1919 m. sausio 6 d. Kaune, Aukštojoje Panemunėje buvo pradėtas formuoti pirmasis artilerijos pulkas. 1919 m. iš vokiečių gautos dvi lengvosios rusiškos 3 colių patrankos, kurios ir sudarė pirmojo artilerijos pulko pirmos baterijos pradžią. Pirmos dienos buvo labai sunkios. Iš vienos pusės visaip trukdė vokiečiai, o iš kitos pusės visko labai trūko. Iš pradžių pradėta formuoti pirmoji baterija, kuri tapo pagrindu pirmojo artilerijos pulko. Pirmą bateriją suformavo karininkas Eduardas Jodko. Sausio 26 d. baterijai pradėjo vadovauti karininkas Geiga, kuris vėliau tapo ir pirmuoju pulko vadu.

1919 m. kovo 27 d. pirmąkart nepriklausomoje Lietuvoje buvo panaudota artilerija Deltuvos krašte. Pirmas sviedinys įstrigo Deltuvos klebonijos sienoje. Kovo pabaigoje iš 1 baterijos 2 būrio susidarė 4 baterija, o gruodžio mėn. – 7 baterija. Ketvirta baterija karo žygius pradėjo prie Alytaus. Artilerija panaudota vaduojant iš Raudonosios armijos Ukmergę, gegužės 19 d. Panevėžį. Vėliau ji judėjo Daugpilio link, dalyvavo kautynėse prie Subačiaus, vaduojant Rokiškį ir kitose kautynėse kol Raudonoji armija buvo visai išstumta iš Lietuvos.

1919 m. liepos 26 d. steigiamas pirmasis artilerijos divizionas. 1919 m. rugpjūčio 1 d. jis tapo pirmuoju artilerijos pulku. Pagal kitus šaltinius pirmasis artilerijos pulkas susikūrė 1921 m. rugpjūčio 1 d. Į pirmąjį artilerijos pulką įėjo 1, 4 ir 7 baterijos. Pirmos baterijos vadais buvo karininkas Vincas Geiga, kapitonas Vaclovas Griganavičius, kapitonas Gružauskas ir kapitonas Babickas. Baterijų vadais buvo kapitonas Pečiulionis, kapitonas Kibirkštis, septintos baterijos vadas kapitonas Vyšniauskas, kapitonas Alfonsas Sklėrius, kapitonas Šipelis ir kapitonas Abramavičius. Artileristai dalyvavo ir karo veiksmuose prieš bermontininkus. 1921 m. artilerijos pulkas buvo dislokuotas Ukmergės apskrityje.

1923 metais, pasibaigus nepriklausomybės kovoms, pulkas persikėlė į Pajuosčio dvarą Panevėžyje. Seno dvaro patalpos nebuvo tinkamos artileristams. 1926 m. liepos 31 d. pirmasis artilerijos pulkas išformuotas.

1935 m. rugpjūčio 1 d. Artilerijos pulkas atkurtas. Jo vadu paskirtas pulkininkas Alfonsas Sklėrius. Nuo spalio mėn. pulko štabas ir antroji artilerijos grupė dislokuoti Panevėžyje, pirmoji grupė – Ukmergėje, trečioji – Kupiškyje. Panevėžyje pulkas įsikūrė Skaistakalnyje. Seniau čia būdavo rengiamos populiarios žemės ūkio parodos. Dabar ūkininkams reikėjo ieškoti kitos aikštės žemės ūkio parodoms.

1936 m. artilerijos pulkas sausio mėn. pažymėjo pulko įkūrimo 17 metų jubiliejų. Ta proga pulko kariai dalyvavo pamaldose marijonų bažnyčioje, po pamaldų surengtas pulko paradas. Iškilmingą kalbą pasakė divizijos vadas generolas Stasys Pundzevičius. 1939 m. sausio 6 d. Panevėžyje suorganizuotas pulko įkūrimo 20 metų minėjimas. Į iškilmes atvyko artilerijos inspektorius generalinio štabo pulkininkas Žilys. Šventė prasidėjo pamaldomis Katedroje. Jas laikė vyskupas Kazimieras Paltarokas. Sakydamas pamokslą vyskupas K. Paltarokas linkėjo, kad Lietuvoje gyvuotų ta dvasia, kuri gyvavo prieš 20 metų. Po pamaldų iškilmės vyko Laisvės aikštėje. Čia išsirikiavo visas pulkas su patrankomis. Buvo pulko paradas. Po parado buvo iškilmingi pietūs. Pulkas sulaukė daug sveikinimų.

1939 metais, atgavus Vilnių, antroji artilerijos grupė perkelta į Vilnių. SSRS okupavus Lietuvą, 1940 m. rugpjūčio 30 d. pulkas vėl išformuotas.

Nuotraukos:
1. Pirmojo artilerijos pulko kariai. 1936 m.
2. Pirmojo artilerijos pulko karininkai. XX a. 4 deš.
3. Artileristai Skaistakalnyje. XX a. 4 deš.

Nuotraukos iš privačios kolekcijos.

Donatas Pilkauskas

Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros (AINA) projekto „Panevėžio istorijos puslapiai“ straipsnis.
Projekto rėmėjas – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas