1944 m. liepos mėnesį į Panevėžį sugrįžo Raudonoji armija. Po karo miesto ūkis buvo nemenkai nukentėjęs. Pamažu pradėta atkurti miesto pramonę. Kartu steigėsi įvairios smulkios dirbtuvės ir artelės. Joms vadovauti įkurtas Panevėžio pramkombinatas, kuriam priklausė įvairios smulkios artelės. Artelės taip pat priklausė ir daugiaverslinei sąjungai Panevėžyje. Jos turėjo savo sąskaitą valstybinio banko Panevėžio skyriuje. Viena pirmųjų artelių buvo „Konfekcionas“, įsteigta 1944 m. liepos 1 dieną. Ji veikė Klaipėdos gatvėje ir užsiėmė siuvimu. Iš pradžių artelės vedėju dirbo Juozas Lukoševičius, vyr. buhalteriu – Juozas Damidavičius. 1946 m. šios artelės vedėju tapo Petrauskas. Jis gaudavo 500 rublių algą. Į artelę buvo priimama nuo 16 metų, o mokiniai – nuo 15 metų. Šios artelės darbuotojai gana prastai realizuodavo savo produkciją. Geriau sekdavosi realizuoti lietpalčius, o sunkiau siuvamas vyriškas kelnes, vyriškus darbinius kostiumus, vilnonius paltus ir kt. Moterims jie siuvo kostiumus, lietpalčius, paltus. 1948 m. artelė „Konfekcionas“ turėjo 34 darbuotojus. Siuvimui dažnai trūkdavo žaliavos. 1948 m. lapkričio mėnesį ši artelė buvo prijungta prie artelės „Yla“. 1945 m. lapkričio 4 dieną Panevėžyje įsteigta artelė „Keramika“. Pagrindiniu steigėju buvo Leonas Stapulionis, kiti steigėjai – Marija Marozaitė, Kazys Jučius, Jonas Budrys, Petras Demenis.

1945 m. Panevėžio pramkombinato žinioje dirbo 15 smulkių artelių su 95 dirbančiaisiais. Artelė „Svarstis“ įkurta iš buvusių nacionalizuotų Kazio Tručionio dirbtuvių Algirdo gatvėje ir vokiečio Krauzės Pušaloto gatvėje. Čia taip pat buvo gaminamos svarstyklės.

Nuo 1944 m. Panevėžyje veikė dar 1940 m. įsteigta gamybinė artelė „Ratas“. Nacių okupacijos metais jos veikla buvo pristabdyta. 1948 m. jos nauju vadovu paskirtas Bukauskas. Tais metais paleistos darbui 2 naujos kalvės. Buvo atskiras ratus gaminantis račių skyrius. Pilies gatvėje Nr. 15 buvo įsikūrusi artelė „Kanapė“, kuri gamino trikotažo ir virvių gaminius. Joje dirbo 86 darbininkai.

1945 m. gruodžio 10 d. patvirtinti visų Panevėžyje veikusių artelių įstatai. Juos patvirtino Panevėžio buities sąjungos pirmininkas Paplauskas. Artelę turėjo sudaryti ne mažiau 5 asmenų. Artelės nariai turėjo savo antspaudą. Artelei su kitomis artelėmis buvo galima sudaryti artelių sąjungą. Artelės planą nustatydavo artelės visuotinis susirinkimas. Stojant buvo mokamas pajus ir stojamasis mokestis. Artelių reikalus tvarkė visuotinis susirinkimas ir valdyba. Valdyba buvo renkama 1 metams iš 3–7 narių.

1948 m. sausio 1 d. artelės „Keramika“ pirmininku dirbo Aleksandras Smirnovas. Artelei priklausė sunkvežimis „GAZ“. Pati artelė veikė Klaipėdos gatvėje. Artelės nariai gamino molinius indus, ąsočius, kibirus, stiklainius, puodukus, vazonus, bakiukus benzinui ir kt. 1948 m. vasario mėnesį artelėje suorganizuotas skardininkų skyrius. 1948 m. spalio mėnesį artelės pirmininku jau dirbo Antanas Peleckas. Ši artelė, skirtingai nuo artelės „Konfekcionas“, dirbo pelningai. 1948 m. artelė „Keramika“ kaip ir „Konfekcionas“ prijungta prie artelės „Yla“.

Panevėžyje veikė ir smulkesnės artelės. 1947 m. veikė dvi invalidų artelės „Pergalė“ ir „Oriol“. Pilies gatvėje veikė artelė „Kanapė“. Buvo ir visai smulkių artelių.

Turbūt žymiausia artelė buvo „Yla“, įkūrusi Laisvės aikštė Nr. 9. Iš pradžių tai buvo batsiuvių artelė. Jos nariai siuvo vaikiškus batelius, basutes, aulinius batus, vyriškus batelius. 1947 m. ši artelė turėjo įrengimų už 19 tūkst. 700 rublių. 1949 m. artelės pirmininku dirbo Antanas Peleckas, buhalteriu Balys Kleinotas, o kasininke Mikulevičiūtė. 1949 m. artelė turėjo 37 narius. Buvo 4 cechai: batsiuvių – 23, siuvėjų – 4, keramikos – 5, skardininkų – 3. Viso dirbančiųjų buvo 49, o narių – 37. 1949 m. antroje pusėje artelė pakeitė pavadinimą į „Raudonoji žvaigždė“. 1950 m. sausio 1 d. ši artelė turėjo 4 cechus. Joje dirbo 40 darbuotojų. Batsiuvių buvo 25, skardininkų – 4, siuvėjų – 7, keramikų – 4.

Šalia artelių Panevėžyje veikė įvairios dirbtuvės. Jų buvo žymiai daugiau negu artelių, o dirbančiųjų jose buvo mažiau. Vėliau dirbtuvės jungėsi į stambesnes ir išsilaikė gana ilgą laiką. Dirbtuvės veikė Panevėžio pramkombinato žinioje. 1944 m. įkurta šepečių dirbtuvė. Joje dirbo 9 darbininkai, pagamindavo 3 000 šepečių per mėnesį. Tais pačiais metai įkurta ir limonado dirbtuvė. Čia taip pat dirbo 9 darbininkai. Per dieną pagamindavo 500 litrų limonado. 1944 m. įkurta lentpjūvė, kurioje dirbo 3 darbuotojai. Nemažai dirbtuvių įkurta 1945 metais. Tuo metu įkurta stalių dirbtuvė, rūbų siuvykla, batų taisykla, laikrodžių taisykla, kirpykla ir batų taisykla. Įkurta ir antroji kirpykla. 1946 m. mieste įkurta metalo apdirbimo dirbtuvė, bet ji dirbo nuostolingai. 1946 m. įkurta pelningai dirbusi iškabų dirbtuvė. Joje dirbo 3 darbininkai. 1946 m. pabaigoje įkurta parduotuvė Nr. 1. 1947 m. Panevėžio pramkombinato žinioje dirbusios dirbtuvės gamino šiuos gaminius: šepečius darbužiams, teptukus, bidonus, keptuves, varinius puodus, vaikiškas loveles, kubilus, medines dėžes, krosneles, rėmus iškaboms ir kitus gaminius.

Remiantis 1947 m. duomenimis, iš dirbtuvių pelningiausiai dirbo limonado dirbtuvė. Ji davė 118 464,94 rublių pelno. Pelningai dirbo ir parduotuvė. Jos pelnas siekė 13 632,79 rublių. Didžiausią nuostolį nešė metalo apdirbimo įmonė. Jos nuostoliai siekė apie 13 tūkst. rublių. Batų dirbtuvė davė 9 238,71 rublių nuostolio.

Iš viso Panevėžio pramkombinato žinioje veikė 29 artelės ir dirbtuvės. 1947 m. jų pelnas sudarė 211 231,32 rublių.

1949 m. pramkombinato žinioje buvo 24 įmonės. Jos turėjo pelno už 97 977,14 rublių. Artelės ir dirbtuvės 5 dešimtmetyje padėjo miestiečiams apsirūpinti pačiomis būtiniausiomis prekėmis. Nemažos dalies gaminių kokybė buvo neaukšta. Vėliau iš kai kurių artelių ir dirbtuvių išaugo pramonės įmonės. Istorijos bėgyje iš jų išaugo Panevėžio baldų fabrikas, elektrotechnikos gamykla ir kitos stambios Panevėžio pramonės įmonės.

6 dešimtmetyje minima invalidų artelė „Už taiką“. Ji darė smulkius remonto darbus. Artelės „Raudonasis spalis“ siuvimo cechas palaikė ryšius su „Nevėžio“ siuvimo fabriku.

Nuotraukos:
1. Panevėžio artelės „Ratas“ darbuotojas su savo transportu.
2, 3. Gamyba artelėje „Ratas“.
4, 5, 6, 7. Artelės „Ratas“ gamybos pavyzdžiai.

Nuotraukos iš Viktoro Ramučio Vitkausko kolekcijos.

Donatas Pilkauskas
Panevėžio kraštotyros muziejaus vyresnysis muziejininkas

Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros (AINA) projekto „Panevėžio istorijos puslapiai“ straipsnis.
Projekto rėmėjas – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas