Kazimieras (Kazys) Bizauskas buvo jauniausias tarp 1918 m. Vasario 16-osios aktą pasirašiusių signatarų. Jis gimė 1893 m. vasario 2 d. (pagal tuometinį senąjį kalendorių, pagal naująjį – vasario 15 d., kartais gimimo data nurodoma 1893-iųjų vasario 14 d.) dabartinės Latvijos teritorijoje, Kuldigos apskrityje, Paviluostos vietovėje. Būsimasis signataras augo Šemberge. Abu jo tėvai buvo kilę iš Panevėžio apskrities. Tėvas Kazimieras – apsišvietęs žmogus, vienas iš kooperatinio judėjimo Lietuvoje atstovų, Vartotojų draugijos vedėjas. Motina Karolina Jankauskaitė kilusi iš religingų valstiečių. K. Bizauskas anksti neteko abiejų tėvų. Motina mirė, kai sūnui buvo vos keli metai. Kazimiero išsilavinimu toliau rūpinosi dėdė – kunigas Antanas Bizauskas. Tikslių duomenų apie K. Bizausko lankytą pradžios mokyklą neturima, žinoma, kad pastarasis mokėsi Mintaujos gimnazijoje. Vėliau dėdė Antanas Bizauskas gabų jaunuolį išsiuntė mokytis į Šveicariją. Po kiek laiko K. Bizauskas grįžo į Lietuvą: tęsė mokslus Vilniaus gimnazijoje, o juos baigė Kauno gimnazijoje. Pastarojoje veikė moksleiviai ateitininkai, kuriais K. Bizauskas susižavėjo. 1913 m. baigęs gimnaziją, mokėsi Maskvos universiteto Teisės fakultete, aktyviai dalyvavo studentų ateitininkų veikloje. Deja, studijas toliau tęsti sutrukdė prasidėjęs karas.
1915 m. K. Bizauskas grįžo į Lietuvą ir apsistojo Panevėžyje. Jis paskirtas Panevėžio miesto valdybos sekretoriumi, dirbo vertėju. Vokiečių valdžia nepalaikė šiltų santykių su lietuviais valdininkais, tačiau tai jiems nesutrukdė platinanti lietuvybę. K. Bizauskas kartu su kitais aktyviais panevėžiečiais iš vokiečių valdžios gavo leidimą steigti gimnaziją, bet lėšų švietimo įstaigai išlaikyti neskirta. 1915 m. spalį Panevėžyje įkurta gimnazija buvo labai svarbi būsimai Lietuvos valstybei. Remiantis kai kuriais šaltiniais, ji laikoma pirmąja lietuviška gimnazija. 1915 m. dar mokyta rusų kalba, o nuo 1916-ųjų pamokos vestos tik lietuviškai. Gimnazijoje K. Bizauskas dėstė lietuvių ir lotynų kalbą, dirbo gimnazijos inspektoriumi. Jis priklausė lietuvių literatūros vadovėlių rengimo komisijai, 1918 m. išleido literatūros teorijos vadovėlį. Dėl aktyvios veiklos K. Bizauskas buvo žinomas ne tik Panevėžyje, bet ir visoje Lietuvoje.
1917 m. rugsėjo mėnesį, nepaisant jauno amžiaus, K. Bizauskas buvo pakviestas į Lietuvių konferenciją Vilniuje. Į pastarąją paprastai kviesti tik asmenys, sulaukę 25 metų. Šioje konferencijoje K. Bizauskas buvo išrinktas Lietuvos tarybos nariu. Taryboje jis pritarė Nepriklausomos Lietuvos valstybės skelbimo idėjai, nors dalis narių ragino sudaryti sąjungą su Vokietija.
1918 m. K. Bizauskas tapo Krikščionių demokratų partijos nariu, 1918-ųjų lapkričio 18 d. jis buvo paskirtas Lietuvos Tarybos generaliniu sekretoriumi. K. Bizauskas įdėjo daug pastangų siekdamas, kad Lietuva visame pasaulyje būtų pripažinta kaip nepriklausoma valstybė. Dėl to jis vyko į Angliją, vėliau dalyvavo taikos derybose su Sovietų Rusija. Lietuva daug metų kontroliuota carinės Rusijos vadžios, todėl buvo labai svarbu gauti sovietų Rusijos pripažinimą.
1920 m. K. Bizauskas Panevėžio rinkimų apygardoje išrinktas į Steigiamąjį Seimą ir ėmė aktyviai dalyvauti politiniame gyvenime. 1920 m. birželio mėnesį jam paskirta užimti švietimo ministru pareigas. Taip pastarasis tapo jauniausiu sudarytos Kazio Griniaus vyriausybės ministru. K. Bizauskas padėjo Lietuvos švietimo sistemos pagrindus, ruošė įstatymus dėl privalomo pradinio mokslo įvedimo. Jis priklausė siūliusiųjų kurti privačias pradines mokyklas ypač gabiems vaikams gretoms. Deja, šiam sumanymui nebuvo pritarta. Atsistatydinus K. Griniaus vyriausybei, K. Bizauskas perėjo dirbti į užsienio reikalų ministeriją. 1922 m. pabaigoje jis paskirtas Lietuvos atstovu prie Šv. Sosto, 1923 m. perkeltas į Ameriką, 1927 m. paskirtas pasiuntiniu Latvijos Respublikoje, 1928 m. perkeltas į Didžiąją Britaniją. Juozui Tūbeliui perėmus vadovavimą Vyriausybei, K. Bizauskas 1930 m. tapo ir Lietuvos atstovu Olandijoje. 1931 m. jis grįžo į Lietuvą ir tęsė savo politinę veiklą. 1939–1940 m. dirbo vicepremjeru paskutinėse Lietuvos vyriausybėse.
Į valdžią atėjus sovietams, 1940 m. lapkričio 23 d. K. Bizauskas suimtas ir kalintas Kauno kalėjime. Jam iškelta baudžiamoji byla, pastarasis kaltintas daug prisidėjęs kuriant Nepriklausomą Lietuvos valstybę ir Lietuvos kariuomenę. Prasidėjus karui K. Bizauskas kartu su kitais politiniais kaliniais buvo evakuojamas į SSRS gilumą, bet pakeliui 1941 m. birželio 26 d. sušaudytas dabartinės Baltarusijos teritorijoje. Jis buvo pirmasis Vasario 16-osios akto signataras, nukentėjęs nuo sovietų valdžios. Toks tragiškas likimas žmogaus, kuris daug nuveikė kuriant nepriklausomą Lietuvos valstybę.
Nuotraukos:
1. Kazimieras Bizauskas.
2. Lietuvos nepriklausomybės aktas.
Nuotraukos iš privačios kolekcijos.
Donatas Pilkauskas
Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros (AINA) projekto „Panevėžio istorijos puslapiai“ straipsnis.
Projekto rėmėjas – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas
