Šiemet sukanka 30 metų (1989 m.), kai Lietuvoje buvo atgaivinta nacionalinė šventė – Lietuvos valstybės atkūrimo diena – Vasario 16-oji. Beveik pusę amžiaus trukusios sovietinės okupacijos metais ją švęsti buvo uždrausta. Apie šią svarbiausią Lietuvos istorijos datą – 1918 m. vasario 16-ąją – sovietmečiu buvo galima kalbėti tik pašnibždomis, kvietimas ją švęsti būtų skambėjęs kaip provokacija, o už minėjimo organizavimą iškelta baudžiamoji byla.

Sovietinei sistemai yrant, Lietuvoje 1988–1990 m. veikęs nacionalinio išsivadavimo judėjimas – Atgimimo Sąjūdis – išjudino ir suvienijo tautą, iškėlė laisvės, demokratijos ir teisingumo idėjas, siekė atkurti Lietuvos valstybingumą. To pasekmė – dar sovietinė Lietuvos valdžia 1989 m. sausio 25 d. įsaku vasario 16-ąją paskelbė Lietuvos valstybės atkūrimo diena. Ją paminėjo visa Lietuva – pirmąkart sovietmečiu legaliai buvo švenčiama Vasario 16-oji. Panevėžyje buvo parengta šventinė programa, Lenino a. (nuo 1989 m. rugpjūčio 28 d. – Laisvės a.) pasodintas Atgimimo ąžuoliukas.

Panevėžys pirmąkart sovietmečiu legaliai švenčia Vasario 16-ąją

1989 m. Vasario 16-osios renginių organizavimo iniciatorė – Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Panevėžio miesto tarybos organizacinė grupė. Sąjūdžio miesto tarybos „Istorinės atminties“ komisija 1989 m. sausio 27 d. kreipėsi į panevėžiečius: „Didžiausia Lietuvos tautinė šventė – jos nepriklausomybės diena, Vasario 16-oji. Po pusę amžiaus trukusio priverstinio tylėjimo galime šią ypatingą datą sutikti iškilmingai ir tam dabar ruošiasi visa Lietuva. Vilniaus gyventojai ruošiasi atidengti atmintinę lentą ant namo, kuriame paskelbtas Nepriklausomybės aktas. Kauniečiai atidengs J. Zikaro „Laisvės“ skulptūrą. Šia proga panevėžiečiai galėtų susigrąžinti Vasario 16-osios pavadinimą dabartinei R. Čarno gatvei…“

Daug tautos tradicijų buvo pamiršta. Šventę paminėti ruošėsi miesto kultūros ir meno darbuotojai. Tą dieną buvo kviečiama pasipuošti tautiniais rūbais. Buvo siekiama, kad atgimusios Vasario 16-osios pažymėjimą lydėtų visų šventės dalyvių susikaupimas, orumas ir vienybė.

Panevėžio miesto valdžios sprendimu 1989 m. sausio 30 d. R. Čarno gatvei grąžintas Vasario 16-osios pavadinimas, o R. Čarno (Lietuvos komunistų partijos veikėjas) vardą suteikti kažkuriai naujai miesto gatvei.

Vasario 16-osios iškilmių programa Panevėžyje buvo tokia:

12 val. Iškilmingos pamaldos už Tėvynę Katedroje.
13.30 val. Eisena į Lietuvos savanorių kapines (Ramygalos g.).
14 val. Iškilmės prie savanorių kapų.
16 val. Miesto sueiga Lenino a. ir Atgimimo ąžuoliuko sodinimas.
18.15 val. Literatūrinė muzikinė kompozicija ir šv. Mišios Katedroje.
19.30 val. Tautinis vakaras „Ekrano“ (dabar Bendruomenių rūmai) kultūros rūmuose.
19.30 val. Poezijos spektaklis Panevėžio dramos teatre „Lietuviais esame mes gimę“.
19 val. Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje pamaldos, po jų susibūrimas prie paminklinio akmens 1863 m. sukilėliams.

Pagerbtas Lietuvos Savanorių atminimas

Vidurdienį gausi eisena patraukė link Ramygalos g. esančių Kristaus Karaliaus katedros kapinių, kuriose palaidota virš 200 Lietuvos nepriklausomybės gynėjų savanorių. Šie kapai sovietmečiu buvo vadinti tiesą slepiančias vardais, ant jų nedegdavo žvakutės, nesimatydavo gėlių. Pagerbti juos buvo draudžiama. 1963 m. buvo išniekintas ir nugriautas jų atminimui 1930 m. pastatytas skulptoriaus Juozo Zikaro sukurtas paminklas (atstatytas 1992 m.). Pirmąsyk po tiek „priverstinės užmaršties“ metų ant kiekvieno kapo kauburėlio vaikai padėjo po tulpę, sutartinai uždegė žvakutes.

Drąsius žingsnius primins Atgimimo ąžuolas

Tą dieną centrinėje miesto aikštėje buvo giedamos giesmės, dainuojamos tautinės dainos. Drąsiai ir garsiai buvo sakomi žodžiai, kurie net 50 metų buvo tariami pašnibždomis.

1989 m. vasario 16 d. mitingo Panevėžyje rezoliucijos skelbė:

1. Dėl Lietuvos aneksijos (pasmerkti tarptautines teisės normas pažeidžiančias SSRS ir Vokietijos 1939–1940 m. sutartis bei slaptus protokolus).
2. Dėl Lietuvos konstitucijos (Lietuvos siekimas būti suverenia respublika turi būti įstatymiškai įteisintas naujoje Lietuvos konstitucijos redakcijoje).
3. Dėl stalinistinių nusikaltėlių (reikalaujama stalinistinių nusikaltimų Lietuvoje vykdytojus patraukti baudžiamojon atsakomybėn).
4. Dėl paminklo 1919–1920 m. kovų už Lietuvos laisvę savanoriams, palaidotiems Panevėžio Katedros kapinėse atstatymo (reikalaujama iki 1989 m. lapkričio 1 d. atstatyti sugriautą paminklą).
5. Dėl pagarbos tautos vėliavai (valstybės vadovybės sprendimu nustatyta, kad minint Vasario 16-ąją, Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, kartu su tautine trispalve iškeliama ir sovietinė vėliava. Neetiška kartu kabinti valstybės okupantės ir valstybės – aukos simbolius, turi plevesuoti tik Lietuvos vėliava).

Iškilmių metu Jaunalietuvių organizacijos nariai aikštėje pasodino ąžuoliuką – Atgimimo medį.

Lietuvoje nuo gilios senovės vyrauja ypatinga pagarba medžiui – jį pasodinti laikoma kiekvieno žmogaus pareiga. Ąžuoliuko ar kito medelio sodinimo ritualu pagerbiami žymūs žmonės, iškilios datos, įamžinami reikšmingi tautos ir šeimos įvykiai. Ąžuolas – vienybės ir stiprybės simbolis. Ąžuolai yra ilgaamžiai, gali augti 400–700 metų ir ilgiau (Baltijos šalyse seniausiam Stelmužės ąžuolui – jau apie 1 500 metų!). Tegul Panevėžio Laisvės aikštėje svarbią Lietuvai dieną pasodintas ąžuolas gyvuos ir po kelių šimtų metų, mūsų vaikaičiams primins atkurtos Lietuvos istorinius žingsnius bei juos įprasminusius žmones.

Emilija Juškienė
Panevėžio kraštotyros muziejus

Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros (AINA) projekto „Panevėžio istorijos puslapiai“ straipsnis.
Projekto rėmėjas – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas