Lietuvoje selekcijos darbai pradėti 1909 m. Baisogalos selekcijos stotyje. 1922 m. įkurta Dotnuvos selekcijos stotis. Augalų veislių tobulinimo darbas buvo tęsiamas ir sovietmečiu.

Matas Grigonis – kolūkio selekcininkas

Šalia Panevėžio, Vaivadų apylinkėje įsikūrusiame kolūkyje „Pirmyn“ (vėliau – „Tarybinė sodyba“) Žemės ūkio kultūros namų vedėju 1952–1957 m. dirbo Matas Grigonis (1889–1971). Jis mums yra žinomas ne tik kaip literatas, pedagogas, kultūros veikėjas, bet ir kaip mičiurininkas, daug naujovių pasiekęs augalininkystės srityje.

Augalų veislių tobulintojams mičiurininkų vardas prigijo pagal Ivaną Mičiuriną (1855–1935) – garsų rusų biologą, selekcininką, sodininką-genetiką bei daugelio vaisių ir uogų rūšių autorių.

1952 metų pradžioje „Tarybinės sodybos“ kolūkyje pradėjo veikti žemės ūkio kultūros namai. Jų tikslas – įdiegti agrotechnikos mokslo pasiekimus, mičiurininiu pavyzdžiu išvesti bei aklimatizuoti naujus augalus. M. Grigonis bendravo su Sovietų Sąjungos mičiurininkais, lankėsi Maskvos srityje, susipažino su „Boriec“ kolūkio žemės ūkio kultūros namų veikla, darbo organizavimu. Sekdamas aplankytų kultūros namų pavyzdžiu, grįžęs išplėtė bandomuosius laukus, apsirūpino vaismedžiais, grūdinėmis kultūromis ir daržovių sėklomis.

Tuo metu kolūkyje augo daugiau kaip 150 rūšių vaismedžių. Buvo išplėsti bandomieji kviečių laukai, kuriems sėklą gavo iš Jaltos Nikitsko botanikos sodo, iš Maskvos didžiojo botanikos sodo bei Gorno–Altaisko augalininkystės punkto. Bandomajame sode buvo pasėti „Melanopus 009“ vasariniai kviečiai. Užaugo neįprasta, šakota, vešli kultūra.

Iš Vaivaduose įsikūrusių žemės ūkio kultūros namų į įvairiausius SSRS kampelius buvo siunčiamos išaugintų daržovių, naujai išvestų gėlių, dekoratyvinių krūmų, vaismedžių sėklos.

Žinoma, dirbti buvo sudėtinga: Lietuvos SSR tyrinėtojai „geležine uždanga“ buvo atskirti nuo užsienio specialistų, o taip pat siuntiniai iš kitų SSRS miestų keliaudavo labai lėtais tempais.

Apie 1957 m. M. Grigonis nutraukė savo, kaip selekcininko veiklą, tęsė bendradarbiavimą su Lietuvoje paplitusiais jaunųjų mičiurininkų būreliais.

Politechninis mokymas – jaunieji mičiurininkai

Kaip buvo numatyta SSRS 5-ojo penkmečio planuose (1951–1955) – vidurinėse mokyklose turėjo būti įvestas politechninis mokymas. Biologijos ir žemės ūkio dalykų mokytojai, vykdydami politechninį mokymą, turėjo kreipti dėmesį į darbus laboratorijose ir gyvuosiuose kampeliuose, ypatingai mičiurininiuose daržuose. Taip pat privalėjo organizuoti ekskursijas į kolūkius, bei gamybos įmones. Buvo siekiama supažindinti mokinius su kolūkiuose atliekamais laukų darbais: laukų įdirbimu, tręšimu, sėja, derliaus nuėmimu naudojant naujausią tuometinę techniką ir kt. Mokinys privalėjo turėti pilną vaizdą nuo cukriniams runkeliams žemės paruošimo, jų sėklos iki cukraus gamybos, pradedant ekskursijomis į kolūkius ir baigiant Cukraus fabriku.

Kad mokiniai mokėtų teorines žinias taikyti praktikoje su jais nuolat reikėjo dirbti mičiurininiame darže. Kad mičiurininiai daržai virstų tikra gyva laboratorija buvo siūloma juos tinkamai sutvarkyti suskirstant į skyrius. Pagrindiniai mičiurininkų daržo skyriai turėjo būti: laukininkystės, daržininkystės, sodininkystės, augalų biologijos ir fiziologijos. Buvo siūloma mičiurininiame darže atlikti bandymus tiriant Lietuvos SSR mažai auginamų arba visai neauginamų kultūrinių augalų augimo sąlygas.

Politechninis mokymas turėjo atsispindėti ir mokinių užklasinėje bei vasaros darbuose. Skiriant mokiniams vasaros darbus be darbų mičiūrininiame darže, dar reikėjo pateikti užduotis: surinkti žemės ūkio kenkėjų, piktžolių, kultūrinių augalų kolekcijas, arba stebėti kokio nors kenkėjo vystymąsi ir jo daromą žalą žemės ūkiui.

Prie vietinių vidurinių mokyklų sukurtame bandomajame sklype nuo pavasario pradžios darbuodavosi jaunieji mičiurininkai. Jie dažniausiai sėdavo pašarines žoles, daržovių ir grūdinių kultūrų sėklas, sodindavo jaunus medelius ir krūmus. Vasaros atostogų laikotarpiui būdavo sudaromos mokinių grupės, kurios turėdavo augalus prižiūrėti.

Nuotraukoje – Panevėžio 2-osios vidurinės mokyklos mičiurininkų būrelio nariai su vadove Paslavičiene pikiuoja pomidorų daigus.

1955 m. P. Aleksandravičiaus negatyvas.

Emilija Juškienė
Panevėžio kraštotyros muziejaus
Istorijos skyriaus vyresn. muziejininkė

Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros (AINA) projekto „Panevėžio istorijos puslapiai“ straipsnis.
Projekto rėmėjas – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas