Iki 1993 m. Panevėžio miesto herbas buvo du sukryžiuoti linų pėdai ir arklas, pavaizduoti dviejuose suapvalinto skydo laukuose. Jei ne pačių panevėžiečių iniciatyva herbą pakeisti, jis toks būtų buvęs ilgiau.
Kalbų, kad šį sovietmetyje patvirtintą herbą reikia peržiūrėti, buvo dar atgimimo metais. Oponentų argumentai: linų pėdai ir arklas yra ne miesto, bet kaimo simbolika.
Maža to, buvo jau žinoma apie istoriko Edmundo Rimšos surastus XIX a. pradžios Panevėžio rotušės ir magistrato antspaudus su seniausiu Panevėžio simboliu mūriniu trijų bokštų pastatu.
Nuo 1990 m. rudens dirbau Panevėžio miesto istorijos ir kultūros paminklų apsaugos tarnyboje. Jos vadovas Povilas Urbšys (dabar Seimo narys) pavedė man išsiaiškinti Panevėžio herbo atnaujinimo galimybes ir pereiti nuo kalbų prie darbų.
Laukti nebuvo kada – artinosi Panevėžio įkūrimo 490-osios metinės. Be to, Panevėžio rajono savivaldybė ėmėsi žygių rajono herbu patvirtinti tuo metu esamą Panevėžio miesto herbą.
Pirmiausia nuvykau į Heraldikos komisiją pas jos pirmininką Edmundą Rimšą, kuris tuos Panevėžio rotušės ir magistrato antspaudus surado. Išdėsčiau pasiūlymą, kad miesto herbą reikia pakeisti. Laikantis istoriškumo principo jame turi būti pavaizduotas seniausias Panevėžio simbolis trijų bokštų pastatas.
Vėlyvesni Panevėžio herbo simboliai du sukryžiuoti linų pėdai ir žagrė atsirado tarpukaryje. Pastarasis simbolis buvo paimtas iš 1845 m. caro Nikolajaus I patvirtinto Panevėžio apskrities herbo. O linų pėdai buvo sugalvoti vietoj cariniame herbe buvusio Kauno gubernijos obelisko.
Heraldikos komisija tokiam siūlymui pritarė, nes sovietmetyje atkuriant Panevėžio miesto herbą nebuvo žinomas jo seniausias pavyzdys. Nurodyta dar tai, kad agrariniai simboliai miestų herbuose labai retai naudojami. Jie labiau būdingi teritorinei arba žemės heraldikai. Edmundas Rimša pažadėjo seniausią Panevėžio herbą dar labiau patyrinėti ir pateikti istorinį jo pagrindimą.
Grįžęs iš Vilniaus, Panevėžio herbo atnaujinimo klausimą pristačiau Panevėžio miesto tarybos prezidiumo posėdyje, kuris vyko 1992 m. sausio 21 d. Kaip matyti iš posėdžio protokolo, tarybos prezidiumo nariai palankiai sutiko šią žinią ir pavedė miesto valdybai dėl Panevėžio herbo pakeitimo pateikti užsakymą Heraldikos komisijai.
Taip pat miesto tarybos prezidiumo buvau įpareigotas apie būtinumą pakeisti miesto herbą paskelbti laikraštyje. Norėta, kad gyventojai pareikštų savo nuomonę ir pateiktų pasiūlymų. Parengiau ir greitai „Panevėžio balse“ pasirodė straipsnis „Ar turėsime naują herbą?“ Kiek pamenu, pastabų ir pasiūlymų iš skaitytojų nebuvo jokių.
Istorinę medžiagą apie Panevėžio miesto herbą Edmundas Rimša pateikė jau 1992 m. pabaigoje. Ji buvo paskelbta „Panevėžio ryto“ ir „Panevėžio balso“ laikraščiuose. Atliktų tyrinėjimų išvadose rekomenduota atkurti istorinį pačių miestiečių išsirinktą Panevėžio herbą.
Tam buvo siūloma panaudoti geriausiai heraldiškai sutvarkyto 1812 m. antspaudo ikonografiją. Joje pavaizduoti mūro vartai su trimis bokšteliais ir už jų per vidurį didesniu bokštu, ant kurio stogo įrašyta rusiška raidė „П“ (Panevėžys).
Diskusijos dėl Panevėžio herbo buvo surengtos 1993 m. sausio 22 d. miesto tarybos posėdyje. Į jį buvo pakviestas ir Edmundas Rimša, kuris pristatė istorinius duomenis apie Panevėžio herbą ir paaiškino herbų sukūrimo ir tvirtinimo tvarką. Kadangi Panevėžio herbo istorinės spalvos nežinomos, miesto deputatams jos daugiausia ir kėlė abejonių. Dar buvo siūloma iš herbo išimti „P“ raidę.
Dėl pateiktų Panevėžio miesto herbo ir vėliavos projektų miesto tarybai iš esmės pritarus, toliau jie buvo svarstomi Heraldikos komisijoje. Apsisprendus dėl herbo spalvų ir „P“ raidės, Heraldikos komisija herbą tvirtinti pateikė Lietuvos Respublikos Prezidentui.
Atkurtą istorinį Panevėžio miesto herbą 1993 m. gegužės 11 d. dekretu patvirtino tuometinis Lietuvos Respublikos Prezidentas Algirdas Brazauskas. Herbo etaloną sukūrė dailininkas Arvydas Každailis. Lyginant su kitų miestų herbais, Panevėžio herbas atnaujintas vienas iš pirmųjų.
Iki tol buvusį Panevėžio herbą, kuriame vaizduojami du sukryžiuoti linų pėdai ir arklas, buvo nuspręsta palikti po administracinių vienetų reformos atkuriamai Panevėžio apskričiai. Bet Panevėžio rajono valdžiai reikalaujant, šis šiek tiek pataisytas herbas 1995 m. buvo patvirtintas Panevėžio rajono savivaldybės herbu.
Nuotraukoje – Panevėžio miesto herbas, patvirtintas 1969 m. ir 1993 m.
Leonas Kaziukonis
Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros (AINA) projekto „Panevėžio istorijos puslapiai“ straipsnis.
Projekto rėmėjas – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas
