Sovietmečiu Lietuvoje (1940–1941 ir 1944–1990) mažiausias administracinis-teritorinis vienetas buvo apylinkė. Ji įvesta 1940 m. pabaigoje vietoje seniūnijos (po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, 1995 m., seniūnijos buvo sugrąžintos).
Aukščiausias valdžios organas apylinkėse buvo apylinkės darbo žmonių deputatų taryba (DŽDT), vėliau – liaudies deputatų taryba (LDT). 1968 m. buvo priimtas „Lietuvos TSR apylinkių, gyvenviečių DŽDT įstatymas, kuriame nustatyti jų sudarymo ir veiklos principai, teisės ir pareigos, darbo organizavimas, deputatų statusas.
Dirstelėkime, kaip XX a. 7 deš. pr. su savo užduotimis tvarkėsi Naujamiesčio apylinkės (Panevėžio raj.) DŽDT.
Iš archyvuose esančių dokumentų galima sužinoti, kad 1963 m. kovo 17 d. vyko rinkimai į Naujamiesčio gyvenvietės DŽDT. Nurodoma, kad rinkimuose dalyvavo 100 proc. arba 464 rinkėjai (čia reikia turėti mintyje, kad sovietmečiu įvairiuose valdžios rinkimuose atėjusių balsuoti gyventojų skaičius dažniausiai būdavo falsifikuojamas, taip siekiant pademonstruoti visuomenės lojalumą sovietinei valdžiai). Nurodoma, kad buvo balsuota už komunistų ir nepartinių bloko kandidatus. Išrinkti 25 deputatai: darbininkai, kolūkiečiai, tarybiniai darbuotojai, įmonės vadovas, inžinieriai, technikai ir kt. specialistai, vidurinės mokyklos direktorius, valstybinės prekybos darbuotojai, kitų užsiėmimų žmonės. Iš viso 13 vyrų ir 12 moterų.
Tuo metu Naujamiesčio gyvenvietės apyskaitoje žemės paskirstymas naudmenims ir žemės naudotojais buvo toks: gyvenvietės teritorija – 111 ha, ariamos žemės – 58 ha, pievų – 8 ha, ganyklų – 7 ha, sodinių – 12 ha, žemės ūkio naudmenų – 85 ha, vandenų – 1 ha, gatvių, kiemų, aikščių – 25 ha.
Iš Panevėžio rajono Naujamiesčio gyvenvietės DŽDT sesijos, įvykusios 1962 m. vasario 8 d. protokolo dienotvarkės aišku, jog tą dieną buvo tvirtinamas Naujamiesčio gyvenvietės 1962 m. biudžetas. Su biudžeto projektu deputatus supažindino gyvenvietės VK pirmininkas A. Kaminskas. Jis nurodė, kad 1961 m. biudžete visos numatytos pajamos įvykdytos pagal visus pajamų šaltinius. Išlaidų dalyje taip pat viskas įvykdyta, tačiau iš gerbūviui skirtų lėšų liko neišnaudota 600 rub., jo teigimu, numatyti kultūrinių įstaigų remonto darbai atlikti; lėšos, skirtos remonto darbams išnaudotos pagal paskirtį; atliktas Taikos ir M. Melnikaitės gatvių važiuojamosios dalies kapitalinis remontas; pilnai įrengtos naujos kapinės; pagaminta 1 450 vnt. betoninių plytelių šaligatviams kloti.
Buvo konstatuota, kad, vykdant gerbūvio darbų programą bei siekiant biudžete nurodytas pajamų ir išlaidų sumas pilnai įvykdyti, reikia, kad daugiau paramos suteiktų Panevėžio rajono VK, nes gyvenvietės VK atlikti tokių stambių gerbūvio darbų, kaip šaligatvių išklojimas, yra nepajėgus. Be to, Naujamiesčio gyvenvietės VK pirmininkas nurodė, kad nuo 1962 m. rugsėjo mėn. 1 d. biudžete yra numatytos lėšos vaikų darželio išlaikymui. Dvidešimties vietų vaikų darželį planuota atidaryti S. Nėries gatvėje.
Naujamiesčio gyvenvietės DŽDT vietinį biudžetą 1962 m. sudarė šios pajamos: butų ūkio – 200 rb., gyventojų pajamų mokestis – 8 469 rb., žemės ūkio mokestis – 800 rb., viengungių ir mažašeimių mokestis – 1 294 rb., trobesių ir žemės rentos – 3 120 rb., iš transporto laikytojų – 40 rb., gyvulių laikytojų – 60 rb., atsitiktinės įplaukos – 11 rb., apyvartinės kasos lėšos – 800 rb. Išlaidas sudarė: butų ūkiui – 200 rb., apšvietimui – 300 rb., apželdinimui – 250 rb., švaros palaikymui – 300 rb., gerbūviui – 4 990 rb., vaikų darželiui – 2 560 rb., kultūrinėms įstaigoms išlaikyti – 3 835rb., vykdomajam komitetui – 1 399 rb.
Panevėžio rajono Naujamiesčio gyvenvietės DŽDT VK 1962 vasario 23 d. posėdyje buvo nuspręsta Naujamiesčio gyvenvietės darbininkams bei tarnautojams kurą (medienos malkas) 1962–63 m. žiemos sezonui paskirstyti erdmetriais: vidurinei mokyklai – 117, Naujamiesčio Vartotojų kooperatyvui – 82, Naujamiesčio sviesto gamybos cechui – 42, Naujamiesčio Ryšių skyriui – 14, Naujamiesčio ligoninei – 90, Naujamiesčio kultūros namams – 14, Naujamiesčio gyvenvietės DŽDT VK – 20 ir kt.
Sovietmečiu ypač populiari motyvacijos skatinimo priemonė buvo socialistinis lenktyniavimas. Į socialistinį lenktyniavimą Naujamiesčio gyvenvietės DŽDT iškvietė Biržų rajono Likėnų bei Kupiškio rajono Subačiaus gyvenvietės. Panevėžio rajono Naujamiesčio gyvenvietės 1962 m. socialistinių įsipareigojimų suvestinėje buvo pateikti šie darbai: gerbūvio kėlimo srityje – įrengta 800 kv. m. betoninių šaligatvių, pasodinta 150 medelių, remontuojamas vaikų darželis, įrengta apšvietimo linija Vaidilutės gatvėje; kultūros ir liaudies švietimo srityje – perskaityta 26 paskaitos, kuriose apsilankė 2 090 klausytojų, organizuoti 46 vakarai, šokiai, gegužinės, organizuota 20 koncertų-išvykų, į biblioteką „pritraukta“ 1 199 skaitytojų, skaitytojams išduota 1 400 knygų, pravesta 12 masinių priemonių, pademonstruota 253 kino filmai, filmuose „atsilankė“ 15 285 žiūrovai; organizacinio darbo srityje – organizuotas draugovininkų štabas, pravesta viena gyventojų sueiga, organizuotas gyvenvietės sutvarkymo dešimtadienis, nuolatinės komisijos paruošė 14 klausimų, pravesti 6 pasitarimai su nuolatinėmis komisijomis ir 4 „aktyvo“ pasitarimai.
Aukščiausia kontrolės, vadovavimo ir materialinių gėrybių skirstymo grandis Lietuvoje buvo komunistų partija. Partijos Panevėžio rajono komiteto ir rajono VK sprendime bei potvarkiuose „Dėl materialinių vertybių skirstymo tvarkos rajone“ 1962 m. buvo rašoma: „Skirstant materialines vertybes kolūkiams, tarybiniams ūkiams, organizacijoms ir kt. buvo prileidžiama grubių klaidų. Daugelis vertybių buvo skirstoma neprisilaikant kolektyviškumo principo. Todėl VK nusprendė:
Nustatyti, kad:
1. Respublikinio susivienijimo „Lietuvos žemės ūkio technika“ rajono skyrius paruošia kolūkiams, tarybiniams ūkiams – traktorių, automašinų, priekabų, žemės ūkio mašinų, paskirstymą prikabinamojo ir kito inventoriaus, gaunamo per susivienijimo tarprajoninę bazę, Panevėžio tiekimo kontorą bei naftos bazę, ir pateikia tvirtinti tarybai bei VK posėdžiui;
Rajono Plano komisija paruošia biudžetinėms organizacijoms visų materialinių vertybių, o taip pat statybinių medžiagų, kurias teikia rajkopsąjunga bei Panevėžio tiekimo kontora paskirstymą ir pateikia tvirtinti Vykdomajam komitetui;
Lengvas mašinas ir motociklus iš mokos fondo individualiam naudojimui skirsto Vykdomasis komitetas pateikiant Plano komisijai;
Koncentruotus pašarus kolūkiams ir tarybiniams ūkiams skirsto valstybinio supirkimo inspekcija ir tvirtina VK;
Statybines medžiagas asmeninių pastatų remontams bei kurą gyventojams skirsto apylinkių VK pagal rajono VK išskirtą limitą. Statybinės medžiagos asmeninių pastatų remontams skirstomos tik tiems piliečiams ir tik tiems pastatams, kuriems rajono architektas išduoda leidimą;
Statybines medžiagas individualiems statytojams skirsto rajono Plano komisija ir tvirtina VK remiantis rajono architekto išduotais leidimais.
2. Skirstant lengvas automašinas asmeniniam naudojimui remtis Lietuvos TSR Ministrų tarybos 1961-04-13 nutarimu.
3. Motociklus gyventojams skirstyti remiantis profsąjungos vietos komiteto bei kolūkių valdybų rekomendacijomis ir autoinspekcijos pažymėjimais.
4. Rekomenduoti kolūkių valdyboms, tarybinių ir kitų valstybinių ūkių organizacijoms bei rajono organizacijoms greitesniam bei tikslesniam medžiaginių vertybių išskirstymui užtikrinti teikti paraiškas medžiaginėms vertybėms iš anksto sutinkamai su ūkių gamybiniais ir finansiniais planais, o taip pat medžiagų specifikacijos pagal statomus ir rekomenduojamus objektus.
5. Nustatyti, kad materialinių vertybių paskirstymas rajono organizacijoms, kolūkiams, tarybiniams ūkiams ir individualių pastatų statyboms būtų svarstomas Vykdomajame komitete ne mažiau kaip du kartus per mėnesį.
Šis raštas buvo išsiųstas 35 Panevėžio rajono kolūkiams, 10 tarybiniams ir kt. valstybiniams ūkiams, plano komisijai, susivienijimui, valstybinei supirkimo inspekcijai, finansų skyriui, 18 apylinkių taryboms, rajkopsąjungai, tiekimo kontorai.
Nuotraukoje – Panevėžio r. Naujamiesčio apylinkės stomatologijos kabinete. 1955 m. Fotogr. P. Aleksandravičius.
Emilija Juškienė
Panevėžio kraštotyros muziejaus
Istorijos skyriaus vyresnioji muziejininkė
Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros (AINA) projekto „Panevėžio istorijos puslapiai“ straipsnis.
Projekto rėmėjas – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas