Respublikos laikais Panevėžyje daugiausia prekybininkų buvo žydų tautybės, bet 4 dešimtmetyje mieste atsirado vis daugiau lietuvių valdomų įmonių. Žinomas dailininkas J. Kaminskas turėjo rankdarbių parduotuvę „Juosta“, įsikūrusią adresu Respublikos gatvė Nr. 32. 1932 m. gegužės 1 d. tuo pačiu adresu atidaryta Kauno „Drobės“ fabriko audinių parduotuvė. Parduotuvės vedėju dirbo Č. Baltrušaitis. Panevėžyje veikė Šiaulių saldainių fabriko „Rūta“ parduotuvė, kurioje taip pat buvo prekiaujama miltais, cukrumi, vynu ir kitomis prekėmis. Parduotuvės vedėjas – A. Prilis. Elektros gatvėje Nr. 3 veikė Anykščių vyno fabriko parduotuvė. Vyno butelis tada kainavo tik 2 litus. Vedėju dirbo Mackevičius.

Elektros gatvėje Nr. 5 veikė „Fontano“ limonado parduotuvė. Respublikos gatvės 28-ajame name buvo įsikūrusi pieno produktų parduotuvė ir valgykla, kur buvo galima pavalgyti skanius pietus arba nusipirkti pieno produktų. Respublikos gatvėje Nr. 62 veikė viena moderniausių mieste Pieno centrinė valgykla, kurioje skambėjo muzika, buvo galima paskaityti laikraščius ir žurnalus. Laisvės aikštėje Nr. 37 buvo prekiaujama įvairiais žemės ūkio padargais Panevėžio žemės ūkio draugijos parduotuvėje. Parduotuvės vedėju dirbo kooperatininkas A. Krasauskas, o Draugijai vadovavo agronomas J. Gasiūnas. Respublikos gatvėje veikė net 3 knygynai. Seniausias iš jų priklausė J. Masiuliui. Didžiausias mieste Šv. Kazimiero knygynas buvo įsikūręs Respublikos gatvėje Nr. 34. Spaudos fondo knygynas veikė Respublikos gatvėje Nr. 19. Tai tik dalis sėkmingai veikusių lietuvių valdomų prekybos įmonių Panevėžyje.

Žymiausias lietuvių prekybininkas – Pranas Vanagas. Nuo 1910 m. jis turėjo parduotuvę. 1922 metais, pagal kitus duomenis 1923 m., P. Vanagas kartu su kunigu Jonu Karbausku įkūrė lietuvių ekonominę organizaciją – Panevėžio lietuvių pirklių sąjungą „Birža“. Ji sėkmingai veikė nepriklausomybės laikais. Ši draugija buvo Panevėžio verslininkų draugijos pirmtakė. Joje vėliau atsirado ir verslininkų skyrius, iš kurio išaugo verslininkų draugija. Panevėžio verslininkų draugijos vadovu ilgą laiką buvo P. Vanagas.

1930 m. Pranas Vanagas šventė savo prekybinės veiklos 20 metų jubiliejų. Jo vyno ir gastronomijos parduotuvė iš pradžių veikė adresu Puzino gatvė Nr. 12 ir Vasario 16-osios gatvė Nr. 3. P. Vanagas pardavinėjo Karazijos įmonės vynus iš Anykščių krašto, mineralinį vandenį „Birutė“ iš Birštono, Klaipėdos alaus daryklos alų, šampaną, likerį ir įvairius vynus iš plataus pasaulio. Taip pat šioje parduotuvėje galima buvo įsigyti saldainių, šokolado. 1937 m. P. Vanagas, palyginus su kitais Panevėžio prekybininkais lietuviais, sumokėjo daugiausia mokesčių – 17 000 litų. Kiti lietuviai prekybininkai tuo metu užėmė apie 20 proc. Panevėžio prekybos. Cariniais laikais tas procentas siekė tik 6.

Kartu Pranas Vanagas buvo aktyvus miesto bendruomenės narys. 1934 m. jis išrinktas į Panevėžio miesto tarybą, paskirtas Panevėžio miesto rinkimų komisijos nariu. Rinkimų komisijoje buvo žinomi panevėžiečiai: A. Gilvydis, A. Simutis, H. Chazenas, o kandidatai J. Vileišis ir A. Plungė. Komisijos pirmininkas – Jurgis Elisonas. Tarybos nariu P. Vanagas išbuvo iki 1940 metų. 1937 m. rugsėjo 7 d. laikraštis „XX amžius“ rašė, kad P. Vanago sodyboje pražydo obelaitė. Tai buvo kaip gražus intarpas apie žinomo prekybininko veiklą. 1939 m. balandžio mėnesį jis kartu su ūkio banko direktoriumi Činiku įsigijo kino teatrą „Forum“, kurį pavadino „Garsu“ ir sėkmingai vystė savo verslą. 1939 m. rugsėjo mėnesį įvyko rinkimai Panevėžio verslininkų valdyboje. P. Vanagas vadovo vietą užleido J. Kaminskui.

Užėjus sovietams prekybininko Prano Vanago gyvenamas namas adresu Vasario 16-osios gatvė Nr. 20 ir parduotuvė nacionalizuoti. Jis neteko ir kino teatro. Sovietiniais laikais P. Vanagas neišvengė tremties. Pagal nepatvirtintus duomenis kelyje mirė 2 jo vaikai, o vienas žuvo tremtyje. Pats P. Vanagas grįžo į Lietuvą, bet į Panevėžį nebegrįžo. Jis buvo vienas žymiausių Panevėžio prekybininkų.

Nuotraukos:
1. Prano Vanago parduotuvė Panevėžyje. 1930 m. Iš V. Vyšniausko kolekcijos.
2. Prano Vanago parduotuvės reklama „Panevėžio balse“.

Donatas Pilkauskas

Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros (AINA) projekto „Panevėžio istorijos puslapiai“ straipsnis.
Projekto rėmėjas – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas