Rašytojas, kunigas ir pedagogas Julijonas Lindė-Dobilas paliko ryškius pėdsakus Panevėžio kultūros ir švietimo istorijoje. Su jo atminimu susijęs ir į istorijos paminklų sąrašus įrašytas namas Panevėžio valdžios buvo nugriautas sovietmetyje.

Tai realinės mokyklos ir lietuviškos gimnazijos tarpukaryje direktorių namas, stovėjęs šalia mokyklos P. Puzino gatvėje. Statytas 1884 m. ir buvo medinis vieno aukšto su mansarda. Yra duomenų, kad šio namo palėpėje nuo 1922 metų, kai buvo priimtas gimnazijos mokytoju, o vėliau paskirtas direktoriaus pavaduotoju, gyveno J. Lindė-Dobilas. Įvairiu laiku čia gyveno M. Grigonis, G. Petkevičaitė-Bitė ir kt.

Direktoriaus butas buvo pirmame aukšte. Jame J. Lindė-Dobilas apsigyveno 1927 metais, kai buvo paskirtas gimnazijos direktoriumi. Čia jis ir mirė 1934 m. gruodžio 2 d. Kultūros ministerijos kolegijos 1970 m. lapkričio 5 d. nutarimu Nr. 35 šis namas buvo įrašytas į vietinės reikšmės istorijos paminklų sąrašus. Sovietmetyje jame buvo įrengtos J. Balčikonio vidurinės mokyklos medžio ir metalo dirbtuvės, namų ruošos kabinetas.

Panevėžio miesto vykdomasis komitetas 1971 m. lapkričio 21 d. raštu kreipėsi į Kultūros ministeriją su prašymu leisti namą, kuriame gyveno J. Lindė-Dobilas, išbraukti iš vietinės reikšmės istorijos paminklų sąrašų ir jį nugriauti. Neva, jis susidėvėjęs ir toliau jo eksploatuoti neleidžia priešgaisrinės apsaugos inspekcija ir sanitarinė-epidemiologinė stotis.

Kultūros ministerijai papildomai pateiktame šio pastato techninės būklės akte nurodyta, kad gamybinio mokymo klasėms naudojamo pastato susidėvėjimas siekia 67 proc. ir tolimesnė jo eksploatacija sukeltų pavojų mokinių gyvybei. Norint pastatą išlaikyti, jį reikėtų perstatyti iš naujo. Su komisijos išvada pastatą nugriauti nesutiko ir šio akto nepasirašė Kraštotyros muziejaus direktorė Jadvyga Rimšelienė.

Gavus pritarimą iš Lietuvių kalbos ir literatūros instituto ir pastatą apžiūrėjus vietoje, Kultūros ministerija Panevėžio miesto vykdomąjį komitetą informavo, kad leidimą jo nugriovimui duos, kai bus atlikti šio pastato apmatavimai ir fotofiksacija. Be to, nepritarė prašymui, kad prie namo esanti J. Lindės-Dobilo memorialinė lenta būtų perkelta ant mokyklos pagrindinio korpuso, nes netiko jos tekstas.

1974 m. gavus Kultūros ministerijos leidimą, paminklinis namas, kuriame gyveno J. Lindė-Dobilas, buvo nugriautas ir jo vietoje pradėtas statyti mokyklos priestatas. Pagal parengtą individualų projektą šiuo priestatu senasis U raidės formos mokyklos pastatas buvo sujungtas. 1884 m. pastatytos realinės mokyklos fasadų išorės dekoras, aukštingumas ir planiškumas atkartotas priestate. Prie nugriauto namo buvusi paminklinė lenta su užrašu, kad jame 1926–1934 m. gyveno rašytojas J. Lindė-Dobilas, dabar saugoma J. Balčikonio gimnazijos istorijos muziejuje. Atlikto šio namo apmatavimo brėžiniai ir fotofiksacijos negatyvai yra Kultūros paveldo centre Vilniuje.

Nuotraukos:
1. Namas, kuriame gyveno J. Lindė-Dobilas (iš kiemo pusės).
2. Rašytojas, kunigas, gimnazijos direktorius J. Lindė-Dobilas.
3. 1975 m. pastatytas mokyklos priestatas.
4. Buvusi direktorių namo vieta šiandien.

1–3. nuotraukos iš www.jbgimnazija.lt.

Leonas Kaziukonis

Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros (AINA) projekto „Panevėžio istorijos puslapiai“ straipsnis.
Projekto rėmėjas – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas