Panevėžio dramos teatro aktoriai, norėdami išbandyti savo jėgas kine, 1957 m. slapčiomis sukūrė begarsį vaidybinį filmą „Nei šis, nei tas“. Juozas Miltinis, sužinojęs apie tokią aktorių saviveiklą, filmo kūrėjus išbarė. Kino juosta buvo paslėpta toliau nuo jo akių ir laikui bėgant užmiršta.

Sumanę sukurti filmą, grupelė teatro aktorių iš Juozo Miltinio nusipirko filmavimo kamerą „Kodak“. Kad kurs filmą, aktoriai nepasisakė. Filmo pastatymo organizatorius buvo jaunuosius aktorius globojęs Gediminas Karka. Jis parašė scenarijų, buvo filmo režisieriumi ir dar pats vaidino. Pagrindinį jauno pijokėlio vaidmenį sukūrė Valdas Jatautis. Be šių aktorių filme dar vaidino: Antanas Sklenikas, Romualdas Urvinis, Česlovas Pažemeckas, Kazimieras Vitkus, Liudvika Adomavičiūtė, Joana Zurlytė, Laima Liesytė ir kiti. Filmo siužetu tapo komiška situacija apie jauną, neturtingą vaikiną, kurį degtinę skiedžiantis bufetininkas palaikė kokybės revizoriumi. Buvo filmuojama senojo teatro bufete, Skaistakalnio parke, Naujamiesčio apylinkėse. Daugiausia poilsio dienomis arba po repeticijų. Kino entuziastai savo mėgėjišką filmą pavadino „Nei šis, nei tas“, nes jo sumanymas ir turinys, neva, ir buvo nei šioks, nei toks.

Sukurtą filmą savo namuose saugojo jį kartu su Kazimieru Vitkumi filmavęs Petras Slapinskas. Pasakojama, kad jis filmą laikė dėžėje nuo sviesto. Vienintelį šio kino juostos egzempliorių (originalą) apie 1960 m. jis perdavė Alfonsui Paškevičiui. Pastarasis Autokompresorių gamykloje buvo įkūręs pirmąją Panevėžyje mėgėjišką kino studiją „Akordas“. Jo rūpesčiu panevėžiečių aktorių sukurtas filmas buvo parodytas Panevėžyje vykusioje zoninėje mėgėjiškų filmų peržiūroje bei dalyvavo respublikiniame kino mėgėjų festivalyje Vilniuje. Bet jokio vertinimo nesulaukė. Dar prieš prasidedant Atgimimui, filmas „Nei šis, nei tas“ buvo parodytas per Panevėžyje vykusį susitikimą su „Akordo“ kino studija. Aktoriaus Gedimino Karkos pasakojimą apie filmo sukūrimą tąsyk įrašė Jonas Čergelis, dirbęs „Ekrano“ gamyklos liaudies kino studijos vadovu ir režisieriumi. Teatro aktoriai sukurtam mėgėjiškam kino filmui ypatingos reikšmės neteikė ir vėliau jis buvo užmirštas.

Filmas prisimintas 1999 metais, kai jį saugojęs Alfonsas Paškevičius pradėjo ieškoti pirkėjo. Pas jį dar buvo kino kamera ir nuotraukos su filmo kūrimo vaizdais, kurias perdavė Kazimieras Vitkus. Už išsaugotas šias kultūros vertybes A. Paškevičius prašė 1 000 litų. Sunku pasakyti koks būtų buvęs tolesnis šio filmo likimas, jei juo nebūtų susirūpinęs Jonas Čergelis. Žinomas Panevėžio kino metraštininkas kreipėsi į mane, ar filmą negalėtų įsigyti Panevėžio apskrities archyvas. Jonui paaiškinau, kad mūsų archyvas saugoti kino-foto-fono dokumentų neturi sąlygų. Bet Vilniuje yra Lietuvos vaizdo ir garso archyvas, kuris šį filmą, galbūt, mielai ir paimtų. Bet mums abiem pagailo, kad tokiu atveju filmas išvažiuotų į Vilnių ir dulkėtų archyve. Kur jo tikroji vertė, jei ne Panevėžyje. Čia jį ir reikėtų saugoti. Bet kaip tai padaryti? Nusprendėme dar pagalvoti.

Sužinoję, kad Panevėžio miesto savivaldybėje veikia Kultūros ir meno rėmimo fondas, nutarėme šiam fondui pateikti paraišką. Dėl Panevėžio kultūros istorijai reikšmingų vertybių įsigijimo parengiau prašymą. Už fondo skirtus pinigus įsigytas 1957 m. panevėžiečių aktorių sukurtas mėgėjiškas filmas „Nei šis, nei tas“, kino kamera ir filmavimo nuotraukos turėjo būti perduotos Kraštotyros muziejui. Patį filmą buvo siūloma perrašyti į 3 vaizdajuostes ir jas turėti muziejui, Juozo Miltinio palikimo studijų centrui ir Juozo Miltinio dramos teatrui. Dėl paraiškos svarumo sutarėme, kad be Panevėžio apskrities archyvo, Panevėžio kino ir videofilmų klubo, kuriam anuomet vadovavo Jonas Čergelis, prašymą dar pasirašys Panevėžio kraštotyros muziejaus direktorius Arūnas Astramskas, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos, kuriai priklauso Juozo Miltinio palikimo studijų centras, direktorė Rima Maselytė, Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro direktorius Rimas Teresas bei tuo metu veikusios Lietuvos istorijos draugijos Panevėžio skyriaus valdybos pirmininkė Laima Petravičienė.

Susirinkusi Kultūros ir meno fondo valdyba pateiktas paraiškas svarstė 1999 m. balandžio 14 d. Kaip matyti iš „Panevėžio balse“ pateiktos informacijos, fondo valdyba skirti paramą šioms relikvijoms įsigyti nelabai norėjo. Paraišką pristatinėjęs Jonas Čergelis pareiškė, kad dėl šio projekto paramos jis guls ant žemės ir niekur neis iš savivaldybės. Tuomet fondo valdyba sutiko 1 000 litų prisidėti, kad būtų išsaugotas teatro aktorių savo nusipirkta kino kamera sukurtas vienas pirmųjų Lietuvoje sukurtas mėgėjiškas vaidybinis filmas „Nei šis, nei tas“. Šie pinigai, kaip honoraras, turėjo būti skirti filmą, kino kamerą ir nuotraukas išsaugojusiam kino mėgėjui Alfonsui Paškevičiui.

Išpirkus filmą, Jonas Čergelis su teatro direktoriumi ir režisieriumi Rimantu Teresu sutarė surengti šio filmo premjerą. Ji įvyko teatro mažojoje salėje 1999 m. lapkričio 4 d. Premjeros vakare dalyvavę žiūrovai buvo sužavėti tuo, kas buvo parodyta ir išgirsta. Vakaras prasidėjo Jono Čergelio įrašytu jau į anapilį išėjusio Gedimino Karkos pasakojimu apie filmo sukūrimą. Po filmo premjeros aidint žiūrovų aplodismentams, į sceną pakilo jo kūrėjai Valdas Jatautis, Romualdas Urvinis, Česlovas Pažemeckas, Liuda Zubavičiūtė. Jie patikslino filmo sukūrimo metus ir prisipažino, kad buvo parašytas scenarijus dar ir antrajam filmui „Laukinės gėlės“. Bet Juozui Miltiniui aktorius išbarus, jie filmavimą nutraukė. Yra likę tik nuotraukos. Į filmo premjerą iš Vilniaus atvykę du garsūs teatro ir kino kritikai Egmontas Jansonas ir Skirmantas Valiulis, filmą visaip išgyrė. E. Jansonas sakė, kad šis teatras vis ką nors randa. O matytas filmas, tai dar vienas patvirtinimas, kad J. Miltinio teatras ir J. Miltinio aktoriai yra fenomenas. S. Valiulis kalbėjo ir vėliau žurnale „Kinas“ rašė, kad 1957 m. panevėžiečių aktorių sukurtas filmas „Nei šis, nei tas“ yra rišamoji grandinė tarp prieškario ir dabartinio kino. Jį galima pavadinti geriausia lietuviška kino komedija. Užmirštas, bet vėliau prisimintas ir dienos šviesą išvydęs filmas buvo plačiai dar pristatytas spaudoje ir televizijoje. Saugomas jis Kraštotyros muziejuje.

Iliustracijos:
1. Joana Zurlytė ir Gediminas Karka filme „Nei šis, nei tas“. K. Vitkaus nuotrauka iš Juozo Miltinio palikimo studijų centro rinkinių.
2. Prašymas Panevėžio miesto savivaldybės Kultūros ir meno rėmimo fondui. Iš Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filialo fondų.
3. „Lietuvos ryto“ savaitinis žurnalas „TV antena“ (1999 m., nr. 48) apie filmo „Nei šis, nei tas“ atgimimą.

Leonas Kaziukonis

Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros (AINA) projekto „Panevėžio istorijos puslapiai“ straipsnis.
Projekto rėmėjas – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas