Daugelis pasaulio tautų, taip pat ir Lietuva, XX a. 1-me ketvirtyje motinai pagerbti paskyrė šventę – Motinos dieną. Skirtingose šalyse  ji švenčiama skirtingu metų laiku: Latvijoje, Estijoje, Suomijoje, Vokietijoje, JAV, Japonijoje ir kitur – gegužės mėn. antrąjį sekmadienį; Norvegijoje – vasario mėn.; Ispanijoje – gruodžio mėn. 8 d. ir t. t.

Motinos diena Lietuvoje imta švęsti nuo 1929 m. Vėliau, sovietmečiu visuomenės ji buvo tarsi užmiršta. Atgimimo Sąjūdžio metais visa Lietuva vėl buvo pakviesta viešai švęsti Motinos dieną.

Motinos vaidmuo istoriniu aspektu – daugiareikšmis. Jos, kaip ir tėvo teisė buvo minima jau 1529 m. Lietuvos Statute. Motinos vaidmuo ypač išryškėjo nuo XVII a., kai ji išlydėdavo savo vaikus į tuomet vykusius sukilimus bei karus.

Tarpukariu, 1928 m. Kaune vykusioje Moterų konferencijoje buvo pasiūlyta pastatyti paminklą lietuvei motinai. Tais pačiais metais motinai jau buvo skirtas penktas žurnalo „Moteris“ numeris. Katalikių moterų draugijos pastangomis 1929 m. kovo 24 d. sušauktame įvairių moterų organizacijų ir spaudos atstovų susirinkime Kaune, buvo nutarta motinos dieną Lietuvoje švęsti kasmet pirmąjį gegužės mėnesio sekmadienį. Jai rengti buvo sudarytas komitetas. Studentai vyko į kaimus pasveikinti savo motinų, parapijose padėti organizuoti šventinius Motinos dienos paminėjimus.

Panevėžyje Motinos dienos šventimą organizavo katalikiškos organizacijos: Katalikų veikimo centro Panevėžio Katedros skyrius kartu su Lietuvos Katalikių moterų draugijos Panevėžio skyriumi. Vyko pamaldos marijonų (mokinių) bažnyčioje (dabar – Švč. Trejybės bažnyčia). Vėliau – mokytojų seminarijos salėje vyko iškilmingas susirinkimas. Kunigas R. Blažys skaitė paskaitą „Didi Motina – garbingas sūnus“. Po to skambėjo dainos, buvo deklamuojami eilėraščiai. Renginio afišoje buvo nurodyta: „Įėjimas be bilietų, bet įeinant prašome aukoti salės išlaidoms (70 lit.) padengti (kas liks bus išdalinta suvargusioms gausingų šeimynų motinoms“.

Pokario metais vykstant partizaninei kovai tūkstančiai motinų apraudojo savo žuvusius sūnus už Lietuvos laisvę, išgyveno tremties kančias. Sovietmečiu motinos dienos šventimo viešai buvo atsisakyta. Jos pakaitalu tapo Kovo 8-oji – tarptautinė moters diena.

Sąjūdžio metais Motinos dienos šventimo tradicija atgimė. Panevėžyje 1989 m. gegužės 6 d. (šeštadienį) „Caritas“ ir Tremtinio klubas pakvietė į Motinos dienos minėjimą „Ekrano kultūros rūmuose. Sekančia dieną, gegužės 7-ąją  prie tuomet naujųjų civilinės metrikacijos rūmų buvo pasodinta eglaitė. Prie tikintiesiems sugrąžintos Švč. Trejybės bažnyčios durų, lauke buvo aukojamos mišios, skirtos Motinos dienai. Gausiai susirinkę žmonės aukojo pinigus atgautos bažnyčios remonto darbams.

Nuotraukos:
1. Panevėžys, Laisvės a. 1989 m. rugpjūčio 23 d.
2. Birutietė B. Česonienė su dukra Lina. 1937 m.
3. Vyčio apygardos partizano K. Tvaskos-Rugelio motina. 1948 m.

Nuotraukos iš Panevėžio kraštotyros muziejaus rinkinio, R. Kauniečio ir B. Česonienės asmeninio archyvo. 

Emilija Juškienė
Panevėžio kraštotyros muziejaus
Istorijos skyriaus vyresn. muziejininkė

Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros (AINA) projekto „Panevėžio istorijos puslapiai“ straipsnis.
Projekto rėmėjas – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas