1. F. Svirskis su žmona ir dukra. Nuotrauka iš F. Svirskio artimųjų rinkinių

Muzikas Feliksas Svirskis

Būsimasis muzikas Feliksas Svirskis gimė 1899 m. lapkričio 20 d. Panevėžio apskrities Krekenavos valsčiaus Vadaktų bažnytkaimyje. Ši vietovė buvo žinoma kaip vieta, kur gyveno nemažai lenkų. Čia gyvenę lietuviai neblogai mokėjo lenkų kalbą. Feliksas mokėsi Klaipėdos lietuvių gimnazijoje. Mokslus joje baigė 1928 metais. Vėliau mokėsi Klaipėdos konservatorijoje, kurią baigė 1930 metais. Jam suteiktas muzikos mokytojo cenzas. Vedė Gertrūdą Karaliūtę, kilusią iš Klaipėdos krašto. Ji gerai mokėjo vokiečių kalbą.

F. Svirskis atvyko dirbti į Panevėžį. Dirbo Panevėžio mergaičių gimnazijoje. 1932 m. rugsėjo 15 d. F. Svirskio šeimoje gimė dukra Rita. Žmona Gertrūda buvo namų šeimininkė, o F. Svirskis pagarsėjo kaip puikus muzikos mokytojas. 1938 m. gegužės mėnesį vyko Panevėžio apygardos gimnazijų chorų varžybos. Jose antrą vietą užėmė Panevėžio mergaičių gimnazijos choras vadovaujamas F. Svirskio. Komisijai vadovavo Švietimo ministerijos atstovas Kairiūkštis. 1938 m. spalio mėnesį F. Svirskio vadovaujamas Panevėžio mergaičių gimnazijos choras vyko koncertuoti į Lietuvos radiją su J. I. Kraševskio „Vytuolio rauda“. Chore dainavo apie 60 merginų.

Panevėžio mergaičių gimnazijoje F. Svirskis pasižymėjo kaip aktyvus mokytojas. 1938 m. gegužės 22 d. šventinant Panevėžio mergaičių gimnazijos vėliavą, kartu su direktore M. Giedraitiene jis buvo vėliavos kūmu. F. Svirskis vadovavo ir Panevėžio šaulių rėmėjų vyrų chorui, kuriame daugiausia dainavo Panevėžio „Maisto“ darbininkai. Panevėžio „Maistas“ – didžiausia Panevėžio įmonė Respublikos laikais. Chore buvo tik keli asmenys, nedirbantys minėtame fabrike. Šis choras puikiai pasirodė 1939 m. lapkritį, minint Kariuomenės dieną. 1940 m. balandžio 21 d. Panevėžio šaulių rėmėjų choras Šaulių namuose surengė dainų vakarą. Tai buvo pirmas viešas atskiras choro prisistatymas panevėžiečiams. 1940 m. gegužės mėnesį Panevėžio šaulių rėmėjų choras, vadovaujamas F. Svirskio, išvyko į gastroles Vilniuje ir jo apylinkėse. Lietuvai atgavus Vilnių, koncertuoti atvykdavo pagarsėję kolektyvai. Vilniaus krašte choras buvo labai palankiai sutinkamas.

Kaip ir daugelio lietuvių Felikso Svirskio ir jo šeimos gyvenimą sujaukė sovietinė okupacija 1940 metais. Žmones ėmė gąsdinti pirmieji suėmimai 1940 m. liepą. Tuo metu santykiai tarp SSRS ir nacistinės Vokietijos buvo geri. Pagal valstybių tarpusavio susitarimus vokiečių tautybės asmenys galėjo išvykti gyventi į Vokietiją. Tam reikėjo, kad vienas šeimos narys būtų vokietis. F. Svirskis su žmona ir dukra sugalvojo vykti į Vokietiją. Žmona skaitėsi kaip maišyta vokietė. Panevėžyje tiems reikalams spręsti buvo sudaryta komisija. Komisija dirbo „Rambyno“ viešbutyje Respublikos gatvėje. Komisijoje buvo vienas SSRS ir vienas nacistinės Vokietijos atstovas bei lietuvis iš Panevėžio valstybinės berniukų gimnazijos.

Išvykimui reikėjo pristatyti daug dokumentų. Iš Panevėžio traukiniu į Vokietiją išvyko keli šimtai žmonių. Pakeliui sutiko į SSRS vykstančius Vokietijos žydus. Nuvykę, apgyvendinti vokiečių užimtos Lenkijos teritorijoje. Teritorija buvo aptverta tvora. Visiems organizuotas maitinimas. Gyveno atskirai šeimomis. Turėjo po kambarį. Kambaryje buvo dviejų aukštų lovos. Didesnė šeima gaudavo didesnį kambarį. Dirbti nevarė, išleisdavo į miestą. Feliksas Svirskis buvo garsiojo dievdirbio Vinco Svirskio giminaitis ir pats labai mėgo staliaus darbus. Nuvykęs į Vokietiją, iš pradžių dirbo pas vokietį dažytoju ir kitus ūkio darbus. Kas turėjo giminių Vokietijoje, galėjo išsikelti pas gimines. Jauni vyrai buvo agituojami stoti į nacistinės Vokietijos kariuomenę. Priėmusieji Vokietijos pilietybę gaudavo namą.

F. ir G. Svirskiai išvyko į Klaipėdą ir apsigyveno pas gimines. Jų giminaitė dirbo Klaipėdos celiuliozės fabrike. Klaipėdoje buvo paplitusi vokiečių kalba. Pasus išdavė nuvykusiems į Vokietiją. Feliksas buvo išvarytas saugoti rusų belaisvių stovyklą. Deja, ten vaizdas buvo liūdnas. Feliksui su žmonos pagalba pavyko atsikratyti šio darbo. Tada įsidarbino Poznanės mieste muzikos mokytoju. Vėliau išsikėlė į Braunšveigo miestą ir įsidarbino muzikos mokytoju. Čia jis dėstė fogotą. Jo šeima taip pat atsikėlė gyventi į šį miestą. Frontas artėjo į Vokietijos žemę. Braunšveigo miestas buvo intensyviai bombarduojamas. Vokietijos miestus bombarduodavo anglų lėktuvai.

Miestuose stovėjo vien dūmų ir degėsių kvapas. Visus apsaugodavo geros slėptuvės. Anglai per radiją pranešdavo, kokius miestus jie ruošiasi bombarduoti. Radijo buvo draudžiama klausyti, bet visgi žmonės stengėsi sužinoti, kokius miestus bombarduos. Lėktuvai skraidydavo labai žemai. Vokiečių priešlėktuvinė gynyba buvo paralyžuota. Mieste produktams buvo kortelių sistema. Pagal korteles gaudavo pakankamai maisto. Šeima persikėlė į Saksoniją. Ta teritorija atiteko JAV kariuomenei. Vėliau pagal susitarimą perleista SSRS įtakos sferai. Tie, kurie neturėjo Vokietijos pilietybės, buvo raginami grįžti į Lietuvą. Sovietinė propaganda intensyviai agitavo sugrįžti į Tėvynę.

Dalis grįžusiųjų vėliau atsidūrė sovietiniuose lageriuose. Žmonės buvo gabenami sunkvežimiais. Bet ne visiems užteko vietos sunkvežimiuose. Svirskiai grįžo traukiniu ant anglių vagonų. Ukrainos teritorijoje buvo masiškai apvaginėjama. Pavogtas ir Svirskių lagaminas. Svirskius išlaipino Baisogaloje. Kelias dienas prabuvo Vilniaus stotyje. Vėliau nuvyko į Vadaktus pas brolį. Feliksas buvo įsidarbinęs Ūliūnuose. Mykolas Karka pradėjo įkalbinėti grįžti į Panevėžį. 1948 m. rudenį Panevėžyje atidaryta muzikos mokykla. Iš pradžių buvo tik fortepijono ir smuiko klasės. 1952 m. atsirado ir kiti instrumentai.

Feliksas pradėjo dirbti Panevėžio muzikos mokykloje. Po reorganizacijos dirbo Panevėžio muzikos technikume. Čia dėstė daug specialybių – pučiamuosius instrumentus ir akordeoną. „Tiesoje“ pasirodė straipsnis „Fašistas dirba muzikos mokykloje“ ir F. Svirskis buvo pašalintas iš mokyklos. Liko darbas tik Panevėžio I vidurinėje mokykloje ir muzikavimas „Palangos“ restorane. Po trijų metų, tarpininkaujant geriems žmonėms – Kuzmai ir gydytojui Bazarui, F. Svirskis grąžintas į darbą Muzikos technikume.

Sudėtingo likimo asmenybė Feliksas Svirskis mirė 1972 metais. Palaidotas Panevėžyje Kristaus Karaliaus Katedros kapinėse. Jo žmona Gertrūda mirė 1977 metais. F. Svirskis buvo vienas garsiausių Panevėžio krašto muzikų.

Nuotraukos:
1. F. Svirskis su žmona ir dukra.
2. Panevėžio mergaičių gimnazijos choras su vadovu F. Svirskiu.
3. Panevėžio muzikos mokyklos orkestras. 1949 m.

Nuotraukos iš F. Svirskio artimųjų rinkinių.

Donatas Pilkauskas
Panevėžio kraštotyros muziejaus vyresnysis muziejininkas

Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros (AINA) projekto „Panevėžio istorijos puslapiai“ straipsnis.
Projekto rėmėjas – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas