Akcinės bendrovės „Maistas“ Panevėžio fabrikas iš pradžių buvo skirtas tik bekonų supirkimui ir produkcijos iš jų gamybai. Anglijoje buvo didelis šios produkcijos poreikis. Per dieną planuota paskersti 350 bekonų.
Ūkininkai užaugindavo daug daugiau. Greitai imta supirkti ir lašinines kiaules. Lašininės kiaulės gabenamos į JAV, Švediją, Belgiją. 1936 m. atidarytas konservų skyrius. Anksčiau konservuota mėsa buvo gabenama į Suomiją. Tuo metu konservai buvo eksportuojami ir naudojami vidaus rinkai. Užsienio rinkoje paklausos neturėjo paukščių konservai.
1937 m. pastatyta gyvulių skerdykla. Buvo konservuojamos ir daržovės. Konservuoti agurkai gabenami į JAV. Pomidorų padažas daugiau tiko vidaus rinkai. Daug produktų buvo skirti vidaus rinkai. Tam reikėjo sukurti parduotuvių tinklą. Prekyba vyko ir prie paties fabriko. Varguomenė nuo 3 val. ryto laukdavo ir gaudavo maisto gamybos liekanų.
Akcinės bendrovės „Maistas“ Panevėžio fabrike iš pradžių buvo tik viena parduotuvė. Greitai jų skaičius augo. 1933 m. jau buvo 6 parduotuvės mieste ir 5 aplinkinėse vietovėse. Po vieną buvo Rokiškyje, Biržuose, Pasvalyje, Radviliškyje ir Utenoje. Panevėžyje jos buvo adresais Respublikos 28 ir 32, Ramygalos 9, Piniavos 45, Stoties 19 ir Smėlynės 8. 1933 m. spauda rašė, kad „Maisto“ krautuvėje Smėlynės gatvėje eilės nuo 6 val. ryto, kojos tekainuoja 30 centų, kaulai 25 centai už kilogramą.
1937 m. akcinės bendrovės „Maistas“ Panevėžio fabriko parduotuvės buvo adresais Respublikos 28, 32, Smėlynės 8, Ramygalos gatvė Nr.1, Stoties 19 ir Fromo Gužučio gatvė. Viso buvo 6 parduotuvės.
1937 m. suorganizuotas egzaminas „Maisto“ parduotuvių pardavėjoms. Buvo tikrinamos jų žinios iš lietuvių kalbos ir aritmetikos. Taip pat, kaip rašoma spaudoje, buvo tikrinama jų uoslė ir vaizduotė. Neišlaikiusios egzaminų buvo atleistos iš darbo, bet įdarbintos „Maiste“ konservų skyriuje.
1938 m. dalis gyventojų buvo nepatenkinti dėl parduotuvės Nr. 4 Stoties gatvėje darbo. Čia būdavo daug pirkėjų, bet mėsa buvo vežama tik vakare ir 10 val. ryto. Dienos metu mėsos jau trūkdavo. Ryte prie parduotuvės susidarydavo didelė eilė ir dažnai dirbdavo tik viena pardavėja. Tai kėlė gyventojų nepasitenkinimą. 1940 m. fabrikas turėjo krovininį sunkvežimį „Zis“ ir lengvąją mašiną „Opel“.
1939 m. parduotuvės vėl kiek pakeitė adresus. Jos buvo adresais Respublikos 34, Smėlynės gatvė, Laisvės aikštė Nr. 25, Stoties gatvė Nr. 19 ir Fromo Gužučio gatvė. Akcinės bendrovės „Maistas“ Panevėžio fabrikas buvo didžiausia Panevėžio miesto įmonė. Ji faktiškai vienintelė Panevėžyje turėjo savo sukurtą parduotuvių tinklą. Parduotuvių veiklai geras sąlygas sudarė ir auganti įmonės apyvarta. Buvo parduodami sūdyti ir rūkyti gaminiai.
Taip pat buvo populiarūs ir konservai. Neturtingi gyventojai galėjo įsigyti ir pigesnių maisto produktų. Parduotuvių tinklas buvo gana gerai išdėstytas. 1940 m. Panevėžio spauda gyrė „Maisto“ parduotuves. Giriamos buvo pardavėjos, bet kartu pabrėžiama, kad parduotuvėse Respublikos gatvėje ir Stoties gatvėje susidaro gana didelės eilės. Ypač ilgos eilės susidarydavo Respublikos gatvės parduotuvėje, nors čia dirbo 3 pardavėjos.
Nuotraukoje – akcinės bendrovės „Maistas“ Panevėžio fabriko parduotuvė. XX a. 4 deš.
Nuotrauka iš Panevėžio kraštotyros muziejaus rinkinių.
Donatas Pilkauskas
Panevėžio kraštotyros muziejaus vyresnysis muziejininkas
Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros (AINA) projekto „Panevėžio istorijos puslapiai“ straipsnis.
Projekto rėmėjas – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas
