1. Kazimieras Bizauskas. Nuotrauka iš privačios kolekcijos

Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras Kazys Bizauskas

Kazimieras (Kazys) Bizauskas buvo jauniausias tarp 1918 m. Vasario 16-osios akto signatarų. Jis gimė 1893 m. vasario 2 d. (pagal tuometinį senąjį kalendorių, pagal naująjį – vasario 15 d., kartais data nurodoma vasario 14 d.) dabartinės Latvijos teritorijoje Kuldigos apskrityje, vietovėje Paviluosta. Būsimasis signataras augo Šemberge. Abu jo tėvai buvo kilę iš Panevėžio apskrities. Tėvas Kazimieras – apsišvietęs žmogus, vienas iš kooperatinio judėjimo Lietuvoje atstovų, Vartotojų draugijos vedėjas. Motina Karolina Jankauskaitė kilusi iš religingų valstiečių. K. Bizauskas anksti neteko abiejų tėvų. Motina mirė, kai jam buvo vos keli metai. Kazimiero išsilavinimu toliau rūpinosi dėdė kunigas Antanas Bizauskas. Nėra tikslesnių duomenų apie K. Bizausko lankytą pradžios mokyklą. Mokėsi Mintaujos gimnazijoje. Dėdė Antanas Bizauskas išsiuntė gabų jaunuolį mokytis į Šveicariją. Po kiek laiko grįžo į Lietuvą ir tęsė mokslus Vilniaus gimnazijoje, o mokslus baigė Kauno gimnazijoje. Pastarojoje veikė moksleiviai ateitininkai, kuriais K. Bizauskas susižavėjo. 1913 m. baigęs gimnaziją mokėsi Maskvos universiteto teisės fakultete, kur aktyviai dalyvavo studentų ateitininkų veikloje. Studijas sutrukdė prasidėjęs karas.

1915 m. K. Bizauskas grįžo į Lietuvą ir apsistojo Panevėžio mieste. Jis paskirtas Panevėžio miesto valdybos sekretoriumi ir dirbo vertėju. Vokiečių valdžia nelabai skaitėsi su lietuviais valdininkais, tačiau tai nesutrukdė aktyviai veikti platinant lietuvybę. Su kitais aktyviais panevėžiečiais iš vokiečių valdžios gavo leidimą steigti gimnaziją, bet lėšų gimnazijos išlaikymui neskyrė. 1915 m. spalio mėn. Panevėžyje įkurta gimnazija buvo labai svarbi būsimai Lietuvos valstybei. Pagal skirtingus šaltinius ji kartais laikoma pirmąja lietuviška gimnazija. 1915 m. mokymas dar vyko rusų kalba, o 1916 m. jau pilnai lietuvių kalba. Gimnazijoje K. Bizauskas dirbo lietuvių kalbos ir lotynų dėstytoju, gimnazijos inspektoriumi. Jis priklausė lietuvių literatūros vadovėlių rengimo komisijai. 1918 m. išleido literatūros teorijos vadovėlį. Savo aktyvia veikla buvo žinomas ne tik Panevėžyje, bet ir visoje Lietuvoje.

2. Lietuvos nepriklausomybės aktas. Iš privačios kolekcijos1917 m. rugsėjo mėn. nepaisant jauno amžiaus K. Bizauskas buvo pakviestas į Lietuvių konferenciją Vilniuje. Į konferenciją buvo kviečiami tik asmenys jau sulaukę 25 metų amžiaus. Šioje konferencijoje K. Bizauskas buvo išrinktas Lietuvos tarybos nariu. Taryboje jis pasisakė už Nepriklausomos Lietuvos valstybės skelbimą, nors dalis narių buvo už sąjungą su Vokietija.

1918 m. K. Bizauskas tapo krikščionių demokratų partijos nariu, lapkričio 18 d. buvo paskirtas Lietuvos Tarybos generaliniu sekretoriumi. Jis dėjo dideles pastangas, kad Lietuva būtų pripažinta pasaulyje kaip nepriklausoma valstybė. Tais reikalais vyko į Angliją, vėliau dalyvavo taikos derybose su Sovietų Rusija. Lietuva daug metų išbuvo carinės Rusijos vadžioje, buvo labai svarbu gauti sovietų Rusijos pripažinimą.

1920 m. K. Bizauskas Panevėžio rinkimų apygardoje išrinktas į Steigiamąjį Seimą ir ėmė aktyviai dalyvauti politiniame gyvenime. 1920 m. birželio mėn. sudarytoje Kazio Griniaus vyriausybėje jis paskirtas švietimo ministru. Tai buvo jauniausias ministras Vyriausybėje. K. Bizauskas dėjo Lietuvos švietimo sistemos pagrindus, ruošė įstatymus apie privalomą pradinį mokslą. Buvo vienas iš tų, kuris tuo metu siūlė kurti privačias pradines mokyklas ypač gabiems vaikams. Deja, tam nebuvo pritarta. Atsistatydinus K. Griniaus vyriausybei, perėjo dirbti į užsienio reikalų ministeriją. 1922 m. pabaigoje K. Bizauskas paskirtas Lietuvos atstovu prie Šv. Sosto, 1923 m. perkeltas į Ameriką, 1927 m. atšauktas ir paskirtas pasiuntiniu Latvijos Respublikoje, 1928 m. perkeltas į Didžiąją Britaniją. Juozui Tūbeliui perėmus vadovavimą Vyriausybei, K. Bizauskas 1930 m. tapo ir Lietuvos atstovu Olandijai. 1931 m. grįžo į Lietuvą ir tęsė savo politinę veiklą. 1939–1940 m. buvo vicepremjeru paskutinėse Lietuvos vyriausybėse.

Užėjus sovietams, 1940 m. lapkričio 23 d. K. Bizauskas suimtas ir kalintas Kauno kalėjime. Jam iškelta baudžiamoji byla. K. Bizauskas buvo kaltinamas, kad daug prisidėjo prie Nepriklausomos Lietuvos valstybės kūrimo, taip pat kuriant Lietuvos kariuomenę. Prasidėjus karui kartu su kitais politiniais kaliniais buvo evakuojamas į SSRS gilumą, bet pakeliui 1941 m. birželio 26 d. sušaudytas dabartinės Baltarusijos teritorijoje. Jis buvo pirmasis Vasario 16-osios akto signataras nukentėjęs nuo sovietų valdžios. Toks tragiškas likimas žmogaus, kuris daug nuveikė kuriant nepriklausomą Lietuvos valstybę.

Nuotraukos:
1. Kazimieras Bizauskas.
2. Lietuvos nepriklausomybės aktas.

Nuotraukos iš privačios kolekcijos.

Donatas Pilkauskas

Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros (AINA) projekto „Panevėžio istorijos puslapiai“ straipsnis
Projekto rėmėjas – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas