1. Vainiką deda Algirdo pulko kuopos vadas A. Butkevičius. 1930 m. Nuotrauka iš Panevėžio kraštotyros muziejaus rinkinio

Nepriklausomybės kovų dalyvių kapinės Liūdynėje

1918–1920 m. Nepriklausomybės kovų laikotarpis buvo sudėtingas Lietuvos valstybės kūrimosi etapas, pareikalavęs ir nemažai valstybės gynėjų – Lietuvos kariuomenės savanorių aukų. 1919 m. Lietuvos kariuomenės savanoriai vedė atkaklias kovas su Raudonąja armija.

1919 m. gegužės 19 d. buvo išvaduotas Panevėžio miestas. Intensyvios kautynės miesto apylinkėse vyko ir  gegužės 21–22 dienomis. Kautynių metu arba patekę į nelaisvę žuvo 8 kariai. Raudonarmiečiai prie žuvusiųjų vietos gyventojų neprileido. Tik pasitraukus raudonarmiečiams, žuvusieji palaidoti Liūdynės kapinėse. Tai buvo 2 pėstininkų pulko 7 kuopos kariai: Pranas Mačiulionis, Bronius Sidabras, Vincas Šukaitis, Jonas Kilikevičius, Kazys Kulikauskas, Vincas Sniečkus, Antanas Mykolaitis ir Antanas Kerezevičius. Jie buvo palaidoti Liūdynės dvaro kapinėse. Kapelių viduryje supiltas simbolinis Nežinomo kareivio kapas. 1922 m. spalio mėn. katalikų jaunimo organizacijų lėšomis pastatytas ir pašventintas akmeninis kryžius.

2. Nepriklausomybės kovų dalyvių kapai Liūdynėje. E. Ivanausko nuotraukaNuo 1930 m. kapinių tvarkymu ėmė rūpintis 4 pėstininkų Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko kapelionas K. Jurkus. Visi kapai buvo papuošti cementiniais kryželiais su žuvusiųjų vardais ir pavardėmis. Pasodinta daug gėlių. Nužvyruoti takeliai, praretinti krūmai. Ypač daug pasidarbavo Liūdynės mokytoja Sprangauskaitė, Velžio mokytojas Katelė ir Velžio valsčiaus viršaitis Kaupas. 1930 m. liepos 13 dieną, sekmadienį, kapinės iškilmingai pašventintos. Į renginį susirinko 4 pėstininkų Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko karininkai ir kareiviai, policininkai, šauliai, visuomeninių organizacijų atstovai, daug vietos gyventojų. Kaip rašė tuometinė Panevėžio spauda, į iškilmes susirinko begalė žmonių. Kapelionas K. Jurkus laikė pamaldas. V. Paulausko vadovaujamas šaulių ir bažnytinis choras atliko giemę „Jūs žuvot“. 4 pėstininkų Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko orkestras atliko gedulingą maršą. Renginio metu kalbėjo I Karo apygardos viršininkas pulkininkas K. Tallat-Kelpša, Panevėžio miesto burmistras T. Chodakauskas. Panevėžio apskrities valdybos narys poetas J. Stanikūnas-Žemės Dulkė padeklamavo savo kūrybos eilėraštį. Renginio pabaigoje orkestras sugrojo Tautos himną ir tuo pašventinimo iškilmės buvo baigtos. Po renginio kapinėse ant didvyrių kapų padėti vainikai. Šiose kapinėse buvo palaidotas ir 1941 m. tragiškai žuvęs šaulys Kazys Rakauskas.

Pokario metais kapinės buvo apleistos. Jomis susirūpinta tik prasidėjus Atgimimui. 1989 m. kapinės aptvertos, pastatytas medinis kryžius žuvusiems kariams (aut. K. Peleckas).

Nuotraukos:
1. Vainiką deda Algirdo pulko kuopos vadas A. Butkevičius. 1930 m. Nuotrauka iš Panevėžio kraštotyros muziejaus rinkinio.
2. Nepriklausomybės kovų dalyvių kapai Liūdynėje. E. Ivanausko nuotrauka.

Donatas Pilkauskas

Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros (AINA) projekto „Panevėžio istorijos puslapiai“ straipsnis.
Projekto rėmėjas – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas