Būsimasis skulptorius Bernardas Bučas gimė 1903 m. lapkričio 18 d. Panevėžio apskrities Smilgių valsčiaus Naurašilių kaime. Jis kilęs iš gausios šeimos – 5 brolių ir 2 seserų. Bernardas – vyriausias vaikas – mokėsi Smilgių pradinėje mokykloje, vėliau Panevėžio valstybinėje gimnazijoje. Čia jam piešimą dėstė žinomas skulptorius Juozas Zikaras. Dar 1923 m. Bernardas Bučas pradėjo piešti iliustracijas vaikų laikraščiui „Žiburėlis“, iliustruodavo liaudies pasakas. 1924 m. ir 1927 m. Pašto valdybos skelbtuose viešuose konkursuose premijuoti ir išleisti jo sukurti pašto ženklai. 1925 m. premijuotos ir išleistos jo sukurtos lošiamosios kortos, kurios laikomos gražiausiomis to laikmečio kortomis. Po gimnazijos baigimo, Juozo Zikaro skatinamas, 1926 m. Bučas išvyko studijuoti dailės į Romą. Romoje mokėsi skulptūros ir anatomijos. 1928 m. atvyko iš Romos į Briuselio dailės akademiją ir įstojo į dailės ir skulptūros skyrių. Čia 1929 m. už kompoziciją „Kristaus nuleidimas į karstą“ gavo pirmąją premiją ir atitinkamą pinigų sumą. 1930 m. Bernardas Bučas grįžo į Lietuvą, apsigyveno Panevėžio mieste ir pasirinko laisvo menininko kelią. Jį priglaudė filantropė Elžbieta Jodinskaitė. Sodų gatvės Nr. 8 name menininkui buvo suteiktos patalpos darbui ir gyvenimui.

Vytauto Didžiojo kultas Lietuvoje prasidėjo 1930 m., kai buvo minimi jubiliejiniai Vytauto metai. Prisiminta, kad Vytauto Didžiojo laikais Lietuvos Didžioji kunigaikštystė buvo didžiausia Europos valstybė. B. Bučas sukurė jo biustą, skulptūrėlę „Vytautas sfinksas“. 1930 m. B. Bučas pašauktas į karinę tarnybą Ketvirtajame Lietuvos Karaliaus Mindaugo pėstininkų pulke. Pulko vadas plk. Viktoras Giedrys sudarė geras sąlygas kūrybai ir čia tarnaudamas skulptorius sukūrė karaliaus Mindaugo biustą. 1931 m. B. Bučas su dailininku J. Vaičiu Panevėžyje suorganizavo dailininkų darbų parodą, kurioje skulptorius pristatė Vytauto ir Mindaugo biustus, tapybos darbus „Lietuvos sausintojas“, J. Lindės-Dobilo ir keletą kitų portretų. Tais pačiais metais dalyvavo parodoje Kaune ir eksponavo Vytauto Didžiojo biustą, kuris buvo labai gerai įvertintas. Nuo tada prasidėjo šio biusto triumfo kelias. Jį įsigijo Panevėžio ir Biržų muziejai, „Vytautas“ buvo multiplikuojamas ir įsigytas kai kurių mokyklų, įstaigų ir privačių asmenų.

Panevėžys turėjo Vytauto aikštę, bet 1934 m. ji buvo panaikinta. 1929 m. Vytauto vardu pavadintas Skaistakalnio parkas, nuo tų laikų išliko Vytauto gatvė. Miestui išsiplėtus, Vytauto gatvė tapo mažiau pastebima.

B. Bučo sukurtas Vytauto Didžiojo biustas išliko per visus istorinius sukrėtimus ir dabar džiugina panevėžiečius Panevėžio kraštotyros muziejuje.

Nuotraukos:
1. Skulptorius B. Bučas savo dirbtuvėje. Iš Panevėžio kraštotyros muziejaus rinkinių.
2. Vytauto Didžiojo biustas Panevėžio kraštotyros muziejuje. T. Stasevičiaus nuotrauka.

Donatas Pilkauskas

Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros (AINA) projekto „Panevėžio istorijos puslapiai“ straipsnis.
Projekto rėmėjas – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas