Bėgant metams ir keičiantis ekonomikos lygiui, Panevėžio įmonėse buvo nuolat diegiamos technologijų naujovės. Pasidairius po XX a. 6 dešimtmečio Panevėžį galima buvo išvysti keistų, šiuolaikinio žmogaus požiūriu, dargi juokingų dalykų. Tuomet ypač populiarus buvo išradėjų-racionalizatorių sąjūdis. Įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojai buvo skatinami tobulinti ir gerinti gamybinius procesus. Gamyboje sėkmingai pritaikius racionalizacinį pasiūlymą, jo autoriui būdavo išduodamas atitinkamas pažymėjimas ir mokamas atlyginimas. Atlyginimo dydis priklausydavo nuo gaunamo teigiamo efekto ar ekonomijos.

Naujovių  diegimas malūne Nr. 6

Siekdami paspartinti gamybinių planų vykdymą ir kovodami už elektros energijos, tepalų taupymą, malūno darbuotojai  teikė pasiūlymų įrenginiams tobulinti. 1953 m. buvo įgyvendintas  pasiūlymas dėl darbo su filtruojamais tepalais nepriklausomai nuo oro sąlygų. Anksčiau tepalai  per valymo filtrą buvo leidžiami tik karštomis vasaros dienomis. Darbuotojai pasiūlė prie filtro pritaisyti elektrinę plytelę, kuri nuolatos šildytų leidžiamus tepalus. Tai įgalino šį procesą atlikti bet kuriuo metų laku.

„Svarsčio“ fabrike

1953 m. įmonės racionalizacijos ir išradimų biuras gavo daug pasiūlymų. Vienas jų buvo pateiktas plačiai naudojamų gaminių – lovų gamybai patobulinti. Buvo patobulintas kniedžių gamybos metodas. 15-os  tūkstančių kniedžių gamyba paspartėjo 160-čia valandų ir atnešė įmonei nemažai pelno.

Panevėžio geležinkelio mazgo vagonų depo kolektyve

Čia 1954 m. buvo sukurtas presas vagonų sankaboms patikrinti. Anksčiau, išleidžiant iš gamybos vagonus, nebuvo galima pasitikėti jų sankabos stiprumu, nes po remonto joje galėjo atsirasti įvairių įtrūkimų, kurie padidindavo pertrūkių tikimybę vagonui esant sąstate. Tai galėjo sukelti labai nemalonių pasekmių. Naudojant presą sankabų atsparumui išbandyti, vagonų eksploatacija tapo patikimesnė.

Cukraus fabrike

Buvo skelbiama, kad 1954 m. 39 fabriko darbininkai pateikė 81 racionalizacinį pasiūlymą, iš kurių 56 buvo priimti, o 42 pasiūlymai įdiegti į gamybą jau 1955 m. Skelbta, kad jų įdiegimas leido įmonei sutaupyti apie 100 tūkstančių rublių ir išmokėti racionalizatoriams 8 588 rublius premijų. Buvo patobulinta centrifugų, garo katilų, dūmtraukio-ventiliatoriaus, išspaudų džiovyklos įrengimų eksploatacija.

Alaus darykloje „Kalnapilis“

Ši įmonė 1957 m. patobulino butelių plovimo procesą. Iki tol šis darbas reikalavo didelių sąnaudų. Per metus buteliams plauti buvo sunaudojama šerių už 13 025 rub. Šio brangumo priežastis buvo ta, jog buteliams plauti buvo naudojami iš Kinijos gauti šepečių šeriai, kurie išmirkę labai greit sudildavo. Alaus daryklos mechanikas Henrikas Petrauskas pasiūlė vietoj kiniškų šerių butelių plovimo šepetėliams pritaikyti gumą. Visai be šerių nebuvo galima apsieiti – jie reikalingi šepetėlio gale. Patobulinus procesą buvo sunaudojama keturis kartus mažiau šerių. Be to,  guma buvo žymiai atsparesnė ir pigesnė.

Linų tekstilės kombinate

1958 m. įmonės darbuotojas Vladas Beinorius patobulino audimą staklėmis. Jo pasiūlymas palengvino siūlų perdavimą nuo volo kraštų į audimo stakles. Pameistrys K. Jančiauskas, pasiūlęs technologinį sprendimą, padėjo įmonei įveikti rimtą kliūtį. Medvilninės drobės audimui netiko turimi resursai – vos 1 metro ilgio  skietai. Reikėjo žymiai ilgesnių. Racionalizatorius atitinkamai sudūrė du skietus ir išeitis buvo rasta.

Nuotraukoje – Panevėžio baldų fabriko darbininkai Gegužės 1-osios demonstracijoje. 1958 m.

Emilija Juškienė
Panevėžio kraštotyros muziejaus
Istorijos skyriaus vyresn. muziejininkė

Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros (AINA) projekto „Panevėžio istorijos puslapiai“ straipsnis.
Projekto rėmėjas – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas