaminti muilas „Linas“ iš sėmenų aliejaus. Jis buvo siūlomas ūkininkams. Skalbiamieji muilai buvo „Lietūkis“ „Marmurinis-mėlynmargis“, „Branduolinis“, tualetiniai muilai – „Jurginas“, „Bijūnėlis“, „Margas kokosinis“ ir „Migdolinis“. Tepalas batams vadinosi „Gaidys“.

1938 m. muilo fabrike pastatyti 2 nauji skyriai: sėmenų aliejaus ir tepalų. 1938 m. „Lietuvos muilo“ Panevėžio fabrikas pagamino 714 tūkst. kilogramų skalbiamojo muilo, 67 tūkst. tualetinio, 144 tūkst. kilogramų tepalo ratams ir 64 172 dėžes tepalo batams. 1938 m. baigiantis įsigytas aliejaus fabrikas. Pastatai rekonstruoti pagal inžinieriaus Vilkelio projektą. Abiejų fabrikų apyvarta 1938 m. siekė 1 160 000 litų. Fabrikui vadovavo diplomuotas chemikas V. Zelčius. 1939 m. sausio 17 d. „Lietuvos žinios“ rašė, kad Panevėžio „Muilo“ fabrike pradėjo veikti naujas skyrius, kuriame gaminami įvairūs tepalai. Už gerus gamybinius pasiekimus fabrikas buvo apdovanotas įvairiais pagyrimo raštais ir diplomais.

Nuotraukos:
1. „Lietuvos muilo“ Panevėžio fabrikas. XX a. 4 deš.
2. Muilo gamybos procesas.

Nuotraukos iš Panevėžio kraštotyros muziejaus rinkinio.

Donatas Pilkauskas
Panevėžio kraštotyros muziejaus vyresnysis muziejininkas

Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros (AINA) projekto „Panevėžio istorijos puslapiai“ straipsnis.
Projekto rėmėjas – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas