Lietuvos tautinio jaunimo sąjungos (toliau – LTJ) Panevėžio rajono skyrius pradėjo formuotis 1926 m. rugsėjo 12 d. Panevėžio valstybinėje gimnazijoje. Ramygaloje kuopelė įsteigta 1927 m. spalio 8 d. Panevėžio mokytojų seminarijoje pirmas ratelis įkurtas 1929 m. kovo 9 d. Organizuojant veiklą Panevėžio mokytojų seminarijoje ypač aktyviai reiškėsi mokytojas Povilas Pakarklis. Pirmasis LTJ ratelis suformuotas iš trečiojo ir ketvirtojo kurso seminaristų. Panevėžio krašte 1929 m. liepos 7 d. buvo įsteigtas Subačiaus LTJ sąjungos skyrius. Subačiaus skyriui vadovavo Algirdas Kiaulėnas.

Panevėžio rajono skyriaus steigiamasis suvažiavimas įvyko 1930 m. balandžio 13 d. Panevėžyje, „Aido“ draugijos salėje.  Į pirmąją skyriaus valdybą išrinkti P. Pakarklis, A. Piesliokas, A. Rukša, J. Vėžis, V. Šileika. Ši valdyba veikė iki 1931 m. vasario 1 d. Valdyba vykdė kultūrinę veiklą, rūpinosi naujų skyrių steigimu, organizavo išvykas. 1930–1931 m. Panevėžio rajono skyriaus valdybos žinioje buvo 17 skyrių, 680 narių. Vėlesniais metais organizacinis darbas nebevyko taip aktyviai.

1931 m. vasario 1 d. išrinkta naujoji Lietuvos tautinio jaunimo sąjungos Panevėžio rajono valdyba.  Į antrąją valdybą išrinkti A. Pranculis, S. Janauskas, V. Makauskaitė,  P. Bliumas, A. Rukša, A. Plungė, A. Kiaulėnas. Pirmininku išrinktas A. Pranculis. Valdyba dirbo iki 1931 m. lapkričio 19 d., kol buvo pakeistas valdybos statutas ir ji nebebuvo renkama. Pakeitus valdybos statutą, rajono vadu paskirtas Aleksandras Plungė, pavaduotoju – Stasys Janauskas, sekretoriumi – Antanas Piesliokas. 1932 m. gruodžio 23 d. dėl didelio darbo krūvio rajono vadovybė buvo vėl pertvarkyta: rajono vadu paskirtas Juozas Kuodys, padėjėjais – S. Janauskas ir A. Plungė, sekretoriumi – A. Piesliokas, sporto vadu – J. Švagždys, meno reikalų vedėju – J. Žemaitis. 1934 m. sausio 4 d. Panevėžio rajono LTJ sąjungos „Jaunoji Lietuva“ vadovybė buvo dar kartą pertvarkyta: rajono vadu liko J. Kuodys, padėjėjais paskirti – S. Janauskas ir I. Fabijonavičius, sekretoriumi – A. Piesliokas, sporto vadovu – P. Daukas, meno reikalų vedėju – J. Vedegys, mergaičių skyriaus vadove – M. Meškelytė.

1935 m. kovo 21 d. Panevėžio rajono LTJ sąjungos „Jaunoji Lietuva“ skyrius padalintas į dvi dalis: pirmą ir antrą rajonus. Pirmo rajono vadu paliktas Juozas Kuodys, antrojo rajono vadu paskirtas Stasys Janauskas. 1938 m. įvyko kai kurie organizaciniai pertvarkymai: Ramygalos apylinkė su trimis skyriais perduota pirmąjam rajonui. 1939 m. pradžioje įsteigtas Panevėžio miesto skyrius. 1939 m. kovo 16 d. įsakymu Panevėžio miesto jaunalietuvių vadu paskirtas Pradžios mokyklų inspektorius Jonas Skučas. 1939 m. nutarta organizuoti jaunučius – vadovu paskirtas mokytojas J. Micevičius. 1940 m. kovo 27 d. Panevėžio antrojo rajono vadu paskirtas  mokytojas Vaclovas Čekis, balandžio 3 d. pirmojo rajono vadu paskirtas Jonas Pikžirnis, o balandžio 24 d. Panevėžio miesto rajono vadu paskirtas Kazys Baršauskas.

Jaunalietuvių Panevėžio rajono sporto klubas įkurtas 1933 m. pavasarį. Pirmuoju rajono sporto vadovu buvo mokytojas J. Švagždys. Liepos 23 d. jaunalietuvių sporto klubas įsteigtas Šeduvoje – labiausiai išgarsėjo Šeduvos futbolo komanda, kuri nuolatos laimėdavo Panevėžio apygardos futbolo komandų varžybas. Taip pat buvo domimasi turizmu, vandens sportu ir sklandymu. Gana populiarus buvo tenisas, žirginis sportas – pastarasis buvo itin populiarus Paliūniškio, Įstricos, Piniavos, Krekenavos, Naujamiesčio ir Švainikų skyriuose.

1934 m. birželio 23–24 d. Panevėžio rajono jaunalietuviai surengė pirmąją rajono sporto šventę. Ji vyko „Maisto“ stadione, buvo surengtos futbolo ir lengvosios atletikos varžybos.

Laikui bėgant, mėgiamiausia sporto šaka tapo krepšinis – susikūrė 10 vyrų ir 2 mergaičių komandos. Ypač pasižymėjo Rėklių, Paliūniškio, Piniavos, Nausodės, Spirakių ir Naujamiesčio komandos. Krekenavos apylinkė turėjo ir slidininkų būrelį. Krekenaviečiai įsigijo net sklandytuvą.

Šalia sporto, organizacijoje vyko aktyvi kultūrinė veikla: veikė chorai, šokių  rateliai. 1938 m. birželio 26 d. Šiauliuose vyko jaunalietuvių chorų apygardinės varžybos. Tarp atrinktų šešių geriausių chorų buvo ir Panevėžio rajono choras, vadovaujamas Juozo Žemaičio. Šiame chore dainavo 80 asmenų. Panevėžio rajono jaunalietuvės šokėjos 1938 m. dalyvavo Tautinėje olimpiadoje Kaune. 1938 m. Panevėžio pirmo ir antro rajonų bei Panevėžio miesto skyrių šokėjai ir chorai dalyvavo Dainų šventėje Utenoje. Panevėžio antrojo rajono Krekenavos apylinkės kanklininkai ir skudutininkai koncertavo Valstybės radiofone.

1939 metais, Lietuvai atgavus Vilnių, dalis aktyvių Panevėžio rajono organizacijos vadovų išvyko organizuoti jaunalietuvių veiklos Vilniaus krašte – tarp jų ir buvęs Panevėžio LTJ sąjungos „Jaunoji Lietuva“ antrojo rajono vadas S. Janauskas.

„Jaunoji Lietuva“ neliko be valdžios atstovų dėmesio – 1936 m. rugsėjo 6 d. jaunalietuvių sąskrydyje Panevėžyje dalyvavo premjeras J. Tūbelis. Buvo palaikomi ir ryšiai su giminingomis kitų valstybių jaunimo tautinėmis organizacijomis. 1940 m. Panevėžio rajono jaunalietuvių septynių žmonių delegacija dalyvavo „Sakalų“ sąskrydyje Čekoslovakijoje ir Latvijos „Vanagų“ sąskrydyje. 1940 m. visoje Lietuvoje buvo virš 41 000 LTJ sąjungos „Jaunoji Lietuva“ narių. Organizacijai beveik visą veiklos laikotarpį vadovavo advokatas Benediktas Grėbliūnas.

Panevėžio rajono jaunalietuviai buvo vieni aktyviausių. Deja, prasmingą organizacijos veiklą nutraukė sovietų okupacija, jaunalietuvių vadai patyrė represijas.

Nuotraukos:
1. Lietuvos tautinio jaunimo sąjungos „Jaunoji Lietuva“ paprastoji vėliava.
2. Vienas iš Lietuvos tautinio jaunimo sąjungos „Jaunoji Lietuva“ Panevėžio rajono vadų Stasys Janauskas. XX a. 4 deš.
3. Lietuvos tautinio jaunimo sąjungos „Jaunoji Lietuva“ Kupiškio rajono vadai. XX a. 4 deš.

Nuotraukos iš Panevėžio kraštotyros muziejaus rinkinių.

Donatas Pilkauskas

Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros (AINA) projekto „Panevėžio istorijos puslapiai“ straipsnis.
Projekto rėmėjas – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas