1918–1920 m. Nepriklausomybės kovų laikotarpis buvo sudėtingas Lietuvos valstybės kūrimosi etapas, pareikalavęs nemažai valstybės gynėjų – Lietuvos kariuomenės savanorių – aukų. 1919 m. Lietuvos kariuomenės savanoriai atkaklias kovojo prieš Raudonąją armiją.

1919 m. gegužės 19 d. buvo išvaduotas Panevėžio miestas. Intensyvios kautynės miesto apylinkėse vyko ir  gegužės 21–22 dienomis. Kautynių metu arba patekę į nelaisvę žuvo 8 kariai. Gyventojams atvykti į mūšio vietą neleido raudonarmiečiai, tik šiems pasitraukus žuvusieji palaidoti Liūdynės kapinėse. Tai buvo 2 pėstininkų pulko 7 kuopos kariai: Pranas Mačiulionis, Bronius Sidabras, Vincas Šukaitis, Jonas Kilikevičius, Kazys Kulikauskas, Vincas Sniečkus, Antanas Mykolaitis ir Antanas Kerezevičius. Pastarieji palaidoti Liūdynės dvaro kapinėse. Kapelių viduryje supiltas simbolinis Nežinomo kareivio kapas. 1922 m. spalio mėn. katalikų jaunimo organizacijų lėšomis pastatytas ir pašventintas akmeninis kryžius.

Nuo 1930 m. kapinių tvarkymu ėmė rūpintis 4 pėstininkų Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko kapelionas K. Jurkus. Visi kapai buvo papuošti cementiniais kryželiais, kuriuose iškalti žuvusiųjų vardai ir pavardės. Taip pat pasodinta daug gėlių, žvyru nupilti takeliai, praretinti krūmai. Itin daug pasidarbavo Liūdynės mokytoja Sprangauskaitė, Velžio mokytojas Katelė ir Velžio valsčiaus viršaitis Kaupas. 1930 m. liepos 13 dieną, sekmadienį, kapinės iškilmingai pašventintos. Kaip rašė tuometinė Panevėžio spauda, į iškilmes susirinko begalė žmonių. Renginyje dalyvavo 4 pėstininkų Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko karininkai ir kareiviai, policininkai, šauliai, visuomeninių organizacijų atstovai, daug vietos gyventojų. Pamaldas laikė Kapelionas K. Jurkus. V. Paulausko vadovaujamas šaulių ir bažnytinis choras atliko giesmę „Jūs žuvot“, 4 pėstininkų Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko orkestras sugrojo gedulingą maršą. Renginio metu kalbėjo I Karo apygardos viršininkas pulkininkas K. Tallat-Kelpša, Panevėžio miesto burmistras T. Chodakauskas. Panevėžio apskrities valdybos narys, poetas J. Stanikūnas-Žemės Dulkė, padeklamavo savo kūrybos eilėraštį. Renginio pabaigoje orkestras sugrojo Tautos himną ir taip pašventinimo iškilmės buvo baigtos. Po renginio ant didvyrių kapų padėti vainikai. Šiose kapinėse buvo palaidotas ir 1941 m. tragiškai žuvęs šaulys Kazys Rakauskas.

Pokario metais kapinės buvo apleistos. Jomis susirūpinta tik prasidėjus Atgimimui. 1989 m. kapinės aptvertos, pastatytas medinis kryžius žuvusiems kariams atminti (aut. K. Peleckas).

Nuotraukos:
1. Vainiką deda Algirdo pulko kuopos vadas A. Butkevičius. 1930 m. Nuotrauka iš Panevėžio kraštotyros muziejaus rinkinio.
2. Nepriklausomybės kovų dalyvių kapai Liūdynėje. E. Ivanausko nuotrauka.

Donatas Pilkauskas

Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros (AINA) projekto „Panevėžio istorijos puslapiai“ straipsnis.
Projekto rėmėjas – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas